TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žuvų aukcionas imsis komercijos

2015 04 08 6:00
Prekyba žuvimis beveik sustojusi: metų pradžioje nebuvo padalytos kvotos, o nebelikus prievolės pristatyti į aukcioną žuvų, jų parduodama mažai. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Nuostolingą Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną jo steigėja Žemės ūkio ministerija bando tempti iš duobės. Keisti bendrovės išlaikymo pagrindus žvejai ragino kelerius metus.

Nesėkmėmis ir teismais pagarsėjęs didmeninis žuvų turgus laukia nesulaukia gausių laimikių. Tikimasi, kad finansinė Europos Sąjungos žuvininkystės fondo injekcija, per 1,4 mln. eurų (4,8 mln. litų), sukurs prielaidas aukcionui gauti pelno, o Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patvirtintas aukciono plėtros planas nuostolius iššluos iš pagrindų. Įgyvendinti permainas patikėta antrą mėnesį aukcionui vadovaujančiam Ernestui Doržinkevičiui.

Priklausė nuo pardavimo

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė ŽŪM siūlymui keisti valstybės valdomo Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono veiklą ir sukurti modernią prekybos žuvimis sistemą. Apie ją kalbama nuo 2011 metų, kai iš pardavėjo ir pirkėjo gaunami 6 proc. žuvų kainos už privaloma tvarka per aukcioną parduodamas menkes nebegalėjo kompensuoti bendrovės sąnaudų.

Nuo šių metų panaikinus diskriminacinę prievolę žvejams tiekti 80 proc. sugautų menkių ir aukcione nebelikus šių žuvų nė kvapo, ŽŪM siūlo dukart - iki 1,94 mln. eurų (6,69 mln. litų) – padidinti aukciono įstatinį kapitalą. Manoma, taip bendrovė gaus papildomų pajamų ir taps konkurencinga. Be to, didės šviežių žuvų, sugaunamų Baltijos jūroje, asortimentas prekybos vietose. Ministerijos teigimu, aukcione neparduotas žuvis bendrovė tieks mažmeniniams pardavėjams visoje Lietuvoje - tam jau turi leidimus, tačiau dar reikia įsigyti transporto priemonių, krautuvų ir kitų įrenginių.

Skaičiuojama, kad pardavus tiesiogiai vartotojams 250 tonų žuvų (apie pusę 2014 metais per aukcioną parduoto kiekio), galima gauti iki 50 tūkst. eurų (172,6 tūkst. litų) pelno, o pardavus 250 tonų žuvų filė pelnas padidėtų iki 8 kartų.

Žvejų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila „Lietuvos žinias“ patikino, kad pristatyta aukciono perspektyva jau užsitikrino žvejų moralinį palaikymą. Apie ankstesnį reikalavimą dalyvauti aukciono valdyme jis neužsiminė, nes, tikėtina, žvejams nevisiškai aišku, kur komercinė kryptis pasuks aukcioną.

E. Doržinkevičius apie naują veiklos pobūdį kol kas kalba aptakiai. „Pirmoji užduotis – subalansuoti finansinius srautus, pabėgti nuo nevaldomų skaičių. Kaip tai padaryti, kol kas - komercinė paslaptis. Prekyba žuvimis beveik sustojusi: metų pradžioje nebuvo padalytos kvotos, o nebelikus prievolės pristatyti į aukcioną žuvų, jų parduodama mažai. Aukcionas turėjo išsilaikyti iš tarpininkavimo mokesčio. Dabar teks priimti sąlygas, bendras visiems ūkio subjektams, pigiau pirkti, brangiau parduoti. Ir padaryti taip, kad nuo pristatomo žuvų kiekio aukciono rodikliai nepriklausytų“, - aiškino E. Doržinkevičius.

Reguliavimas nepadėjo

Aukcionas baigtas statyti 2007 metų birželį už 1,6 mln. eurų (5,6 mln. litų) ES ir valstybės lėšų. Pasikeitus ministrams ŽŪM suabejojo šia investicija. 2010 metais bendrovė buvo įtraukta į valstybės skolininkų sąrašus ir įvelta į teismus. Teismas pripažino, kad ES parama statyboms panaudota tinkamai. Dėl atkaklaus bylinėjimosi tuometis direktorius neteko darbo. Tačiau bendrovė savo misiją - civilizuotai organizuoti prekybą - atliko neblogai. Rezultatai buvo geri tol, kol menkės nemažai kainavo, o žvejai visą jų laimikį privalėjo gabenti į Klaipėdą. 2010 metais aukcionas gavo 32,4 tūkst. eurų (112 tūkst. litų) pelno, 2011 metais – 26,3 tūkst. eurų (91 tūkst. litų), o tarpininkavimo pajamos siekė 202,7 tūkst. eurų (700 tūkst. litų).

Toks griežtas prekybos reguliavimas netenkino žvejų, todėl jie išsiderėjo, kad pristatymo limitas būtų sumažintas iki 80 procentų. Tačiau prekyba sulėtėjo ir dėl kitų priežasčių.

Šiuo metu aukciono svetainėje galima rasti tik 2012 metų ir 2013 metų I pusmečio tarpinius finansinius rezultatus, o jie rodo blogėjančią situaciją. Mat menkių kainai kritus žvejai nustojo gaudyti šias žuvis.

Per 2012 metus aukcionas gavo 157,6 tūkst. eurų (544,4 tūkst. litų) pajamų, iš jų už tarpininkavimo paslaugas – 137,5 tūkst. eurų (475 tūkst. litų), ledo gamybą – beveik 0,8 tūkst. eurų (3 tūkst. litų), patalpų nuomą - 11,5 tūkst. eurų (40 tūkst. litų), perparduotas žuvis - 7,1 tūkst. eurų (24,6 tūkst. litų). Sąnaudos sudarė 164,6 tūkst. eurų (568,6 tūkst. litų), tai yra buvo 6,9 tūkst eurų (24 tūkst. litų) didesnės negu pajamos. Prie nuostolių labiausiai prisidėjo 12,5 tūkst. eurų (43 tūkst. litų) siekusios teismo išlaidos, o gana nemenką kompensaciją neteisėtai atleistam darbuotojui teko sumokėti jau iš 2013-ųjų biudžeto. Be to, 2012 metus aukcionas baigė turėdamas 72,4 tūkst. eurų (250 tūkst. litų) skolą žvejams, nes laiku neatsiskaitė žuvų pirkėjai, kurie pagal ŽŪM įsakymą pinigus turėdavo pervesti į aukciono sąskaitą.

Per šešis 2013 metų mėnesius prekyba ir pajamos iš žuvų krito, nuostoliai padidėjo iki 21,1 tūkst. eurų (73 tūkst.litų). Iki pat 2014-ųjų pabaigos aukcionui vadovavęs Mindaugas Kokoška finansiniame pranešime nurodė, kad per pusmetį menkių parduota beveik 392 tonos, gauta 28,6 tūkst. eurų (99 tūkst. litų) pajamų už tarpininkavimą Tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu į aukcioną pristatyta 581 tona menkių, už tarpininkavimą gauta per 41,7 tūkst. eurų (144 tūkst. litų) pajamų. Teigiama, jog 2013 metų antrojo pusmečio rezultatai bus dar prastesni, nes liepą ir rugpjūtį žvejyba negalima, bendrovė du mėnesius lieka be pagrindinių pajamų.

2014 metų atskaitos viešai nepateiktos, tačiau ir taip aišku, kad reikalai prasti. Tai patvirtina ir nutrūkusi prekybos informacija.

Žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė:

„Nuo 2015 metų panaikinus prievolę žvejams 80 proc. sugautų menkių parduoti per aukcioną, atsirado poreikis bendrovei ieškoti naujų, alternatyvių būdų, kaip gauti pajamų iš komercinės veiklos. Taigi priimtas sprendimas įvairinti veiklą ir pradėti mažmeninę prekybą žuvimis, plėtojant tiekimo ir pardavimo infrastruktūrą. Investavimas bus atliekamas vienu etapu. Bendrovė planuoja panaudoti investiciją per vienus metus ir įsigyti transporto priemonę, krautuvus bei kitus įrenginius, atnaujinti turimą kompiuterinę ir programinę įrangą. Tikimasi, kad iš šios veiklos ji gaus pajamų, taps konkurencinga ir padidins šviežių žuvų, sugaunamų Baltijos jūroje, asortimentą prekybos vietose visoje Lietuvoje. Investicija taip pat prisidės prie bendrovės šiuo metu įgyvendinamo projekto „Žuvų pirminio perdirbimo cechas Klaipėdoje“ ir leis jai išgyventi sunkų laikotarpį.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"