TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žuvys laukia kainų nuolaidų

2010 05 06 0:00
Daugiausia nuperkama šviežių karpių ir lašišų, tiesa, tik tada kai skelbiamos kainų akcijos ir prieš šventes.
LŽ archyvo nuotrauka

Per akciją žuvis perka, akcijos nėra - neperka. Taip teigia prekybos tinklų atstovai. Tuo metu žuvininkai tvirtina, kad sunkmečiu šviežių žuvų parduoda ne mažiau negu ankstesniais metais. Tiesa, nemenka jų dalis išvežama į Lenkiją ir Latviją.

Žvejai šviežių žuvų pardavimu nesiskundžia net sunkmečiu. Antai menkės kilogramas šiais metais pabrango net litu, mat padidėjo jų paklausa tiek mūsų krašte, tiek užsienyje. Tiesa, finansinių nuostolių žuvininkai neišvengė - panaikinus PVM lengvatą jie 16 proc. produkcijos pabrangimą nusprendė dengti pelno sąskaita.

Pardavėjų teigimu, daugiausia šviežių žuvų patenka ant prekybos centrų prekystalių ir eksportuojama į užsienio šalis. Tuo metu turguje parduodama apie 20 proc. visų žuvų. Tačiau, kaip tvirtina prekybos tinklų atstovai, parduotuvėje šviežios žuvys perkamos nebent per akcijas.

LŽ skaitytoja Jūratė patikino, kad renkasi tik šaldytas žuvis, mat šviežių paprasčiausiai neįperka. Moteris teigė, jog visuomet stengiasi pirkti žuvis parduotuvėje, nes bijo, kad turguje jos bus nekokybiškos.

Kita LŽ skaitytoja Valentina pasakojo, jog prireikus šviežių žuvų eina tik į turgų - ten keliais litais pigiau. Tiesa, pašnekovė pažymėjo, kad jau daug metų perka jas iš pažįstamų tiekėjų, todėl nesibaimina dėl kokybės ir visuomet yra patenkinta jų produkcija.

Eksportuota daugiau

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Vytautas Andriuškevičius LŽ teigė, kad prekyba šviežiomis žuvimis vyksta įprastu tempu, o eksportas net padidėjo. Esą gyvų žuvų pernai užsienyje parduota 35 proc. daugiau negu ankstesniais metais. Didėjo ir perdirbtų žuvų produkcijos pardavimas užsienio valstybėse. "Vidaus rinkoje prekiauta panašiai kaip ir visuomet. Per metus gyvų žuvų parduodama apie 2200 tonų, o šviežių atšaldytų iš Kuršių marių ar Baltijos jūros - maždaug 3 tūkst. tonų. Gyvų žuvų pernai buvo eksportuota 1400 tonų", - dėstė jis.

Pasak V.Andriuškevičiaus, gyvos žuvys nuperkamos praktiškai visos, t. y. tiek, kiek pagauna žvejai. Jo žodžiais, Kuršių mariose daugiausia sužvejojama kuojų, karšių, lydekų, sterkų, o Baltijos jūroje - menkių ir šiek tiek strimėlių. Pašnekovo teigimu, šiuo metu paklausiausi yra sterkai, jų žvejai pagauna mažiau, nei vartotojai norėtų nupirkti.

Daugiausia gyvų žuvų parduodama Lenkijoje ir Latvijoje, o perdirbtos keliauja tiek į Europos Sąjungos, tiek į vadinamąsias trečiąsias šalis.

Rinką pasidalija

V.Andriuškevičius užsiminė, kad kitų šalių žuvų pardavėjai nestoja mūsiškiams skersai kelio, mat vietiniai žvejai skumbrių, jūrų lydekų ar lašišų nežvejoja, o būtent šios žuvys yra atvežamos į Lietuvą iš užsienio - iš Norvegijos, Čilės, Peru, Ispanijos, Kinijos, Malaizijos, Vietnamo ir kitų valstybių. Pasak jo, įvairių rūšių žuvų importuojama iš kone 40 pasaulio kraštų.

"Žuvų perdirbimo įmonės praktiškai visą produkciją tiekia prekybos centrams. Turguose paprastai prekiauja smulkia žvejyba užsiimantys žvejai ir mažos įmonės", - kalbėjo V.Andriuškevičius. Asociacijos direktoriaus pažymėjo, kad padidėjus pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) nuo 5 proc. iki 21 proc., šį skirtumą teko padengti žuvininkams. Jie, nenorėdami prarasti pirkėjų, žuvų nebrangino, kompensavo skirtumą pelno sąskaita.

V.Andriuškevičiui antrino ir UAB Birvėtos tvenkinių direktorė Edita Brukštuvienė. Pasak jos, žmonės karpių dabar nuperka ne mažiau negu ekonominio pakilimo laikotarpiu, tačiau dėl padidėjusio PVM įmonę prislėgė finansinė našta. "Dėl to prakeikto PVM nukentėjome finansiškai. Įsivaizduokite, produkcija mums pabrango 16 proc., o kainų didinti negalime, nes nenorime prarasti pirkėjų. Taigi skirtumą teko dengti savo sąskaita", - aiškino Birvėtos tvenkinių vadovė.

E.Brukštuvienės teigimu, šiuo metu kilogramas karpių turguje kainuoja apie 8 litus, o prekybos centruose - vidutiniškai apie 10 litų. Daugiausia jų tiekiama prekybos centrams arba eksportuojama į Lenkiją ir Latviją. Turguose parduodama tik 20 proc. visų užaugintų karpių.

Brango litu

Klaipėdos žuvų produktų aukciono vedėjas Mindaugas Rimeikis LŽ taip pat tvirtino, kad per pastaruosius metus šviežių žuvų pardavimas nekrito. Tiesa, šį pusmetį dėl smuktelėjusio žvejų pajėgumo jų parduota mažiau.

Menkės, kurios yra pagrindinė aukciono prekė, pasak M.Rimeikio, šiemet pabrango litu už kilogramą. Neva kainos didėjimą lėmė išaugusi šių žuvų paklausa. Mat atpigus verslo liudijimams atsirado daugiau smulkiųjų verslininkų, prekiaujančių žuvimis, taip pat pagausėjo menkių supirkėjų. "Pernai per aukcioną parduota apie 300 tonų šviežių žuvų, šįmet - tik apie 200 tonų. Mat kovo ir balandžio mėnesiais žvejojo tik 5-7 laivai, o paprastai jų būna 26", - dėstė M.Rimeikis. Pašnekovas pažymėjo, kad pernai 15-20 proc. žuvų nupirko smulkieji verslininkai. Jie parduoda produkciją, t. y. menkes, šalies turguose.

Laukia kainų nuolaidų

Prekybos tinklo "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė LŽ pasakojo, kad anksčiau, kai šviežioms žuvims taikyta mokesčių lengvata, jos buvo vienos paklausiausių prekių. Žmonės buvo įpratę jas pirkti kaip sveiką maisto produktą. Tačiau panaikinus PVM lengvatą praktiškai visais 16 proc. teko didinti šviežių žuvų kainą, mat nuspręsta taip kompensuoti dalį padidinto PVM, taikomo mėsai ir paukštienai. "Tuomet žmonės pradėjo gerokai mažiau valgyti žuvų ir šiuo metu jų perka praktiškai tik per akcijas. Aišku, prieš šventes švieži karpiai ar lašišos turi paklausą, tad jų pardavimas didėja kelis kartus", - neslėpė ji.

Pasak R.Saulytės, prekybos tinklas bando siūlyti klientams įvairių žuvų, ne tik lietuviškų, kaip antai iš Prancūzijos turgaus. Tačiau lietuviai - labai konservatyvūs. Tiesa, didmiesčių gyventojai nevengia nusipirkti ir pabandyti prabangesnių žuvų, pavyzdžiui, šamų, rajų ar kitų, ypač esant kainų nuolaidoms. Vis dėlto populiariausios išlieka mūsų krašte pagautos žuvys. Jos sudaro 30-40 proc. visos parduodamos šios rūšies produkcijos. O gyvi karpiai perkami tik lietuviški.

"Per pirmąjį šių metų ketvirtį parduota beveik 12 proc. mažiau žuvų negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai reiškia, kad padidinus PVM žuvų nuosekliai perkama mažiau", - konstatavo R.Saulytė.

Faktai

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2009 metais Lietuvos žuvų perdirbimo įmonėse iš viso pagaminta 79 560 tonų žuvininkystės produkcijos: 73 396 tonos maistinės ir 6164 tonos nemaistinės produkcijos.

Pagamintos maistinės žuvininkystės produkcijos vertė 2009-aisiais sudarė 563,65 mln. litų. Didžiausia dalis bendros žuvininkystės produktų gamybos dalis - 30 proc. - teko gaminiams iš surimio. Vidutiniškai 16 proc. bendros produkcijos sudarė gaminiai arba žuvų konservai, šiek tiek mažiau, 14 proc., - žuvų filė ir kita žuvų mėsa. Sūdytų žuvų filė ir rūkytos žuvys, įskaitant žuvų filė, sudarė po 11 proc. bendro pagamintos produkcijos kiekio - atitinkamai 8883 ir 9076 tonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"