TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žuvys - tolerantiškos, žvejai - reiklūs

2012 09 08 11:44
Žvejai nesutinka, kad jų verslas dėl SGD terminalo statybų nukentėtų labiau nei žuvys. /LŽ archyvo nuotrauka  

Klaipėdos uosto gilinimas ir į jūrą pilamas gruntas nuolat pridaro nuostolių Kuršių marių ir priekrantės žvejybos verslui, tačiau jų kompensavimo tvarka nėra išbaigta ir kaskart sukelia ekstremalią situaciją. 

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektavimui likęs bene vienintelis procedūrų stabdys - nebaigtas nagrinėti objekto įtakos žuvininkystei aspektas. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą rengusi kompanija "Sweco Lietuva" ne vieną tyrimo puslapį yra paskyrusi žuvų buveinėms, migracijai ir rūšių paplitimui.

Pokyčiai esą būsią nereikšmingi, nes jau dabar didelė dalis mariose dominuojančių žuvų rūšių yra svetimkraštės, "tolerantiškos uosto dugno pokyčiams".

Blogiau nebus, jeigu karšius pakeis menkės. Tačiau Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vadovas Laimutis Budrys mano, kad artimiausiu metu projekto užsakovams, uosto direkcijos atstovams ir žvejams teks sėsti prie diskusijų stalo ir tartis dėl kompensacijų.

Apie marias - išsamiai

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Alenas Bulauskis teigia, kad į marių žvejų asociacijos "Lampetra" nuogąstavimus dėl SGD terminalo statybos poveikio buvo sureaguota. Tačiau nuspręsta, kad kompensacijų klausimus turėtų aiškintis Aplinkos ministerija.

Rugpjūčio 31 dieną Šilutėje vykstant terminalo PAV pristatymui žvejai išsakė pastabų "Sweco Lietuvos" atstovui Aidui Vaišnorui dėl numatomo uosto gilinimo prie Kiaulės Nugaros salos, kur planuojama statyti SGD terminalą. Nuolat didėjantis marių druskingumas ir vandens drumstumas mažina Kuršių marių žvejybos verslo pajėgumą, nes žuvys emigruoja iš Lietuvos akvatorijos į Rusijos vandenis.

Pasak A.Bulauskio, "Sweco Lietuva" pakomentavo visas pastabas, bet tai nebuvo susiję vien su dujų terminalo statyba. "Išsiaiškinom, kad "Lampetros" klausimų adresatas - netikslus. Jie nesusiję vien tik su dujų terminalu. Kompensavimo mechanizmus nustatyti priklauso Aplinkos ministerijai. Nutarta, kad toliau šį klausimą ji ir nagrinės", - sakė ŽŪM atstovas.

"Sweco Lietuvos" ataskaitoje mokslininkai pažymi, kad Kuršių marios - europinės svarbos gamtinė buveinė, įtraukta į Europos Komisijai skirtą pateikti sąrašą. Jos apsaugai turi būti skirtas ypatingas dėmesys. Todėl gilinant uostą SGD terminalo vietoje turi būti numatyti darbų apribojimai žuvų migracijos metu. Dėl terminalo veiklos įtakos žvejai neturėtų nerimauti.

"Pats terminalas reikšmingų padarinių aplinkai nesukels, daugiau jų daro bendra uosto veikla. Klaipėdos kanalas yra žuvų migracijos kelias, todėl statybos metu reikės atsižvelgti į migracijos laikotarpius. Tačiau statant terminalą Būtingėje poveikis žuvų neršykloms ir migracijai būtų dar didesnis", - aiškino A.Vaišnoras, Klaipėdos savivaldybėje pristatydamas PAV ataskaitą, kuriai miesto politikai pritarė. Kai kurie net garsiai nusistebėjo, kad tiek daug dėmesio dokumente skirta žuvims, o ne objekto socialinei aplinkai.

Mažiau išgaudys

SGD terminalo statybos gamtosaugos ekspertai poveikį Baltijos jūrai nagrinėja tiek, kiek tai susiję su Būtingės alternatyva. Grunto pylimas artimosios sąvartos vietoje, šiaurinėje pusėje už uosto vartų, uosto direkcijos ūkinė sritis. PAV ataskaitoje apie tai kalbama probėgšmais ir užsimenant apie poreikį taikyti papildomas žvejybos draudimo priemones, "kompensuojant gilinimo darbų suformuotas nepalankias sąlygas".

Tačiau žvejai nesutinka, kad jų verslas dėl SGD terminalo statybų nukentėtų labiau nei žuvys. "Mes visiškai ignoruojami. Nebuvome kviečiami į PAV derinimo posėdžius, nors numatomas didžiulis neigiamas poveikis visam priekrantės verslui. Didelė tikimybė, kad liksime be stintų visą terminalo statybos laikotarpį, nes jos baugščios, negalės migruoti iš jūros į Kuršių marias. Vien dėl stintų be darbo liktų 8 įmonės. O priėmus sprendimą gramzdinti iškastą gruntą artimajame sąvartyne prarastų galimybę žvejoti dar 7 priekrantės įmonės", - susirūpinimą reiškė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Prašymą išduoti leidimą gramzdinti gruntą arčiau nei įprastai uosto direkcija yra pateikusi Aplinkos ministerijai, kad sutaupytų SGD terminalo statybos išlaidų.

L.Budrys tikina, kad taškas sprendžiant tokius dalykus dar nepadėtas. Jis teigia pritariantis Neringos mero Antano Vinkaus nuomonei, kad žvelgti į vietos žvejų verslą reikėtų kaip į kultūros paveldą, o kompensacijų dydis, vertinant objekto kainą, jo reikšmingai nepabrangins.

"Klausimas svarbus ir bendras, jis vienintelis neužbaigtas ir liko. Čia neturėtų vykti slaptų žaidimų. Visos kortos turi būti atverstos ant stalo. Mes žinome, kiek uostas sumoka aplinkos mokesčio, kiek netenka žvejai. Jei yra verslo trukdžių, už juos turi būti kompensuota. Turime sėsti ir išsiaiškinti, kokia įtaka žvejybai, kas ir kam mokės. Žalą apskritai nėra paprasta įvertinti, nes viena žala, kai žvejai negali užmesti tinklų, o kita - ilgalaikiai nuostoliai žuvų ištekliams. Čia reikia išsamesnių diskusijų", - aiškino ministerijos atstovas.

Pasak jo, Aplinkos ministerija tikrai nebus stabdys Lietuvai dėl svarbaus objekto statybos, tačiau keisti tik pernai patvirtintas taisykles dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio tikrai reikės, nes jos visų kylančių aplinkybių neapima.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"