TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žuvys tolsta nuo priekrantės žvejų

2013 06 13 6:00
Jūroje mažėja žuvų, o priekrantės žvejų per 10 metų taip pat sumažėjo perpusi. LŽ archyvo nuotrauka

Parengtas naujas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo gali būti uždrausta verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos ir 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų, sužlugdytų smulkiausias žvejų įmones.

Vyriausybės parengtą naują Žuvininkystės įstatymo redakciją Seimo Kaimo reikalų komitetas antradienį svarstė jau antrąsyk,

nes gautas pluoštas pataisų pasiūlymų. Pataisas plenariniame posėdyje ketvirtadienį svarstys Seimas. Žvejai, kurių būrys net dukart vyko į Vilnių diskutuoti dėl įstatymo projekto, nuogąstauja, kad svarstant dokumentą Seime jūros reikalų neišmanantys politikai vėl gali iškelti netikėtų minčių.

Žvejybą nori skaidyti

Žuvininkystės įstatymo naują redakciją svarstę Klaipėdos tarybos nariai, anot Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko Valerijono Bernoto, siekia palaikyti sparčiai nykstantį tradicinį pajūrio verslą. Didžiausios klaipėdiečių, kaip ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kritikos sulaukė siūlymas, motyvuojant žuvų išteklių apsauga, drausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos ir 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų, „išskyrus specializuotąją stintų ir strimelių žvejybą".

Klaipėdos politikų nuomone, tai atneštų didžiulių ekonominių nuostolių. Mat 6 kilometrų ruože esantys žvejybos barai, kuriuose žvejoja 8 įmonės, būtų panaikinti, o valtelėmis žvejojantiems visiems priekrantės žvejams tektų įsigyti didesniame gylyje žvejoti pritaikytus motorlaivius. Tokioms permainoms smulkios įmonės nepasirengusios.

Klaipėdos uosto direkcijos atstovas Artūras Drungilas teigė, kad ši institucija nereikalauja papildomų apribojimų verslinei žvejybai. Pagal laivybos saugumo reikalavimus žvejoti draudžiama 500 metrų plote nuo laivybos kanalo, o žvejai stengiasi tokio atstumo laikytis.

Ištekliams nekenkia

Seimo teisininkų nuomone, tiek Europos Komisija, tiek Europos Parlamentas labai daug dėmesio skiria priekrantės sektoriui ir skatina valstybes nares visokeriopai palaikyti jo ekonominį gyvybingumą. Naujoji Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės politika nustato vieną iš prioritetų - priekrantės žvejybos tvarumo užtikrinimą: naujų darbo vietų kūrimą ir veiklos kaitą. Kriterijus, pagal kurį Lietuvai bus skaičiuojama Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo dalis, – priekrantės žvejybos dydis (dirbančių žmonių ir laivų skaičius, sugaunamų žuvų kiekis).

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus duomenimis, otų ištekliai stabilizavosi, nuo 2000 metų sugaunamų žuvų kiekis svyruoja apie 10 tonų per metus. Praeivių (gėlavandenių) žuvų ištekliai priklauso nuo jų būklės Kuršių mariose, todėl žvejyba priekrantėje jiems daro menką įtaką.

Lietuvos Baltijos jūros priekrantės zonoje 2013 metais žvejoja 44 įmonės, turinčios 107 laivelius. 2006 metais tokių įmonių buvo 102. Pastaruoju metu iš žvejybos verslo pasitraukė 24 įmonės, joms už tai buvo sumokėta 7 mln. litų iš ES Žuvininkystės fondo.

Kadangi žvejybos intensyvumas priekrantės zonoje per 10 metų sumažėjo 2 kartus, todėl ir spaudimas žuvų ištekliams bei kitiems ekosistemos elementams sumenko perpus. Draudimo žvejoti 3 kilometrų atstumu nuo uosto ir už 300 metrų nuo kranto būtinumas yra abejotinas, o smulkiajam priekrantės žvejybos verslui jis darytų labai didelę neigiamą įtaką. Leidimas žvejoti tik strimeles ir stintas žvejybos įmonių nuo bankroto neišgelbėtų, nes tokia žvejyba vyksta vos kelis mėnesius per metus. Didžioji žvejybos įmonių dalis turi valteles iki 7 metrų, kuriomis dėl laivų techninių galimybių žvejoja būtent produktyviausioje zonoje iki 300 metrų nuo kranto. Viena statistinė įmonė, kuri pasitraukė iš verslo 2009–2011 metais, gavo apie 290 tūkst. litų ES kompensaciją, taigi panašios sumos žvejai galėtų prašyti teisme dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo. Taip rašoma Kaimo reikalų komiteto posėdžio protokole, nurodant, kodėl atmestas minėtas pasiūlymas.

Keisti tvarkos neverta

Klaipėdos tarybos nariams nuostabą kėlė šios Seimo narių grupės siūlymas keisti nusistovėjusią žuvininkystės administravimo tvarką - žvejybos vidaus vandenyse kvotas perduoti skirstyti Aplinkos ministerijai. Jūrų žvejybos kvotos ir toliau liktų ŽŪM kompetencijai.

Pasak Vidmanto Plečkaičio, žuvininkystės šakos priskyrimas ŽŪM įtakai niekad nebuvo vertinamas kaip geras, bet dabar daryti permainų neverta. „Aplinkos ministerija tegu ir toliau rūpinasi žuvų įveisimu. Anksčiau buvo tokia eršketų įveisimo Baltijos jūroje programa. Bet europiniai pinigai baigėsi, o eršketų jūroje taip ir neatsirado“, - ironizavo politikas.

Naują žuvų kvotų skirstymo variantą Seimo Kaimo reikalų komitetas atmetė remdamasis specialistų išvada, kad žvejybos verslo ekonominis gyvybingumas nėra Aplinkos ministerijos prioritetas. Kvotos - ne žvejybos reguliavimo priemonė, o ūkinė funkcija. Dabartinė tvarka esą tinkama, nes žvejybos verslo sąlygoms įtaką daro ne tik vienos institucijos sprendimai.

Šiandien turėtų paaiškėti, ar tokiai nuomonei pritars Seimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"