TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žuvys vėl bus pigesnės už mėsą

2012 10 01 6:59
LŽ archyvo nuotrauka/Lenkijoje atsirado ryškus kiaulių deficitas, todėl čia supirkėjų siūlomos kainos tapo patrauklios ir Vokietijos kiaulių augintojams.

Jau netrukus žuvys taps pigesnės už mėsą, bet ne todėl, kad jos atpigs - Europoje rekordus viršija kiaulienos kainos. Greitai tai pajusime ir Lietuvoje. Analitikų nuomone, mėsos kainas galėtų šiek tiek sumažinti nebent krašto gyvulininkystės atgaivinimas.

Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių kiaulienos kainos jau pasiekė naujas metines aukštumas. Vokietijoje prieš savaitę 3 euro centais už kilogramą padidėjusios kiaulienos kainos paskatino šios mėsos brangimą ir gretimose šalyse. Austrijoje ji pabrango 2 centais, o Nyderlanduose ir Belgijoje - 3 centais. Vasarą pakilusios kiaulienos kainos pasiekė naują lygį ir Ispanijoje bei Prancūzijoje. Tiesa, Danijoje kokių nors pokyčių kol kas neužfiksuota.

Pagrindinė kainų didėjimo priežastis - maža skerdžiamų kiaulių pasiūla. Taip komentavo padėtį Danijos kapitalo kiaulininkystės bendrovė "Saerimner". To nepaneigė kiti LŽ pašnekovai.

"Pabrangus ne tik grūdams, bet ir sojoms, pašarų kainos tapo rekordinės, todėl kiaulės neįmanoma užauginti ankstesnėmis sąnaudomis. Kiaulienos kainos, pradėjusios kilti Europoje, jau didėja ir Lietuvoje", - kalbėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys. Pasak jo, praėjusiais metais mėsos brangimą sustabdė didelė pasiūla - Europos ūkiai, pabūgę didelių grūdų kainų, stengėsi atsikratyti kiaulių. Dabar šių gyvulių auginama mažiau, o paklausa nepakito, todėl kainos ir kyla.

Skerdykloms trūksta žaliavos

"Saerimner" komercijos direktorius Algirdas Vaškelis atkreipė dėmesį, jog Vokietijoje pastarąjį mėnesį kiauliena sparčiai brangsta dėl to, kad šalies skerdykloms trūksta žaliavos. "Vokietijoje skerdžiamų kiaulių ir paršelių eksporto mastas dar niekada nebuvo toks didelis kaip per pirmuosius šių metų mėnesius", - sakė jis. Bet jei išveža, vadinasi, tas eksportas kur nors turi "nusėsti"?

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko nuomone, vokiečiai daugiausia gabena kiaules į Lenkiją. Čia, anot jo, atsirado ryškus šių gyvulių deficitas, todėl lenkų supirkėjų siūlomos kainos tapo patrauklios ir Vokietijos kiaulių augintojams. Kai kiaulės "pasuko" į Lenkiją, žaliavos pritrūko Vokietijos mėsininkams.

Tačiau asociacijos vadovas abejoja prieš mėnesį išsakytomis prognozėmis, kad 2013-aisiais kiauliena bus trečdaliu brangesnė negu dabar. "Šiandien daug kuo gąsdinama. Pranešama ir apie antrą krizės bangą. Tai reiškia, kad žmonės neturi pinigų. Vadinasi, daugiau pirks kruopų, makaronų ir mažiau valgys brangesnio maisto. Todėl kris ir mėsos paklausa, o tokie dalykai trukdo kainoms laisvai šokinėti", - maisto produktų rinkos subtilybes gvildeno A.Baravykas.

Kita vertus, anot jo, nederėtų ignoruoti ir bendros pasaulinės tendencijos, kad brangsta absoliučiai viskas, ypač maisto produktai. Tačiau kiaulienos kainų didėjimas, A.Baravyko teigimu, niekada nepasiveja pašarų brangimo. O jų kainas kelia didžiosios valstybės, kurių gyventojai vis daugiau valgo grūdų - pagrindinio pašarų komponento.

Yra apskaičiuota, kad užauginti kilogramą kiaulienos reikia 3-4 kilogramų pašarų, tuo metu kilogramui mėsinių broilerių užtenka mažiau nei 2 kilogramų lesalo. Kiaulė iki komercinės vertės užauga per 6 mėnesius, o višta - perpus greičiau. Todėl vištiena ir yra pigesnė. Užauginti žuvis irgi kainuoja gerokai mažiau.

Pasak A.Baravyko, kiaulių augintojams lyg ir būtų vilčių, kad didesnės mėsos kainos išsilaikys ilgesnį laiką. Tai padėtų ūkiams atsigauti. Bet jiems negali nekelti nerimo kiaulienos pardavėjams nepalankus sezonas. Mat kiauliena labiau pabrango tik pastarąjį mėnesį, o vienas mėnuo visai šakai maža ką lemia. "Daugiausia kiaulienos suvartojama vasarą, kai šią mėsą mėgstama kepti gamtoje ar per kokius nors renginius. O žiemą jos galbūt daugiau suvalgome tik mes, šiauriečiai, - svarstė A.Baravykas. - Todėl tikėtina, kad žiemą kiaulienos paklausa mažės."

Nė vieno naujo komplekso

"Kiauliena Lietuvoje - amžina problema. Taip bus tol, kol patys neauginsime kiaulių. Juk jau dabar valgome tik 40 proc. savo kiaulių. Ir ne todėl, kad išvežame, mes jų tiesiog neužsiauginame, - LŽ dėstė A.Gapšys ir neiškentęs pridūrė: - Visi nori valgyti, bet niekam nepatinka fermų kvapas. O ir aplinkosaugos reikalavimai yra tokie, kad niekas nenori statyti kiaulidžių ir ūkininkauti."

A.Baravykas nurodė, kad Lietuvoje dar 1919 metais, kai buvo apie 2,1 mln. gyventojų, sugebėta auginti 750 tūkst. kiaulių, o dabar, nors gyventojų trečdaliu pagausėjo, užauginama tik 40 tūkst. kiaulių daugiau. Dar 1990 metais Lietuvoje buvo laikoma 2,7 mln. šių gyvulių. Asociacijos vadovo nuomone, dabar galėtume auginti ne daugiau kaip 900 tūkst. kiaulių.

A.Gapšys neabejoja, kad pigesnės kiaulienos Lietuvos vartotojas galėtų nusipirkti tik atgaivinus gyvulininkystės verslą, t. y. sudarius sąlygas auginti kuo daugiau gyvulių. Todėl reikėtų supaprastinti aplinkosaugos reikalavimus ir aktyviau naudotis ES parama.

A.Baravyko teigimu, per pastaruosius 20 metų Lietuvoje nebuvo pastatyta nė vieno naujo kiaulininkystės komplekso. Apskaičiuota, kad įrengti vietą vienai kiaulei šiandien kainuoja 700-800 litų. Vadinasi, į 1000 kiaulių tvartą, įskaičiavus ir infrastruktūros darbus, reikėtų investuoti bent milijoną litų.

"Žalia" kiaulė - mistika

LŽ pašnekovų nuomone, atgaivinti kiaulininkystę Lietuvoje trukdo ir per keletą pastarųjų metų suformuotas neigiamas visuomenės požiūris į kiaulių augintojus. "Vos kas nors ima garsiau svajoti apie poreikį statyti naujas fermas, tuoj susirenka būrys protestuotojų su plakatais, - ironizavo A.Baravykas. - Ko gi tie žmonės tikisi, kalbėdami apie Lietuvos perspektyvas? Gal kad užsienio turistai masiškai važiuos gėrėtis mūsų apleistais laukais? O gal mano, jog kaimo turizmas toks įdomus ir reikalingas, kad gali uždirbti daugiau negu žemės ūkio produkcijos gamyba? Kada nors vis tiek reikia pradėti mąstyti apie ūkį ir iš ko gyventi. Visas pasaulis augina grūdines kultūras, paukščius, karves. Kita vertus, tose fermose sunkiai dirba žmonės. Tad prieš ką protestuojama? Gal prieš tą žmogų?"

Pašnekovas paistalais vadino žaliųjų judėjimo siūlymus auginti kiaules laukuose arba po kelias. "Žalieji agituoja, kad kiaulės būtų auginamos ekologiškai, net lauke. Bet tai būtų ne išeitis, nes žiemai jas vis tiek reikėtų suvaryti į tvartus. Be to, plinta užkrečiamos ligos, o didžiausias pavojus gyvuliams susirgti ir iškristi yra būtent lauke. Tada toje zonoje metus apskritai nebūtų galima nieko daryti", - aiškino kiaulininkystės specialistas.

Pasak A.Baravyko, visuomenė yra įtikėjusi, neva mėsos kokybė įvairiose vietovėse labai skiriasi. Bet jis patikino, kad tokius pat parametrus atitinkančią mėsą žmonės valgo ir Vokietijoje, ir Lenkijoje, ir Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"