TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejai gaudys menkių likučius

2007 09 14 0:00
Žvejų manymu, išlaikyti neekonomiškai dirbantį laivyną įmanoma tik taikant kitus finansinius svertus.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Rudeninę žvejybą Baltijos jūros žvejai pradeda be entuziazmo, kadangi daug laivų jau yra išgaudę pagal pagrindines menkių kvotas, o prastesnės žuvys jiems nepelningos.

Rugsėjo 15 dieną po trijų mėnesių pertraukos Baltijos jūroje leidžiama pradėti pramoninės žvejybos sezoną. Tačiau Žemės ūkio ministerijos Kvotų skirstymo komisijai, Klaipėdoje ketvirtadienį dalijusiai neišgaudytų žuvų likučius, ilgai vargti neteko.

Pasak Žvejybos Baltijos jūroje departamento vadovo Vaclovo Petkaus, leidimus žvejoti menkes Baltijos jūroje turintiems 29 laivams buvo išdalyta po 14 tonų, 180 tonų palikta rezerve. Dar 4 laivai turi teisę gaudyti kitokias žuvis.

Trumpas sezonas

"Pirmą metų pusę žvejai išgaudė 93 proc. Lietuvai Europos Sąjungos (ES) skirtos 3100 tonų menkių kvotos, tačiau ne visiems laivams sekėsi vienodai. Tiems, kurie gaudo tralais, visada geriau pavasarį, ir jie išgaudė savo dalį, o tiems, kurie žvejoja tinklais, laimikiai didesni rudenį. Jei matysim, kad ne visi išgaudo, likutį perskirstysim gruodį", - LŽ aiškino V.Petkus.

Rudeninę menkių kvotą, nelygu, koks bus oras, Lietuvos žvejai gali išgaudyti per mėnesį ar du. Kalėdinės atostogos - privaloma žvejybos pertrauka, kai kuriems laivams gali prasidėti labai anksti.

"Mūsų žiniomis, lenkai ir suomiai net nepradės rudeninės žvejybos, nes viską yra išgaudę. Tačiau neteisinga visą laiką rūpintis tik dėl menkių. Strimeles, bretlingius ir plekšnes gali gaudyti visi laivai, o kvotos lieka neišnaudotos. Viską lemia ekonomika: už toną menkių gaunama 5 tūkst. litų pajamų, už strimelių toną - 1,2 tūkst. litų. O degalų sąnaudos - beveik vienodos", - sakė V.Petkus.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila dabartinės padėties nedramatizuoja, nes tikisi, kad išplaukusiems žvejoti laivams pavyks Lietuvoje nepaklausių žuvų kvotas išsikeisti su vakarinės Baltijos žvejais į menkes arba laimikius parduoti pelningiau. Kur kas blogiau, jo nuomone, jei bus mažinama 2008 metų menkių sugavimo kvota.

Jau įprasta, kad kiekvieną rudenį daugiausia rūpesčių kelia mokslininkų Europos Komisijai (EK) siūlomi drastiški menkių žvejybos apribojimai.

"Žvejai Baltijoje pastebi daug menkių prieaugio, bet mokslininkai reikalauja išleisti direktyvą, draudžiančią menkių žvejybą. Mūsų laivai liktų be darbo, verslas sunyktų", - dalijosi nerimu A.Bargaila.

Vyksta derybos

ES žvejų organizacijų argumentai verslininkų naudai iki šiol leisdavo pasiekti kompromisų. Buvo pailginta draudimo žvejoti pertrauka nuo 2 iki 4 mėnesių, numatytos kompensacijos pasitraukiantiesiems iš verslo, nustatyti techniniai žvejybos ribojimai, imtasi kovoti su brakonieriais. Šiais metais žvejybos kvota buvo sumažinta 10 proc., trumpinant žvejybos laiką.

Rugsėjo 3 dieną EK pateikė pasiūlymą dar labiau apriboti kai kurių žuvų žvejybą Baltijos jūroje 2008 metais. Esą menkių ištekliai, ypač Vakarų Baltijoje, sumažėjo tiek, kad netrukus bus nepajėgūs atsinaujinti. Mokslininkai rekomenduoja mažiau sužvejoti ir lašišų. Pastebima, kad pakankami išlieka centrinės Baltijos jūros dalies silkių (strimelių) ištekliai. Komisijos siūlomas didžiausias leidžiamas sugauti kiekis ir menkėms taikytinos priemonės yra pagrįstos šiemet birželį ES Tarybos sutartu daugiamečiu planu atkurti ir išlaikyti Baltijos jūros menkių išteklius. Šis siūlymas dėl galimybių žvejoti turėtų būti aptartas Žuvininkystės taryboje spalį.

Komisija siūlo sumažinti 23 proc., nuo dabartinių 40-805 iki 31-561 tonų, ES tenkančią rytinės Baltijos jūros dalies menkių kvotą ir 33 proc., nuo 26-696 iki 17-930 tonų, vakarinės Baltijos jūros dalies menkių didžiausią leidžiamą sugauti kiekį, nors seniau yra numatyta metiniams pokyčiams taikoma 15 proc. riba.

Nuo rugsėjo pradžios, Žvejybos Baltijos jūroje departamento vadovo V.Petkaus teigimu, Lietuvos žuvininkystės vadovai ir žvejų atstovai kasmet dalyvauja Briuselyje vykstančiose derybose, gruodį pasibaigiančiose EK sprendimu dėl kvotų.

Kadangi Europos Parlamentas šiomis dienomis nepritarė EK siūlymams, tikimasi, jog draudimo gaudyti menkes pavyks išvengti ir šiemet. "Manau, gali sumažinti šiemetinę kvotą dešimtadaliu, ne daugiau", - prognozavo V.Petkus.

Gali nelikti laivyno

Pagal ES finansuojamą 2004-2006 metų žuvininkystės sektoriaus programą, pernai į metalo laužą atiduota 20 Lietuvos žvejybos laivų, kompensacijoms skiriant 20 mln. litų, šiemet - 11 laivų, išmokant daugiau kaip 10 mln. litų.

"Ankstesnėje ES programoje daugiau dėmesio buvo skiriama Baltijos jūros žvejybai, 2007-2013 metų programoje - Atlanto ir priekrantės žvejų pasitraukimui iš verslo. Norinčiųjų nebežvejoti įmonių skaičius gana didelis. Žemės ūkio ministerijos nuomone, dar labiau mažinti Baltijos laivyno nevertėtų. Atiduodama laivus į metalo laužą, šalis kartu praranda techninį laivyno galingumą, kurio nebegalima atkurti. Dabartinius 36 Lietuvos senus žvejybinius laivus keisdami į modernius naujus, įsigytume tik 10 laivų. Jei jų supjaustytume dar pusę, ateityje Baltijos jūroje žvejotų vos 2 nauji laivai, o kitų laivų įgulos netektų darbo", - aiškino V.Petkus.

Žvejų manymu, išlaikyti neekonomiškai dirbantį laivyną įmanoma tik kitais finansiniais svertais, pavyzdžiui, suteikiant Pelno mokesčio lengvatą daliai sugavimų kvotos, kaip daroma kitose ES valstybėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"