TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejai ir valdininkai grumiasi dėl ežerų

2012 02 15 8:16

Ežerų nuomininkai skundžiasi verslinės žūklės ribojimais ir tvirtina, kad tai - dar viena priežastis, kodėl mūsų parduotuvėse stinga šviežių žuvų.

"Ežerų nuomininkai jau keletą metų veltui prašo Aplinkos ministerijos valdininkų leisti pasigauti žuvų nuomojamuose ežeruose, nesvarbu, kokio jie dydžio, tinklaičiais, bučiais ir kitais versliniais įrankiais", - rašo laiške LŽ trakiškis Justinas Rakštelis. Trakų apylinkėse jis yra išsinuomojęs Ežeraičio (2,5 ha), Lojaus (16,3 ha) ir Zelvės (44,6 ha) ežerus.

Pasak J.Rakštelio, daug metų ežerų nuomininkai galėjo žvejoti versliniais įrankiais. Tačiau pastaraisiais metais valdininkai prikūrę visokių kliūčių, kad tik neleistų jiems to daryti. "Kai mes, ežerų nuomininkai, paprašome Aplinkos ministeriją grąžinti ankstesnę verslinės žvejybos išnuomotuose ežeruose tvarką, valdininkai pažada, tačiau vis tiek niekas nesikeičia. Kai paklausiame, kodėl draudimas žvejoti tinklais dar neatšauktas, ministerija teisinasi: "Seimas įstatymo nepakeitė", - sako J.Rakštelis. 

Jam pritaria ir keletas kitų Trakų žvejų. "Įleidau žuvų į savo nuomojamus ežerus už 20 tūkst. litų. Vien šiemet į Orį, kurio plotas 14,5 ha, suleidau 2500 lynų jauniklių, kurių kiekvienas kainuoja 2 litus. Nemažai paklojau ir už Antakmenių ežero žuvų veisimą. O dabar negaliu žvejoti tinklaičiais... Jei taip bus ir toliau, daug nuomininkų atsisakys ežerų ir juose nebetrukdomi siautės brakonieriai", - pranašauja Arūnas Jurgis Dovidėnas.

"Lietuvoje yra apie 3 tūkst. ežerų, iš jų maždaug tūkstantis išnuomota. Veisiame tuose ežeruose žuvis, prižiūrime juos, giname nuo brakonierių, apmokame mokslinius ežerų tyrimus, nes valstybė neturi tam pinigų, ir - neturime teisės žvejoti tinklais! Negana to, aplinkosaugininkai tik ir stebi, kad nepažeistume kokio nors jų reikalavimo. Tarsi laukia to. Pažeisime - tuoj atims ežerą. Iš daugybės nuomininkų, kurie prileido į ežerus žuvų, jau atėmė. Matyt, šito ir siekiama", - dėsto Pikeliškių ežerą nuomojantis Stasys Cesiulis.

Jo žiniomis, Lenkijoje ežerų nuomininkams netrukdoma žvejoti versliniais įrankiais. "Taip lenkai vidaus rinką žuvimis papildo, o mūsų parduotuvėse gėlųjų vandenų žuvų beveik nepamatysi", - priduria S.Cesiulis.

Žuvų sumažėjo?

"Žvejai perdeda. Žvejoti ežeruose verslinės žūklės įrankiais nedraudžiama, tik reikia dviejų dalykų: kad ežerai būtų išnuomoti būtent verslinei žūklei ir kad nebūtų viršijami žūklės limitai", - aiškina Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas ichtiologas Vilmantas Graičiūnas.

Jo teigimu, mažesniuose kaip 50 ha verslinei žūklei išnuomotuose ežeruose ir tvenkiniuose per metus leidžiama sužvejoti versliniais įrankiais - tinklaičiais ir gaudyklėmis - iki 8 kilogramų iš hektaro žuvų. AM galima prašyti ir kitokių žvejybos limitų, tačiau tada reikia pateikti ir žuvų išteklių tyrimų išvadas.

Vienu metu leidžiama naudoti 4 statomuosius tinklaičius arba 4 ežerines gaudykles, o žvejojant ūda ungurius - iki 100 kabliukų.

V.Graičiūno duomenimis, iki 50 ha ežerų ir tvenkinių, išnuomotų verslinei žūklei, Lietuvoje yra apie 200.

Versliniais žvejybos įrankiais leidžiama žvejoti ir kai kuriuose didesniuose negu 50 ha vandens telkiniuose, išnuomotuose verslinei žūklei. Tokių yra 27. "Be to, dar pusšimtyje valstybinių vidaus vandens telkinių leidžiama versliniais įrankiais žvejoti seliavas ir ežerines stinteles", - vardija V.Graičiūnas.

Tačiau kodėl buvo nuspręsta apriboti žvejybą išnuomotuose vidaus vandens tekiniuose versliniais įrankiais? AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys į šį klausimą atsakė taip: apribojimų imtasi gavus mokslininkų ichtiologų pranešimų, kad kai kuriuose išnuomotuose ežeruose sumažėjo žuvų.

"Šie apribojimai nereiškia, jog ministerija visiškai stabdo ežerų nuomą. Sutartys buvo nutrauktos tik su tais nuomininkais, kurie nesilaikė jose įrašytų reikalavimų. Nuomos atsisakė ir tie, kurie įsitikino, kad ežerai - ne aukso kasyklos. O vykdantieji sutartinius įsipareigojimus toliau galės nuomoti ežerus", - žada L.Budrys.

Tėvynei aukų nereikia

Aplinkosaugininkai neslepia labiau skatinantys ne verslinę, o mėgėjišką žūklę. "Nėra prasmės mažuose ežeruose plėtoti verslinės žvejybos. Žuvų ten sugaunama nedaug, jų kaina nedidelė, nes plakių, kuojų ir kitų menkaverčių žuvų mažai kas nori. Todėl netikiu, kad iš verslinės žūklės ežeruose būtų daug naudos paprastiems pirkėjams. Beje, meškeriotojai sugautas žuvis taip pat suvartoja maistui. Jos ir šviežesnės negu verslininkų, nes šių laimikis neretai ilgai išbūna nugaišęs tinkluose", - įrodinėja V.Graičiūnas.

Ichtiologo duomenimis, Lietuva kasmet importuoja ir eksportuoja 100 tūkst. tonų žuvų. O išnuomotuose ežeruose ir tvenkiniuose, kaip byloja jų naudotojų pateikta statistika, verslinės žūklės įrankiais 2010 metais sužvejota tik 37,5 tonos žuvų. "Arba ežerų nuomininkai iš tiesų labai mažai sugauna žuvų, arba jie, kaip ir brakonieriai, laimikius parduoda nelegaliai, o ataskaitose to neparodo, - taip žvejų statistiką komentuoja V.Graičiūnas. - Ministerija jiems nemokamai išduoda verslinės žūklės žurnalus, kurių kiekvieno spausdinimas kainuoja 40 litų. Be to, veltui dalijame tinklų plombas, inspektoriai gaišta laiką ženklindami tinklaičius, išrašydami verslinės žūklės leidimus, kontroliuodami ją. Žvejai verslininkai gauna dyzelino, kuriam netaikomas akcizas, ir kitokios paramos iš Europos Sąjungos bei valstybės biudžeto lėšų. Žodžiu, valstybė iš žūklės versliniais įrankiais ežeruose turi daugiau nuostolių negu pajamų."

AM atstovo neįtikina ir siūlymai leisti bent paežerėse esančių kaimo turizmo sodybų šeimininkams pasigauti žuvų tinklaičiais, bučiais ir kitais įrankiais, nes tai - tradicinė žūklė, be to, laimikiu būtų vaišinami iš kitų šalių atvykę turistai. "Jei nesi Kristus, keliais ar keliolika kilogramų žuvų visus metus svečių neišmaitinsi. Pirks jas parduotuvėje, o meluos, kad ką tik pagavo ežere", - spėja V.Graičiūnas.

Pasak AM atstovų, valstybei svarbu, kad gamtos ištekliai - žuvys - būtų naudojami kuo racionaliau ir duotų kuo daugiau naudos visai visuomenei. Dėl šių priežasčių esą vidaus vandens telkinius geriau nuomoti mėgėjiškai, o ne verslinei žūklei. Mėgėjiška žūklė valstybei duoda daugiau pajamų negu verslinė.

Antai vien prekybos meškerėmis ir kitais mėgėjiškos žūklės reikmenimis apyvarta kasmet sudaro apie 150 mln. litų, tad ir mokesčiai į valstybės iždą nemaži. Be to, meškeriodami esą pailsi tūkstančiai šalies žmonių, kai kuriems pavyksta ir vieną kitą žuvį namo parsinešti. "Jei ežerų nuomininkai verkia, kad jiems pernelyg brangu prižiūrėti ežerus, mes siūlome: atsisakykite, nevarkite, tėvynei nereikia šitos jūsų aukos. Norinčiųjų išsinuomoti ežerus mėgėjiškai žvejybai netrūksta. Tie žmonės veisia žuvis, organizuoja mėgėjišką žūklę ir uždirba iš parduodamų jos leidimų bei licencijų", - dėsto V.Graičiūnas.

Žvejos tik inspektoriai?

Valdininkai siūlo verslinę žūklę vidaus vandenyse dar labiau suvaržyti. "Verslinė žvejyba vidaus vandenyse, išskyrus privačius žuvininkystės vandens telkinius, didesnius kaip 500 ha telkinius ir specializuotą seliavų, stintų, upinių nėgių žvejybą, privačių asmenų lėšomis įveistų migruojančių ungurių žvejybą bei žvejybą gaudyklėmis, draudžiama", - rašoma Seimui svarstyti pateiktame Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte.

"Logiška. Ichtiologų tyrimai rodo, kad daugelyje mažų ežerų žuvų jau visai nedaug. O didesniuose kaip 500 ha telkiniuose būtų leidžiama žvejoti versliniais įrankiais visas žuvis. Siūloma palikti ir dabartinę seliavų bei stintelių verslinę žūklę ežeruose, be to, leisti didesniuose kaip 200 ha telkiniuose žvejoti ežerinėmis gaudyklėmis", - komentuoja projektą V.Graičiūnas.

Tačiau verslinės žūklės ežeruose šalininkams tokie planai nepatinka. "Žiemą ežerai užšąla. Mažesniuose pritrūksta deguonies, todėl žuvys uždūsta, padėti joms beveik neįmanoma. Logiška būtų jas sužvejoti", - sako trakiškis J.Rakštelis.

Žvejys ir jo kolegos stebisi AM tvirtinimu, esą mokslininkai nustatė, jog nuomojamuose ežeruose sumažėjo žuvų. "Mums tie patys mokslininkai aiškina priešingai - kad ežeruose žuvų padaugėjo. Ir tai visai nekeista. Juk žuvų prileidome, o verslinė žvejyba dabar smarkiai ribojama. Matyt, mokslininkų tyrimai priklauso nuo to, kas už juos daugiau sumoka", - įtaria žvejai.

Kai kurie jų spėja, kad ribojimais, draudimais ir smulkmeniškais reikalavimais AM specialiai siekia, jog ežerų nuomininkai atsisakytų savo ežerų, į kuriuos prileido daug žuvų, ir ten tinklus galėtų traukti patys aplinkosaugininkai bei jų bičiuliai.

Nuomininkai liks kvailiai

Gamtos mokslų daktaras, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Egidijus Bukelskis yra ištyręs ne vieno nuomojamo ežero žuvų išteklius. Mokslininkas pritaria siūlymui uždrausti žvejoti versliniais įrankiais nedideliuose ežeruose.

"Kai ištekliai bus atkurti, tada gal ir galima leisti tokiuose ežeruose žvejoti viena ežerine gaudykle, nevadinant to versline žvejyba, tačiau kol kas anksti apie tai kalbėti", - sako mokslininkas.

Aistra žūklei garsėjantis parlamentaras Arūnas Valinskas vadovavo Seimui, kai šiai institucijai buvo pateiktas Žuvininkystės įstatymo keitimo projektas uždrausti bet kokią verslinę žūklę visuose vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių ir Kauno marias. Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko bičiulis A.Valinskas tada šiam siūlymui nepritarė. Jis tvirtina netylėsiąs ir tada, kai bus svarstomas naujesnis, mūsų minėtas projektas.

"Ežerų nuomininkai prileidžia žuvų, todėl turi teisę jomis naudotis. Tačiau daug kas tebemąsto kaip socializmo laikais - esą ežeras privalo būti visų", - teigia A.Valinskas.

"Jeigu draudimais nuginsime nuo ežerų nuomininkus, teks padidinti aplinkos apsaugos inspektorių skaičių. O lėšų valstybės biudžete tam nėra", - A.Valinskui pritaria jo kolega seimūnas Jonas Liesys. Žuvininkų sąjungos prezidento Algirdo Domarko nuomone, verslinė žvejyba Lietuvos vidaus vandenyse neturi didelių perspektyvų, tačiau ją reikėtų mažinti palengva ir civilizuotai, o ne drastiškai. "Ežerų nuomininkai prisipirko tinklų, valčių ir dabar liks kvailiai. Valstybė jiems turėtų kompensuoti šias išlaidas. Be to, nuomininkams, paežerėse esančių turizmo sodybų šeimininkams vis dėlto reikėtų leisti bučiais, venteriais, o gal ir vienu tinklaičiu pasigauti nors truputį žuvų net ir nedideliuose ežeruose", - mano A.Domarkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"