TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejai laukia teisingai paskirstytų kvotų

2014 04 09 6:00
Krante džiovinantys tinklus žvejai skundžiasi, kad kiekviena praleista veltui diena juos stumia į nuostolius. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Baltijos žvejus vienijanti organizacija visus metus valdininkams įrodinėjo, kad jų išgalvota istorinė sugavimo teisė yra netinkamas pagrindas skirstyti žuvų kvotas, galop šiuos argumentus patvirtino teismas. Bet nusiraminti žvejams dar anksti – kvotos liko tos pačios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 27 dieną neskundžiama nutartimi nusprendė, kad žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos patvirtintose Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklėse šprotų ir strimelių kvotų apskaičiavimo kriterijai buvo nustatyti neteisėtai - juos nustatant buvo viršyti administraciniai įgaliojimai. Dabar teks tobulinti ne tik taisykles, bet ir naujomis nuostatomis reikės papildyti Žuvininkystės įstatymą.

Nelygios verslo sąlygos

Prie panašios kaip LVAT išvados buvo priėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pernai spalį atlikusi tyrimą pagal Seimo Antikorupcijos komisijos bei Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos prašymus. "Teisinis reglamentavimas galimai dirbtinai sukuria išskirtines sąlygas atskiriems (ilgesnį laikotarpį žvejojantiems) naudotojams užimti dominuojančią padėtį žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje, kadangi skirstant kvotas atsižvelgiama tik į tam tikrų žuvų rūšių sugavimo laikotarpį ir nenustatoma jokių teisinės apsaugos priemonių, sudaromos prielaidos diskriminuoti mažesnį laikotarpį žvejojančius naudotojus ar naujus naudotojus", - buvo teigiama STT rašte.

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu teisiniu reguliavimu yra esmingai ribojama ūkio subjektų, užsiimančių ar pageidaujančių užsiimti šprotų ir strimelių žvejyba Baltijos jūroje, ūkinės veiklos laisvė, kadangi tiems ūkio subjektams, kurie 2007–2012 metais negaudė strimelių ar šprotų Baltijos jūroje ar jų sugavo mažai, yra iš esmės ribojama galimybė užsiimti žvejyba ir ateinančiais metais.

Teismo nuomone, tokio pobūdžio ūkinės veiklos ribojimas gali būti nustatytas tik įstatyme, o ne įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog šiuo atveju buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas principas, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Diskriminacijos nepanaikino

Sausio pradžioje LŽ rašė, jog valdininkams pritrūko galbūt vieno mėnesio, kad parengtų naujas, daugumai žvejų priimtinas Lietuvai skirtų sugauti žuvų kvotų skirstymo taisykles. Jas tobulinti 2013 metų gruodžio 18 dieną Vyriausybei pasiūlė Seimo Kaimo reikalų komitetas. Išklausę žvejų organizacijų, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovų nuomonių bei antikorupcinį taisyklių vertinimą atlikusių tyrėjų išvadų Seimo nariai tąkart konstatavo, kad įtarimai dėl daugumos žvejų diskriminacijos yra pagrįsti. Taisyklėse nustatyta viena įmonei skiriama maksimali 80 proc. vienos rūšies žuvų kvota išties iškreipia konkurenciją.

Gruodžio 30 dieną susirinkusi Žuvininkystės tarnybos kvotų skirstymo komisija turėjo remtis senomis taisyklėmis ir dar neįsigaliojusiu gruodžio 23 dienos V.Juknos įsakymu, kad „komisija 2014 metais ūkio subjektams skiria ne daugiau kaip 50 proc. visų Lietuvai skirtų žvejybos galimybių Baltijos jūroje“.

Krante džiovinantys tinklus žvejai nekantriai laukia ŽŪM reakcijos ir nori, kad ši kuo skubiau ištaisytų klaidas. Kiekviena praleista veltui diena juos stumia į nuostolius. „Žvejoti nėra ką – paskirstyta dalis jau išgaudyta. Įmonės bankrutuoja. Delsimą padalyti kvotas mes vertiname kaip kriminalinę veiką“, - vakar teigė LŽ asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Tačiau žuvininkystę kuruojantis viceministras Rytis Šatkauskas mano, kad šiemet antrąją pusę kvotos teks paskirstyti pagal senas taisykles. O tai reiškia, kad šprotų ir strimelių dalybose vienai įmonei vis tiek atiteks didžioji dalis. „Teismas mus įvarė į dviprasmišką situaciją. Jis panaikino 19 punktą kaip prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymui, bet nepanaikino nei pačių kvotų, nei kvotų paskirstymo pagrindo. Mes nenorėjome šokti nuogi į dilgėles, kuo skubiau keisti taisykles, su teisininkais nagrinėjome teismo išaiškinimą. Žvejai galbūt dar neįsigilino. Įstatymo taip greitai negalima papildyti, todėl matome, kad antrą 50 proc. kvotos turėsime paskirstyti pagal tą patį mechanizmą. Žuvininkystės tarnybos kvotų skirstymo komisija tai padarys pačiu artimiausiu metu“, - kalbėjo R.Šatkauskas.

2014 metais Lietuvai skirta menkių beveik tiek pat kiek pernai - 4109 tonos, o strimelių ir šprotų daugiau - atitinkamai 3291 tona ir 12 010 tonų. 2013 metais Lietuvai buvo skirta sugauti 4162 tonos menkių, o sugauta, preliminariais Žuvininkystės tarnybos duomenimis, vos 36 proc. šio kiekio, arba mažiau nei pernai, kai buvo sugauta 52 proc. kvotos. Šias žuvis privaloma parduoti aukcione Klaipėdoje, o jų kaina čia maža, menkių žvejyba nuostolinga. Strimelių pernai skirta 2400 tonų, šprotų – 10 668 tonos, šios komercinės žuvys išgaudytos beveik visos - atitinkamai 98,5 proc. ir 96,4 proc. kvotos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"