TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejai ministrui rodė surūdijusius laivus

2013 02 06 6:01
Vidos Bortelienės nuotrauka/Jei nebus skiriama ES paramos ar imamasi kitokių valstybės priemonių, Lietuvai artėja laikas, kai išplaukti į jūrą nebegalės nė vienas laivas, ir žvejų įmonės žlugs.

Klaipėdos žvejų uostelyje apsilankę užsieniečiai niekaip negali patikėti, kad sovietmetį menantys surūdiję traleriai skirti ne supjaustyti ir atiduoti į metalo laužą, o plaukti į jūrą.

Savo akimis išvydęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kuruojamos  ūkio srities - jūros žuvininkystės - dramatišką vaizdą ministras Vigilijus Jukna žvejų bendruomenei teigė jau suplanavęs oficialų susitikimą su Europos Komisijos žuvininkystės reikalų komisare Maria Damanaki, kuriai išsakys jų mintis dėl neatidėliotinos pagalbos.

Žvejų patirtis rodo, kad Rytų šalių laivynai gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) senbuvių pagal techninę darbo priemonių būklę ir verslo uždirbamas pajamas. Todėl jiems neturėtų būti taikomas naujo finansinio paramos laikotarpio nurodymas neskirti lėšų laivams modernizuoti.

Jeigu nebus skiriama ES paramos ar taikomos kitokios valstybės priemonės, Lietuvai artėja laikas, kai išplaukti į jūrą nebegalės nė vienas laivas, ir žvejų įmonės žlugs.

Nepajėgia išgaudyti

Viena pirmųjų žuvininkystės užduočių ministerijai - parengti naujas žuvų kvotų skirstymo taisykles. Dėl ankstesnio ministro įsakymu prieš pat Naujuosius metus patvirtintų diskriminacinių  taisyklių, įteisinusių kvotų dalybas 10 metų ir vienai įmonei  suteikusių 80 proc. šprotų išgaudymo kvotą, kurių įsigaliojimą V.Jukna jau sustabdė, konfrontuojančių žvejų organizacijų nuomonės buvo skirtingos. Pasak vienos pusės, kvotų koncesija leistų limitus užstatyti bankams kaip ilgalaikės veiklos garantiją prašant paskolų  laivams modernizuoti. Kiti, o tokių dauguma, pažymi, kad sugaunamų žuvų kiekiai netolygūs: šiuo metu gaudomos menkės, o kitais metais jų gali nebūti, bet pelną neš geri strimelių ar šprotų laimikiai. Vienai įmonei monopolizavus visą tam tikrų žuvų rūšį, kitos atskirais laikotarpiais gali likti be pajamų.

Žvejai sutaria, kad kol kas galima dirbti galiojant senosioms taisyklėms. Tačiau visi vienbalsiai ministrui tvirtino, kad  ekonominius sprendimus dėl žuvininkystės produktų aukciono veiklos ir dėl laivų atnaujinimo reikia priimti nedelsiant.

Registro duomenimis, šiuo metu atviroje Baltijos jūroje žvejojantį laivyną sudaro 32 žvejybiniai laivai: 29 mažieji žvejybiniai traleriai ir 3, gaudantys tinklais. 2012 metais lietuviai neišgaudė 2 tūkst. tonų menkių ir negavo 10 mln. litų pajamų.

Kalbėdamas apie prastą žvejų ekonominę padėtį bendrovės "Starkis" atstovas Einoris Gardžiulis sakė, kad prieš 10 metų žvejodamas su tėvu turėjo laivui skirtą 50 tonų menkių kvotą, ir įmonė galėjo išgyventi. Jeigu kurios nors kitos žuvų rūšies kvotos neišgaudydavo, metų gale ją atiduodavo "į bendrą katilą" - tiems, kurie pajėgia išgaudyti daugiau. Dabar, kai degalų kaina padidėjusi 3 kartus, net 100 tonų menkių kvota neduoda pelno, išsiversti negaudant kitokių žuvų neįmanoma. Kaskart parengti laivą naujam žvejybos sezonui kainuoja 100 tūkst. litų, todėl svajoti apie lėšų kaupimą naujam varikliui nėra prasmės.

Plėsti aukciono veiklą

Žvejai atkreipė dėmesį, kad ŽŪM reikalavimas pristatyti 80 proc. menkių į aukcioną, neatitinka ekonominių sąlygų. Lietuva esą vienintelė įsidiegė tokią taisyklę, kai kitos šalys leidžia parduoti žuvis artimiausiame aukcione. Vienu metu visi žvejoja Lenkijos vandenyse, kitu metu - Danijos, ten ir parduoda žuvis. Tik lietuviai turi gaišti kelias paras ir eikvoti degalus, kad parplukdytų menkes namo. Nes "menkių" laivai privalo išlaikyti aukcioną, kuriam skiriama 6 proc. prekybos kainos. Tos įmonės, kurios nežvejoja menkių, nuo tokios prievolės atleistos, nors planuojant aukciono statybas prisidėti prie jo išlaikymo žadėję visi.

Pasak žuvininkystės koordinatoriaus Mindaugo Rimeikio, steigiant ŽŪM pavaldžią bendrovę buvo numatyta, kad po 5 metų aukcionas bus perduotas valdyti žvejų bendruomenei, bet terminui suėjus tokie ketinimai pamiršti. Įmonės "Spika" direktorius Gintaras Gylys pažymėjo, kad aukcionas yra geras dalykas, bet blogai, kad žvejai jį turi išlaikyti. Jo nuomone, patekęs į "geras rankas" pastatas būtų pritaikytas kitoms žvejų paslaugoms ir aukcionas gautų kitų pajamų.

Panašias mintis ministrui dėstė ir Klaipėdos politikai. Sprendžiant prekybos šviežiomis žuvimis problemą, pirmas žingsnis jau žengtas -  prekyba iš dviejų mašinų vyksta, miesto tarybos Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija nori eiti toliau. Ne kartą buvo siūloma, kad aukcione vyktų ne tik didmeninė, bet ir mažmeninė prekyba. Nors pastatas yra atokiau nuo miesto centro, dėl galimybės įsigyti menkių perpus pigiau nei turguje pirkėjų neturėtų stigti. Jų supirkimo kainos aukcione 2012 metais svyravo nuo 3,9 iki 4,5 lito už kilogramą. Turguje menkės kainuoja 10 litų ir brangiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"