TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejai stumiami į bankrotą

2016 07 09 6:00
17 įmonių žvejų bendruomenei tenka tik 21 proc. strimelių ir šprotų kvotų, 1 proc. skiriamas aukcionui, o kiti 78 proc. tenka dviem įmonėms. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Žuvininkystės įstatymo pataisomis Seimas siekia patikslinti kvotų paskirstymą ir stiprinti šio verslo galias, bet jų poveikis gali būti priešingas. Žvejai teigia, kad galimybė perleisti kvotas palanki tik dviem įmonėms, o kitas pamažu išstums iš rinkos.

Sureguliuoti jūrinės žvejybos valstybei nesiseka jau visą dešimtmetį, laivų ir žvejų kasmet mažėja. Šiuo metu žvejybos laivyną kartu su Atlante žūklaujančiais laivais sudaro 45 laivai. Išplaukiančių į Baltijos jūrą belikę per 30, veikia 19 įmonių, kelias perėmę estai.

Valstybės dieną Klaipėdos žvejai sutiko be optimizmo. Tautinio patriotizmo likučius daugeliui gožia neteisybė dėl valdininkų ir politikų aplaidumo arba, kas labiau jiems atrodo tikėtina, korupcijos apraiškų. Netekusios galimybės sugauti vadinamųjų baltųjų žuvų, strimelių ir bretlingių tiek, kad ekonomiškai verslas būtų pelningas, dauguma įmonių laivuose vietoj Lietuvos trispalvės pasirengusios kelti baltąją vėliavą ir kapituliuoti prieš teisinius reglamentus.

Išliks stipriausi

Seimo kanceliarijos pranešime skelbiama, kad 73 parlamentarams balsavus „už“, nė vienam nebuvus „prieš“, o 26 jų susilaikius Seimas birželio 26 dieną priėmė Žuvininkystės įstatymo pataisas. Teisės aktas papildytas nuostata, kad Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir skiria registro tvarkytoją. Įstatyme naujai reglamentuoti apsikeitimai žvejybos galimybėmis, individualios žvejybos galimybės ir teisė į žvejybos galimybes bei kitos normos.

Žvejai prieštarauja perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemai, kuri skirta įmonių skaičiui sumažinti. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ir asociacija „Jūros žvejys“ prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti šias Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis, žvejų teigimu, ignoruojamos Europos Tarybos bendrosios žuvininkystės politikos nuostatos. Ypač ta, kuri rekomenduoja užtikrinti kiekvieno segmento ilgalaikį pelningumą.

„Pataisos negarantuoja daugumos ekonominio gyvybingumo, per kelerius metus be darbo gali likti 700 žmonių. 17 įmonių žvejų bendruomenei tenka tik 21 proc. strimelių ir šprotų kvotų, procentas skiriamas aukcionui, o kiti 78 proc. tenka dviem įmonėms. Iš jų viena įsteigta reorganizacijos būdu. Kvotų komisijos 2015 metų gegužės 11 dienos sprendimą dėl jai skirtos žuvų dalies esame apskundę teismui, ginčas nebaigtas“, – situaciją „Lietuvos žinioms“ komentavo žvejų atstovas Alfonsas Bargaila.

Žuvys – valstybės

Kol prezidentė nepasirašė Žuvininkystės įstatymo pataisų, tol rusena išgyvenimo viltis. Jai sudužus, beprasmis taptų bylinėjimasis su Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tarnyba Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, kurio posėdis paskirtas rugpjūčio 22 dieną.

Įstatymas numato vienai įmonei skirti ne daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotos, nustatytos pagal istorinius sugavimus. Jau antrus metus žvejai teisme įrodinėja, kad bendrovei „Banginis“ pergudravus įstatymą, įsteigus antrą įmonę, šioji negalėjo strimelių ir bretlingių kvotos gauti tiek pat, kiek ir pagrindinė. Abiem kartu joms negalėjo būti skirta daugiau kaip 40 proc. kvotos. Tokia žvejybos koncentracija veda monopolio link, o juk žuvys – valstybės ištekliai.

Tačiau toks žvejų bendruomenės perspėjimas gali likti neišgirstas. Savo tiesas įrodinėjančių Klaipėdos įmonių „Stekutis“, „Spika“, Prekybos namai „Aistra“ bei „Senoji Baltija“ argumentai Vilniaus apygardos administraciniam teismui pasirodė neįtikinami. Skundas dėl Kvotų komisijos protokolo pernai lapkritį buvo atmestas, todėl apeliacine tvarka kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Šiame skundė aiškinama apie neteisingą kvotų paskirstymo sistemą. Minimi ne tik „Banginis“ ir jos nauja įmonė „Baltijos šprotai“. Kliūva ir kiti atvejai, kai pardavusios laivus ir žvejybos istoriją nutraukusios įmonės vėl grįžta į verslą ir gauna kvotas. Todėl ieškovai prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis ištirtų, ar žvejybos galimybių paskirstymaas neprieštarauja konstituciniams teisingumo principams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"