TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejai taps jūros koncesininkais

2011 10 04 0:00
Komercinė laisvė leistų parduoti žuvis toje valstybėje, kurioje mokama brangiau, tačiau Klaipėdos savivaldybė siekia, kad kuo daugiau šviežių žuvų būtų miesto prekyvietėse.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Europos Komisijos pradedama žuvininkystės valdymo reforma į Lietuvą neša daugiau laisvių žvejams, tačiau siūloma neskubėti jas diegti - pirmiausia esą reikia apriboti galimybę perimti žuvų kvotas užsieniečiams.

Europos Komisija (EK) apsisprendė šalims rekomenduoti taikyti efektyviausią jūros išteklių naudojimo ir verslo efektyvumo tvarką, ją jau taiko Olandija, Islandija ir Naujoji Zelandija. Žvejų įmonės čia dirba koncesijos pagrindais.

Išanalizavusi pasaulio praktiką EK nusprendė, kad būtent šis žuvininkystės teisinio reguliavimo modelis yra sėkmingiausias. Koncesija - vienas iš 9 šiuo metu egzistuojančių valdymo tipų.

Liepos 13 dieną EK atstovams pristatant reformos teisės aktų paketą buvo pranešta, kad visos Bendrijos narės turės diegti perleidžiamų žvejybos koncesijų sistemą ir ji turi būti taikoma nuo 2014 metų.

Koncesija - tai privačiam subjektui suteikiama ilgalaikė teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, perduodant jam viešųjų paslaugų teikimo ar kitų valstybės ir savivaldybių funkcijas.

Tad žvejų įmonės turėtų 10-15 metų laikotarpiui pasirašyti sutartis su įgaliota valstybės struktūra naudoti jos išteklius - išgaudyti žuvų kvotą. Koncesija panaikintų daugelį dabartinių verslo apribojimų, nes suteiktų teisę kvotas perleisti, parduoti ar išnuomoti kitai įmonei. Tačiau žuvų sugavimų kontrolė ir apskaita liktų tokia pat griežta.

Žvejai - už naujoves

Europos regioninės plėtros institutas parengė žvejybos teisinio reguliavimo metodų apžvalgą ir pateikė pasiūlymus, kaip žvejų įmonės turėtų dirbti pagal koncesijos sutartis. Šio instituto specialistės Arinos Molotovos Klaipėdoje žvejams surengtas darbo aptarimas sukėlė karštų diskusijų dėl kai kurių sąvokų tikslumo ir vietinių aplinkybių, tačiau naujovių būtinybei pritarė visi.

Pagrindinė pastaba - kaip visada perdėtas Lietuvos valdininkų siekis reformas pradėti anksčiau ir tinkamai joms nepasirengus.

Studijos autoriai mano, kad atviros Baltijos jūros žvejybos kvotas turinčios įmonės pagal koncesijų sutartis galėtų dirbti jau nuo ateinančių metų sausio 1 dienos, tolimosios žvejybos įmonės - nuo 2013 metų.

Bet žvejų nuomone, to neįmanoma taip greitai padaryti dėl kitų teisės aktų trūkumo, ypač jei paaiškėtų, kad reikia keisti įstatymus. "Dar nepriimtas nė vienas dokumentas dėl žuvininkystės koncesijos. Ar kas nors skaičiavo, kiek įstatymų reikės pakeisti? Koncesijos įstatymas numato galimybę joje dalyvauti ir užsieniečiams, o šis dokumento projektas kalba tik apie Lietuvos juridinius asmenis. Reikia apribojimų, kad žuvų sugavimo kvotų nesupirktų užsieniečiai. O svarbiausia, vykdant reformą būtinas valstybės sprendimas, kaip atnaujinti laivyną. Mūsų laivai tokie seni, kad jų pajėgumų kvotoms išgaudyti jau dabar neužtenka. O kas bus po 10-15 metų?" - dėstė problemas žvejų įmonių savininkai.

Laivai menkių neišgaudo

Pasak A.Molotovos, parengta sistema, kaip mažinti verslo sąnaudas ir padidinti žuvų kainą, o ne kaip atnaujinti laivyną. Tačiau koncesijos teisė kvotas išnuomoti, kaip jai tekę įsitikinti Danijoje, yra išeitis, kai reikia laivą remontuoti ar daryti verslo pertrauką, kol statomas naujas laivas.

Tačiau žvejų įmonių, netgi pačios didžiausios - "Baltlantos", atstovai mano, kad Lietuvos sąlygomis laivynui atnaujinti šis būdas nepadės, nes laivui įsigyti neužtektų ir 10 metų pajamų. Pavyzdžiui, prieš trejus metus "Baltijos" laivų statyklos parengta sąmata rodė, kad pastatyti laivą kainuotų 7 mln. litų. Tąkart buvo kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) dėl europinės paramos, bet Vyriausybė į žvejų poreikius neatsižvelgė. Tuo metu kitos valstybės surado būdų, kaip žvejams pagelbėti atnaujinti laivus.

Lietuvos žvejybos laivyną sudaro maždaug 40 laivų, iš jų 35 žvejoja Baltijos jūroje. Daugumai įmonių prieš kelerius metus pasitraukus iš verslo ir gavus europines kompensacijas, iš viso 20 mln. litų, menkių limitas vienam laivui padidėjo iki 130 tonų ir daugiau. Dabar 14 įmonių turi 27 menkių laivus. Nors EK direktyvos ir toliau numato žvejybinius tonažo pajėgumus mažinti, Lietuva, pasak specialistų, pertekliaus neturi. Seni varikliai neatitinka techninių laivų parametrų ir įmonės nepajėgia menkių išgaudyti.

Eurostato duomenys rodo, kad nuo 2006 metų tik 2 Lietuvos laivai išgaudė skirtas menkių kvotas. Šiemet Lietuvai skirta 3758 tonos menkių, 3136 tonos strimelių, 14 415 tonų brėtlingių, 3875 vienetai lašišų. Taip pat nustatyta, kad menkiniais žvejybos įrankiais galima gaudyti ne ilgiau kaip 163 dienas. Kitais metais menkių gali būti leista sugauti dar daugiau, o šprotų - mažiau.

Rūpesčiai dėl aukciono

Dabartinė Lietuvos jūros išteklių skirstymo tvarka remiasi žuvų kvotų dalybomis laivui ir griežtais reikalavimais tiekti du trečdalius laimikio į Klaipėdos žuvų aukcioną. Už parduotas žuvis 3 proc. pajamų iš žvejų išskaičiuojami išlaikyti aukcioną.

Tačiau koncesijos teisė gali apversti viską aukštyn kojomis. Kol kas žvejai džiaugiasi, kad galimybė perleisti kvotas vieni kitiems neatspindi prievolės pristatyti žuvis į aukcioną. Komercinė laisvė leistų parduoti žuvis toje valstybėje, kurioje mokama brangiau.

Tačiau Klaipėdos savivaldybė siekia, kad kuo daugiau šviežių žuvų būtų miesto prekyvietėse. Miesto tarybos Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Valerijonas Bernotas siūlė žvejams pasvarstyti, ar būtų geriau, jeigu aukcioną ir žvejų prieplauką perimtų savivaldybė.

Tuomet aukciono veiklą galima būtų išplėsti mažmenine prekyba ir netgi šiokia tokia produkcijos gamyba.

Žvejų prieplaukas valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o aukcioną - ŽŪM. Susisiekimo ministerija neprieštarauja, kad uostelį perimtų savivaldybė, nes dėl jo apsaugos ir priežiūros direkcija patiria po 80 tūkst. litų išlaidų kasmet.

ŽŪM kol kas nenusiteikusi perleisti aukciono nuosavybės teisių, tačiau savivaldybei ministras pažadėjo jo bent jau neprivatizuoti, nors įstatymas tai leidžia.

Žvejai tikina, jog pritartų permainoms, jeigu būtų tikri, kad uostelio išlaikymo savivaldybė neužkrautų ant jų pečių. V.Bernotas tikino, kad veiklą organizuojant savivaldybei, žvejai tikrai nenukentėtų, o mieste atsirastų daugiau šviežių žuvų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"