TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejai turės grąžinti valstybės pinigus

2013 02 26 7:42
Vidos Bortelienės nuotrauka /Ledo generatorius žvejų prieplaukoje - tarsi paminklas nemokšiškoms paramos dalyboms.

Be konkurso dalyta pirmoji Europos Bendrijos parama šalies žuvininkystei padarė meškos paslaugą žvejų bendruomenei. Ledo generatoriaus statyba tapo našta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (AT) vasario 14 dieną paskelbė neskundžiamą nutartį, kuria apgynė dar 2000-aisiais pažeistą viešąjį interesą - valstybės teisę į daiktą - ledo generatoriaus cechą, į nepanaudotus tikslinės europinės paramos pinigus ir juos laikant banke priskaičiuotas palūkanas.

Ši istorija uostamiestyje dešimtmetį kėlė didžiulį atgarsį ne tik dėl to, kad tuometinio Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro Stanislovo Stulpino 2004 metais iškeltą reikalavimą AT nagrinėjo du kartus. Dar ir todėl, kad už lengvai gautus pinigus danų kompanijos "Kolemadsen" pastatytas ginčo objektas tapo žvejų nesantaikos paminklu, o šiuo metu yra grašio nevertas.

Vienus gynė, kitus kaltino

AT iš Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų (VLŽP) asociacijos valstybei priteisė 285 tūkst. litų. Iš jų daugiau kaip 113 tūkst. litų mokesčių anksčiau "savanoriškai" grąžinti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Bet tęsėsi ginčas, kam priklauso 171 266 litai priskaičiuotų banko palūkanų, susikaupusių, kol vyko 2,5 mln. litų vertės ledo generatoriaus statybos.

Dabar galutinai paaiškinta, kad valstybei suteikta parama - ne paramos gavėjo, o biudžeto pinigai.

Priminsime, kad 2007 metais AT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo paskelbtą nuosprendį VLŽP vadovui dėl ledo generatoriaus statybos finansavimo ir "Kolemadsen" suteiktos 20 proc. nuolaidos galimo pasisavinimo, šį išteisino neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Tokiu sprendimu nepatenkinta žvejų bendruomenės dalis tarsi turėjo susitaikyti su mintimi, kad privati ir valstybės kišenės buvo painiojamos netyčia.

Dauguma žvejų tuomet nesuprato pernelyg tolerantiškos ŽŪM Žuvininkystės departamento vadovybės pozicijos. Tik įsikišus  Vyriausybei valdininkai sutiko, kad ledo generatorius Klaipėdoje būtų perimtas iš žvejų ir įregistruotas kaip valstybės nuosavybė, o nepanaudota parama būtų grąžinta.

Dėl tokios vienos organizacijos sukeltos bylų bangos uostamiestyje netiesiogiai kentėjo ir kiti ūkio subjektai, kurių gauta Europos Sąjungos parama žuvininkystei pakliuvo į teisėsaugos institucijų tyrimo mašiną.

Daugiau kaip milijono litų panaudojimą žvejybos įmonei "Baltlanta", kai ši statė žuvies perdirbimo cechą, ar valstybės bendrovės  Žuvininkystės produktų aukciono skelbtą 6 mln. litų rangovų konkursą pareigūnai tyrė garsiai ir uoliai. Tačiau iškeltos bylos subliūško neįrodžius pinigų pasisavinimo ar neteisėto panaudojimo faktų.

Nukentėjo už taupumą?

Klaipėdos apylinkės prokuratūra, 2004 metais teismo prašydama apginti viešąjį interesą, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos 1996 metais sudarytą sutartį dėl žvejybos santykių  buvo skirta parama plėtoti technologijas bei atlikti mokslinius tyrimus. Iš tos dalies VLŽP asociacija, tuomet jungusi vos kelias įmones, gavo 3,3 mln. litų Kuršių marių ir Klaipėdos žvejybinei infrastruktūrai pagerinti. Dalis nepanaudotų lėšų ir palūkanos liko VLŽP asociacijos sąskaitoje.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies - valstybės teisę į ledo cechą ir nepanaudotas tikslines lėšas bei palūkanas  pripažino, bet priteisė tik dalį baudos - 30 tūkst. litų. Klaipėdos apygardos teismas sprendimą pakeitė, dalį dėl baudos atmesdamas. 2008 metais nagrinėjęs kasacinį skundą AT abu sprendimus panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Tuomet Klaipėdoje baudžiamoji byla buvo sujungta su civiline, kurioje atsakove buvo patraukta žvejų bendrovė "Senoji Baltija". Su ja 2001 metais VLŽP asociacija sudarė jungtinės veiklos sutartis dėl ledo generatoriaus statybos, o ši nebaigtą statinį  įregistravo savo vardu. Kai teismas pakeitė statinio  registraciją, grąžino jį VLŽP, tuomet įsikišo Valstybės kontrolės išvadas gavusi Vyriausybė.

VLŽP asociacija kasaciniame skunde tuomet aiškino, kad pažeista jos konstitucinė teisė į nuosavybės dalį, kad pagal 2000 metų situaciją parama nebuvo priskirta valstybės pajamoms ir įtraukta į biudžetą. Kad valstybė, tai yra ŽŪM, "siekė skirti jai (VLŽP) finansinę paramą, bet ne sudaryti sutartį statybos darbams atlikti".

Prokurorams pavyko įrodyti, kad pagal paramos sutartį žvejai ledo cechą turėjo tik statyti ir naudoti, bet įgyti nuosavybės teisių į daiktą negalėjo. Teisėjų nuomone, pagal Konstituciją valstybės turtas gali būti perduotas kitų subjektų nuosavybėn tuomet, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei. O ledo generatorius, turėjęs būti prieinamas visiems žvejams, pagal VLŽP asociacijos sutartį su "Senąja Baltija", tapo privačiu komerciniu objektu. Tai neatitiko paramos Lietuvos žuvininkystei tikslo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"