TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejų rietenos atsirito į Seimą

2011 03 26 0:00
Vidos Bortelienės nuotrauka

Saujelės Baltijos jūros žvejų reikalai beveik visada yra valstybiniai, nes būna susiję su tarptautinėmis konvencijomis ir Europos Komisijos (EK) direktyvomis. Todėl ir skundamas erdvė - begalinė.

Nors teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, į menkiausią kivirčą nevengiama įtraukti politikų. Gilintis į nesutarimus dėl "Nord Stream" išmokėtų kompensacijų atsisakius Užsienio reikalų ministerijai (URM), Algirdo Aušros bendrovė "Banginis" kreipėsi į Seimo narius. O šie išaiškinimo, ar nepakenkta Lietuvos interesams, prašo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), kuri, atrodo, dabar mosuoja šaukštais po pietų.

Seimo nariams nelengva formuluoti klausimus, nes neaišku, ką naujo galėtų pasakyti žuvininkystės valdininkai, kurie į užpernai vykusias Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) ir "Nord Stream AG" derybas nesikišo ir patys tarsi užprogramavo konfliktą. Tuomet šis klausimas vertintas kaip privačių laivų savininkų ir dujotiekio tiesėjų reikalas. Kadangi vamzdynai tiesiami kitų valstybių pakrantėmis, Lietuva jokių oficialių pretenzijų ir reikalavimų iki šiol "Nord Stream" nereiškė.

Teismas skundo netenkino

LŽ jau ne kartą rašė apie tai, kaip uostamiesčio žvejai vargina teisėsaugos institucijas dėl galbūt padaryto nusikaltimo, pasirašant esą netinkamą sutartį su "Nord Stream AG" ir gautų pinigų paskirstymo. "Banginis" kompensacijos atsisakė, bet iš dalies dėl to, kad A.Aušros nesutarimai su LŽPGA yra gilesni nei pati Baltijos jūra.

Pernai lapkričio 15 dieną Klaipėdos apygardos teismas panaikino Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį dėl anksčiau priimtų prokurorų nutarimų ir atmetė "Banginio" skundą. Nutartis neskundžiama, bet taško šioje istorijoje ji nepadėjo.

A.Aušra siekia įrodyti, kad LŽPGA už jo nugaros, nesuteikusi informacijos, susitarė su "Nord Stream AG" dėl vienkartinės kompensacijos sąlygų ir dydžio. Jis darė prielaidą, kad LŽPGA pasisavino jai patikėtas lėšas. Esą kitų šalių žvejai išsireikalavo daugiau, todėl Lietuvai skirta suma taip pat galėjusi būti didesnė.

Tačiau teismas įsitikino, kad dujotiekis tiesiamas ne Lietuvos ekonominėje zonoje, o vandenyse, kur žvejoja tik pavieniai lietuvių laivai. Todėl LŽPGA iš "Nord Stream AG" ir gavo tik 120 tūkst. eurų: 100 tūkst. eurų paskirstyti 7 laivams ir 20 tūkst. eurų - asociacijos išlaidoms.

Po teismo A.Aušra LŽ sakė: "Nesiekiu pinigų, bet noriu, kad niekas prie mano įmonės nekištų nagų ir už mane nespręstų mano reikalų. Kaip galima buvo parduoti mano verslą, man nežinant sąlygų?" Verslininkas bendraminčių paieškas pratęsė tarp ŽŪM valdininkų ir tokių atrado.

Šių metų pradžioje viceministras Aušrys Macijauskas kreipėsi į Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos sekretoriatą ir "Nord Stream AG" dėl Lietuvos žuvininkystės interesų atstovavimo bei į Lietuvos URM - dėl interesų gynimo.

"Nord Stream AG" atsakyme pažymima, kad nuo pat derybų pradžios vyko diskusijos ir su A.Aušra, ir su LŽPGA. Tačiau pastarosios vadovas Alfonsas Bargaila pasirinktas kaip oficialus atstovas tvarkant Lietuvoje visus žuvininkystės klausimus. Sąžiningą kompensacijų paskirstymą savo nutartimi yra patvirtinęs ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimas.

Į priežastis nesigilino

Praėjusią savaitę Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija sureagavo į A.Aušros skundą, tačiau jokio sprendimo nepriėmė. Komisijos pirmininkas Audrius Endzinas po posėdžio LŽ sakė, kad gautas skundas, išklausyta informacija, tačiau Seimo nariai asociacijų ginčų nenagrinėjo. "Mes teismo sprendimo nekvestionuojame, nekalbėjome ir apie pinigų paskirstymą. Kadangi neturėjome sutarties originalo, tik nepasirašytą kopiją, o ji nėra oficialus dokumentas, liko neaišku, ar pažeisti kitų subjektų interesai. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių. Mums kilo klausimų, juos suformuluosime ir pateiksime Žemės ūkio ministerijai. Gavę atsakymą spręsime, ar jį svarstyti komisijoje, ar tik išplatinti nariams kaip informaciją", - kalbėjo A.Endzinas.

Komisijos narys Bronius Bradauskas, paklaustas nuomonės apie skundą, sakė nelabai supratęs, kur problema. "Yra teismo sprendimas, įsigaliojęs, jo pakeisti mes negalime. Seimas nėra aukščiau teismo. Juk A.Bargailos asociacija nepasirašė sutarties, kuri uždraustų žvejoti. Ten, kur eina dujotiekis - ne Lietuvos ekonominė zona, galioja bendros EK taisyklės ir Baltijos jūros konvencijos. Siūliau komisijai neapsikvailinti ir neuždavinėti ŽŪM kvailų klausimų. Mes negalime primesti savo taisyklių, turime laikytis tarptautinių susitarimų", - įsitikinęs B.Bradauskas.

Tačiau vargu ar gana šaltas politikų žvilgsnis į žvejų reikalus dėl "Nord Stream AG" kompensacijos atvėsins norą ieškoti teisybės kitomis priemonėmis, jeigu ŽŪM įžvelgs galbūt pažeistus Lietuvos interesus ir užgautą saugumo politiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"