TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejų ūkyje - liesos menkės metai

2013 03 20 6:01
Vidos Bortelienės nuotrauka /Žvejyba daugelyje šalių vertinama kaip socialinis ir valstybės remiamas verslas, o mūsų šalyje galimybė išgyventi suteikta tik ekonomiškai stipresnėms įmonėms.

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pusmetis bus gera proga išsiaiškinti ir žvejybos Baltijos jūroje likimą. Šiuo metu teisės aktai draudžia remti naujų laivų statybą, o galimybė modernizuoti senus lietuviams suteikta pavėluotai.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius susitikime su žvejais Klaipėdoje patikino, kad sieks išanalizuoti visokeriopos valstybės pagalbos jūrinei žvejybai galimybes. Bus kalbama su žuvininkystės atstovais Briuselyje, kaip išsiderėti geresnes 2014-2020 metų finansinės paramos sąlygas jūrinei žvejybai, kaip pasinaudoti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpio renginių tribūna. Taip pat jis išsiuntęs paklausimus keliems bankams dėl kreditų žvejų įmonėms suteikimo sąlygų.

Kaimo reikalų komitetas šiandien kviečia žemės ūkio ministrą Vigilijų Jukną aptarti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus problemų, tarp jų - pernelyg skubotai kovo 15 dieną patvirtintas žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl ledo generatoriaus grąžinimo valstybei įgyvendinimo variantus bei žuvininkystės aukciono paskirtį.

Pasikeitė sąlygos

Bendrovės "Senoji Baltija" direktorius Arūnas Maželis, kaip ir dešimties kitų įmonių vadovai, priekaištavo Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), kad prieš mėnesį sudaryta darbo grupė žvejų pasiūlymus dėl kvotų skirstymo taisyklių atmetė be jokių argumentų. Nors ŽŪM vadovybės susitikime su žvejais žadėta, kad bus rengiamas naujas dokumentas ir tvarka atitiks daugumos interesus, "kosmetiškai" pakoreguotos ankstesnio ministro Kazio Starkevičiaus komandos rengtos taisyklės liko naudingos tik vienai įmonei "Banginis". Jai skiriama, esą pagal istorinę sugavimų teisę, 80 proc. šprotų kvota. Dabartiniu metu, komerciniu požiūriu, laisvai rinkoje parduodamos vadinamosios baltosios žuvys - įmonėms pačios naudingiausios. Nes gaudyti menkes ir privalomai jas plukdyti nuo Danijos krantų į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną vien tam, kad net 80 proc. viso kiekio būtų nupirkta ir eksportuota į užsienį, - grynas nuostolis žvejams ir akivaizdus konkurencijos iškraipymas.

Pasak įmonės "Ramsun" direktoriaus Mindaugo Rimeikio, visi žvejai valstybei buvo raštiškai pasižadėję tiekti žuvis į aukcioną tol, kol baigsis, pagal ES paramos sąlygas, 5 metų įsipareigojimų  laikotarpis. Paskui numatyta aukcioną perduoti žvejų bendruomenei. Žvejai žodį tesėjo, o valstybė savo pareigos neįvykdo ir remia tik vieną įmonę.

"Banginio" direktorius Algirdas Aušra įmonės pranašumą argumentuoja susiklosčiusia sugavimų raida: kai žvejoti šprotų niekas nenorėjo, Lietuvai skirta kvota būdavo neišgaudoma, ši įmonė modernizavo vieną laivą ir ėmėsi nepopuliaraus verslo. Šprotai parduodami danams, kurie juos perdirba į miltus, skirtus gyvulių pašarams, nes Lietuvoje šprotų nėra kur dėti. Dabar atimti kvotą iš "Banginio", A.Aušros manymu, reikštų grįžimą į socializmą.

Tačiau kiti žvejai pažymi, kad šiuo metu, jei laivas neturi 300 tonų šprotų ar strimelių kvotos, dėl menkių neverta plaukti į jūrą. Dešimtadaliu pabrangę degalai kainuoja daugiau, nei per dvi paras sugautos 10 dėžių menkių. Pasak A.Maželio, žvelgiant istoriškai, tik "Senoji Baltija" - buvęs žvejų kolūkis, iš kurio išsirutuliojo visos kitos įmonės, gali reikalauti prioritetų, bet to nesiekia. Įmonės savininkas Arvydas Žiogas sako, kad dėl "Banginio", kuriam leista žvejoti šprotus didesnės galios (1250 kW), nei leidžia ES teisės aktai (750 kW), laivu, visi kiti žvejai "turės nusimauti kelnes".

Tiktų nenauji laivai

Žuvininkystės mokslo darbuotojas Šarūnas Toliušis taip pat palaiko nuomonę, kad vienarūšė žvejyba negali būti amžina, nes žuvų rūšys migruoja ir kinta. Stebėjimai rodo, kad menkės smulkėja, nespėja užaugti, jų maitinimosi rajonai tolsta nuo Lietuvos pakrantės. Pritvirtinus įmones tik prie menkių, jeigu ES jų žvejybą uždraustų, pagal dabartines taisykles daug įmonių liktų be darbo.

Tokią perspektyvą patvirtina ir ŽŪM statistika. Pasak viceministro Ryčio Šatkausko, Lietuva vienintelė iki šiol nesugebėjo modernizuoti laivyno, todėl pastaraisiais metais neišgaudė laivui tenkančios didesnės nei anksčiau menkių kvotos. O šprotų, dėl kurių vyksta grumtynės, kvotos taip pat netolygios: nuo 2006 iki 2012 metų Lietuvai skiriamas kiekis pamažu mažėjo - nuo 21 iki 11 tūkst. tonų. Šiemet skirta sugauti 12 tūkst. tonų, iš jų 10 tūkst. tonų tenka "Banginiui".

Supjausčiusios dvi dešimtis laivų ir už tai gavusios per 20 mln. litų paramos, žvejų įmonės, išskyrus "Banginį", neįsigijo nė vieno naujesnio laivo. Bet žvejai atremia, kad visi tegavo po trupinį. Bendrovės "Spika" direktorius Gintaras Gylys pažymėjo, kad žvejybai tinkamo laivo statybos kaina siekia 10 mln. litų. Gaunant iš žvejybos mažas metines pajamas paskolų be valstybės garantijos neįmanoma gauti.

Žvejai siūlo išeitis: valstybei išsireikalauti iš ES išlygos arba remti laivų statybą, arba už modernizuoti numatytas lėšas leisti įsigyti, pavyzdžiui, iš žvejybą puoselėjančios Danijos, 10 metų senumo laivų. Dabartinio Lietuvos žvejybos laivyno amžius - 35-40 metų, toks atjauninimas būtų pažangos šuolis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"