TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejus ir toliau kiršina šprotai

2016 01 23 6:00
fotkes/thumb/41437_zveju laivai1.jpg Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Seimui uždelsus pakeisti Žuvininkystės įstatymą, žvejų ginčai dėl nelygių verslo galimybių nerimsta ir šiemet. Nors menkių pernai išgaudyta tik pusė kvotos, viliojantis pelnas iš šprotų ir strimelių sugavimo vieną įmonę net pastūmėjo žvejoti neleistinoje vietoje.

Sausio 22 dieną Klaipėdoje vykęs Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdis netapo tašku ginčuose dėl kvotų, nors iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) laukta protingo sprendimo – paskirstyti ne visą kiekį.

Anksčiau toks kompromisas jau taikytas, siekiant sudaryti galimybę gaudyti žuvis metų pradžioje. Pernai gruodžio 17 dienos posėdyje paskirstyta 20 proc. 2016-ųjų kvotos. Todėl tikėtasi, kad iki Žuvininkystės įstatymo pakeitimų priėmimo gali būti išdalinta dar 30 proc., o likusi pusė būtų paskirstyta liepą. Bet ŽŪM viceministrės Linos Kujalytės paaiškinimai, posėdžio išvakarėse pasiekę žvejų asociacijas, kad Seimui pakeitus kvotų skirstymo principus juos taikyti būtų galima ne anksčiau kaip nuo lapkričio 1 dienos, todėl 80 proc. kvotų bus skirstomi pagal senąja tvarką, žvejus nuvylė.

Taip pratęsta tradicija į vienas rankas atiduoti du trečdalius žvejybos pajamų.

Perspėjo dėl atsakomybės

Dėl Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos ir asociacijos“Jūros žvejys“ atkaklumo Seimo Kaimo reikalų komitetas yra pritaręs Žuvininkystės įstatymo pataisoms, bet priimti jų pernai nespėta. Seimo narys Eugenijus Gentvilas sausio 18 dieną kreipėsi į žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę ir Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos pirmininką Vytautą Grušauską prašydamas apdairiai skirstyti gamtos išteklius, įvertinant žvejybos įmonių gyvybingumą ir valstybei finansiniais nuostoliais gresiančias aplinkybes.

Mat artimiausiais mėnesiais Apeliacinis teismas spręs, ar teisingai paskirstytos žvejybos kvotos 2015 metais, kai didžioji šprotų ir strimelių dalis buvo skirta reorganizuotai bendrovei „Banginis“ ir jos sukurtai naujai įmonei „Baltijos šprotai“. Be to, kovą Seimas pradės Žuvininkystės įstatymo pataisų projekto priėmimą ir esą turės atsižvelgti, kad svarstymo stadijoje jau pritarė pataisoms, numatančioms, jog reorganizuotai įmonei ir po reorganizacijos atsiradusioms įmonėms kartu gali būti skiriama ne daugiau nei 40 proc. atitinkamos žuvų rūšies metinių kvotų.

„Jei Apeliacinio teismo ir Seimo sprendimai bus nepalankūs UAB „Banginis“ bei UAB „Baltijos šprotai“, šie sprendimai neveiks atgal. ŽŪM jau dabar privalo veikti apdairiai ir nepaskirstyti visų 2016 metų žvejybos galimybių. Jei teismo sprendimas ir naujas įstatymas pareikalaus kitokių kvotų skirstymo principų, ŽŪM teks atsakomybė, kad visos 2016 metų galimybės jau yra paskirstytos pagal senus principus, nors buvo žinoma ir apie esamas aplinkybes, ir apie Seimo nuostatas riboti dominuojančią padėtį Baltijos jūros žvejybos rinkoje“, – perspėjo E. Gentvilas.

Niekas nepasikeitė

Dalyvaudamas kvotų skirstymo komisijos posėdyje parlamentaras dar kartą kreipėsi į komisiją ir jos pirmininką V. Grušauską, ragindamas elgtis atsargiai. Tačiau šis aiškino negalįs nevykdyti vadovybės nurodymo paskirstyti 80 proc. Lietuvai skirtos kvotos, o nepatenkintieji komisijos sprendimu esą galės jį skųsti teismui.

Žvejų bendruomenė jau dabar pusę darbo laiko praleidžia teismuose, todėl neatmeta galimybės, kad dviejose bylose sulaukę palankių Apeliacinio teismo sprendimų bylinėtųsi dėl 2016 metų kvotų skirstymo, reikalaudami iš ŽŪM atlyginti negautas pajamas. Mat iš 19 veikiančių jūrinės žvejybos įmonių, turinčių 32 laivus, kaip sakė žvejų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila, „dvi – Algirdo Aušros, o visi kiti – skurdžiai“. Pastarasis verslininkas piktinosi, jog ekonomiškai silpnesni be reikalo triukšmauja ir siūlė komisijai „leisti gaudyti tiems, kurie savo kvotas išgaudo“. Pagal 2015 metų sugavimų duomenis, pernai buvo išgaudyta 42,5 proc. menkių, 90,4 proc. – strimelių ir 95,8 proc. – šprotų kvotų.

2016 metais Lietuvai leista sugauti 10,1 tūkst. tonų šprotų, 5,2 tūkst. tonų – strimelių, 2,3 tūkst. tonų – menkių rytinėje Baltijos jūros dalyje ir 298 tonos – vakarinėje dalyje ir 1,5 tūkst. vienetų lašišų. Kai kurie laivai šiais metais į jūrą dar neišplaukė nė karto, bet ne dėl blogo oro, o dėl to, kad pasirengti į šprotų ir strimelių žvejybą reikia daug išlaidų. Žvejai sako, kad vien iš menkių, kurių daugiausia parduodama Lietuvoje, neįmanoma pragyventi. Šiuo metu net stintos yra gerokai už jas brangesnės. O štai šprotai, kurie gaudomi prie Danijos krantų, ten pardavus duoda gerus uždarbius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"