TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejus pykdo valdžios pančiai

2008 12 29 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Baltijos jūros žvejai piktinasi, jų manymu, per žemomis sugautų žuvų supirkimo kainomis. Dėl to, jų įsitikinimu, yra kaltas Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas (KŽPA). Pastarojo atstovai tikina, kad jei nebūtų aukciono, pašaliniai supirkėjai žvejams mokėtų perpus mažiau.

Šiuo metu aukcione žvejams už sugautų menkių kilogramą siūloma apie 5,6 lito. Tačiau vos už dviejų kilometrų esančioje Klaipėdos miesto turgavietėje menkės galutiniams vartotojams jau parduodamos po 10-11 litų už kilogramą. Mažmeninės prekybos centruose gruodžio pradžioje brangiausiai nei prieš metus kainavo menkės filė - per metus jos kaina pašoko 39 proc., vidutiniškai iki 15,82 lito. Šis didžiulis skirtumas ir piktina žvejus, kurie už sugautas žuvis norėtų gauti daugiau.

Anot žvejų, akivaizdu, kad kitąmet žuvys dar labiau pabrangs. Mat valdžia naikina visas PVM lengvatas, tai bus taikoma ir žuvims. Kol kas žuvys apmokestinamos lengvatiniu 5 proc. tarifu, o po Naujųjų joms jau bus taikomas 20 proc. PVM.

Neleidžia pasirinkti

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovo Alfonso Bargailos teigimu, jei žvejams niekas nediktuotų sąlygų, jie patys galėtų rinktis, kurios šalies aukcione parduoti sugautas menkes.

"Daugelis žvejų žino, kad ties Danijai priklausančia Bornholmo sala menkių yra daugiausia, - sakė A.Bargaila. - Prisigaudę žuvų iki Klaipėdos turėtume plaukti apie 20-24 valandas, o iki artimiausio aukciono Danijoje - apie valandą pusantros. Aišku, kad plaukiame, kur arčiau, ir ten parduodame. Tačiau po Naujųjų to nebegalėsime daryti, nes mus verčia visas sugautas žuvis parduoti aukcione."

Drakoniškas įsakymas

A.Bargaila turi galvoje buvusios žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės pasirašytą įsakymą, įpareigojantį visas Baltijos jūroje sugautas menkes pirminiam pardavimui pristatyti į KŽPA. Lapkričio 25 dieną buvo pasirašytas dar vienas įsakymas, apribosiantis žvejų pasirinkimo galimybę. Juo keičiamos žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo taisyklės. Kitais metais žuvų kvota būtų skirstoma ne visiems metams, o tik ketvirčiui ir žvejams dalijama atsižvelgiant į aukcionui pristatytos žuvies kiekį. Kitaip tariant, pardavusieji laimikį kitų šalių aukcionuose kitąmet nebeteks galimybės išvis žvejoti Baltijos jūroje.

Žvejai piktinasi, esą jie nebeturėtų galimybės žuvų parduoti Danijoje, Lenkijoje ar kitur, kur jos superkamos brangiau. Jie turėtų tenkintis monopolisto - aukciono siūlomomis kainomis.

Pasak A.Bargailos, žvejai sieks, kad šis įsakymas būtų atšauktas.

Šiuo metu Baltijos jūroje žvejoja 18 įmonių, 26 laivai.

Aukcionas kontroliuoja

Mindaugo Rimeikio, Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus pavaduotojo, teigimu, žuvų pardavimas aukcione yra tik vienas iš žvejybos įmonių kontrolės būdų. Esą aukcionas užkerta kelią parduoti nelegalias žuvis bei mažesnes, nei leista gaudyti, užtat žvejai esą ir nepatenkinti.

"Tai ne K.Prunskienė ir ne mes patys sugalvojome. Nuo 2010 metų sausio 1-osios visos kvotuojamos žuvys ES teritorijoje turės būti parduodamos per aukcioną, kuri numato pati valstybė narė, - ES direktyvą pacitavo M.Rimeikis. - Be to, prieš pradedant statyti šį aukcioną, 2005 metų rugsėjo mėnesį, visos žvejų asociacijos, taip pat ir pats A.Bargaila, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigojo per KŽPA parduoti ne mažiau nei 80 proc. sugautų žuvų. Tačiau žvejai susitarimo nesilaiko, šiemet tik apie 49 proc. laimikio jie pristatė į aukcioną."

Kaip sako M.Rimeikis, prieš kelerius metus vadovavęs žvejybos įmonei "Senoji Baltija", jis supranta žvejų bėdas. "Jiems reikia turėti grynųjų, neapskaitytų pinigų, už kuriuos jie gali remontuotis savo laivelius, - teisina žvejus M.Rimeikis. - Jei reikėtų suvirinti surūdijusį laivo korpusą, paprasčiau pasikviesti privatininką, sumokėti keliasdešimt litų, ir baigta. Jei žvejai plukdytų laivus remontuoti į dokus, ten iš jų nuplėštų dešimteriopai daugiau."

Menkes parduoda užsienyje

Lietuvai per metus skiriama apie 2700 tonų menkių kvota. Vidutinė tokio kiekio vertė apie 13,5 mln. litų. Pasak M.Rimeikio, menkės, kaip ir žemės gelmių ištekliai, žvyras, nafta, yra valstybės turtas, kurio eksploatavimą valstybė turi teisę kontroliuoti. Tačiau lietuviai žvejai jas gauna veltui. Anglijoje esą kvotas žvejai perka aukcione, latviai už jas moka simbolinį mokestį - 10 latų už toną, o lietuviai - nemoka nieko.

Realiai žuvų aukcionas pradėjo veikti šių metų kovo mėnesį. Per pirmuosius tris veiklos mėnesius žvejai jam pristatė du trečdalius šiemet sugauto laimikio - 636 tonas menkių, o nuo birželio iki gruodžio mėnesio - tik 298 tonas.

M.Rimeikis nesiima spręsti, ar žvejai menkes pardavė užsienyje, ar nelegaliai Lietuvoje. Tačiau bet kuriuo atveju mūsų šalies biudžetas negauna mokesčių.

Gruodžio 18-19 dienomis Briuselyje vykusiame ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje buvo tvirtinamos ir kiekvienai šaliai skiriamos kvotuojamų žuvų Baltijos jūroje kvotos. Kitąmet Lietuva turėtų gauti 392 tonomis didesnę menkių kvotą nei šiemet. Šiais metais lietuviams buvo leista sugauti 2500 tonų menkių, kitąmet - 2892 tonas, tarp jų 2509 tonos - rytinių ir 383 tonos - vakarinių menkių, kurios gaudomos kitoje jūros pusėje, už Bornholmo salos.

Spaudžia perdirbėjai

Tačiau kalbinti specialistai tikino, kad Lietuvoje žvejai už laimikį gaus mažai, o galutiniai vartotojai mokės daug tol, kol atsiras stiprus konkurentas stambiausiai žuvų perdirbimo gamyklai "Espersen".

Ši daniško kapitalo žuvų perdirbimo įmonė, perdirbanti šviežias ir šaldytas menkes, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ėmė veikti 2004 metais. Gamykla esą greitai sudarė žaliavos tiekimo sutartį su UAB "Provit Industrija". Dar atsirado keli tarpininkai, kurie ėmė supirkti menkes iš žvejų ir parduoti jas "Provit Industrijai", o toji - "Espersen". Neoficialiomis žiniomis, "Espersen" už tai sumoka po 0,49 lito už kilogramą.

Žvejai spėja, kad dalį žaliavos "Espersen" gali įsivežti iš Latvijos, kur per tarpininkus superka iš šios šalies žvejų. Esą supirkėjams nenaudinga Lietuvoje žvejams mokėti daugiau, nes jie pigiau gali nusipirkti Latvijoje.

M.Rimeikis siūlo žvejams ne maištauti prieš aukcioną, o verčiau patiems budėti prie Lietuvos ir Latvijos sienos ir sekti iš ten atvažiuojančius sunkvežimius su kroviniu "Espersen" gamyklai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"