TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejyba jūroje - konfliktai krante

2011 04 01 0:00
Visuomenei neaišku, kada vandenį drumsčia žvejai, o kada - valdininkai.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos savivaldybė vis dar tikisi, kad Vyriausybė Žuvininkystės departamentą grąžins į uostamiestį. Tačiau aiškėja, jog po struktūrinės žinybos reformos perkelti iš Vilniaus į Klaipėdą nebėra ką.

Pirmąją veiklos kadenciją baigianti miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų komisija mano, kad tokios darbo grupės reikės ir naujai politikų komandai. Nespėta ir išgvildenti svarbiausių žuvų aukciono reikalų, ir aprėpti vis kylančių karštų klausimų. Prie jūrinės tematikos taip pat šliejasi su Europos Sąjungos (ES) parama įsteigtos žuvininkystės vietos veiklos grupės darbas, nes būsimasis projektų finansavimas ima strigti ir dėl biurokratinių formalumų, ir dėl požiūrio į dykai gaunamus pinigus. Klaipėdiečių 44 projektams gali būti skirta iki 7,5 mln. litų.

Ignoruoja savivaldybę ir žvejus

Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Plečkaitis sakė tikėjęsis, kad dar prieš dvejus metus savivaldybės iškeltas Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) grąžinimo į Klaipėdą klausimas bus išspręstas tinkamai - valdininkai atsidurs arčiau žvejų, kaip buvo prieš du dešimtmečius. Tokia įstaiga Klaipėdoje veikė vos metus.

ŽŪM sekretoriaus Vytauto Grušausko savivaldybei 2009 metais atsiųstas atsakymas, kad struktūrinės veiklos auditas išaiškins padalinių poreikį ir jų vietą, nuteikė viltingai. Tačiau tik dabar išgirdęs žinią, kad šis valdininkas vadovauja iš dviejų departamentų sukurtai vienai Žuvininkystės tarnybai, o formalus Žuvininkystės departamentas atsidūrė ministerijoje, dar kartą į tarybą išrinktas V.Plečkaitis rankų nuleisti nežada. Jūrinių ir vidaus vandenų komisija vėl rašys ministrui raštą, teigiantį, kad žuvininkystės valdymo organas turi būti prie jūros.

Šiuo metu Klaipėdoje veikia du Žuvininkystės tarnybos skyriai: žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo ir kontrolės. Juose dirba 30 žmonių. Už padalinius atsakingas direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus yra pagrindinis pareigūnas, galintis savivaldybei teikti atsakymus, nors jo kompetencijos ribos nėra plačios. Pavyzdžiui, daug rūpesčių keliančios bendrovės Žuvininkystės produktų aukciono veikla priklauso nuo ŽŪM, kurios atstovai šiemet buvo iškviesti į Klaipėdą pasiaiškinti dėl ketinimų aukcioną privatizuoti. Tačiau ir po to žvejų bendruomenės nerimas nesisklaido, nes į prašymą eksperimento tvarka aukcioną jiems išnuomoti bent metams ŽŪM nereaguoja.

Pasak tarnybos nario Alfonso Bargailos, niekur kitur pasaulyje valstybė žuvų aukcionų nevaldo, jie perduoti žvejų gamintojų organizacijoms. ŽŪM pasipriešinimas europinei praktikai tvarkant aukciono ir kvotų skirstymo reikalus sunkiai paaiškinamas.

Nors žvejų organizacijai vadovaujantis A.Bargaila nekritikuoja dabartinės aukciono vadovybės, jis mano, kad patys žvejai tvarkytųsi geriau. Ir tai būtų pretekstas susivienyti be perstojo kelerius metus konfliktuojančioms trims žvejų asociacijoms, kadangi vienybei pagrindus padėtų žvejybos skaidrumas ir maksimali finansinė nauda.

Tobulins kvotų dalybas

Pernai, pasak A.Bargailos, Lietuva neišnaudojo 100 tonų menkių sugavimo kvotos. Vienai įmonei tiek atsisakius, menkės nebuvo išdalytos kitiems laivams. Žvejai neteko apie pusės milijonų litų pajamų. Bent dalį kvotų leidus skirstyti žvejų organizacijoms, tai būtų daroma, A.Bargailos manymu, kur kas atsakingiau.

V.Petkus aiškina, kad kvotų dalybų tvarka nėra lanksti, todėl per šiuos metus turi būti parengtos naujos skirstymo taisyklės. Tačiau jis tikina, kad ir dabar nėra taip blogai, kaip anksčiau, kai skirstant kvotas vos nekildavo muštynės.

Šiuo metu menkių kvotos išdalytos 14 įmonių, kurios turi 27 menkes žvejojančius laivus. Iš viso Baltijos jūroje žvejoja 35 Lietuvos laivai. Per 70 proc. bretlingių (šprotų) kiekio išgaudo bendrovė "Banginis". A.Bargailos manymu, tai kvotos monopolizavimas, nes yra galimybių rinkoje šprotus keisti į menkes, tačiau V.Petkus aiškina, kad likusios mažos dalies užtenka visiems norintiems.

Per 2010 metus Lietuvos žvejai menkių išgaudė 97,5 proc. jūroje ir 83 proc. priekrantėje. Strimelių ir šprotų išgaudyta po 74 procentus. Šiemet Lietuvai skirta 3 758 tonos menkių, 3 136 tonos strimelių, 14 415 tonų šprotų, 3 875 vienetai lašišų. Taip pat nustatyta, kad menkiniais žvejybos įrankiais galima gaudyti ne ilgiau kaip 163 dienas.

Anksčiau, kai menkes gaudė pusšimtis laivų, vienam tekdavo 60-70 tonų menkių. Bet per 5 metus pusę jų supjausčius į metalo laužą, limitai atiteko likusiems ir dabar sudaro 130 tonų menkių laivui per metus. Žvejų įmonių pajamos išaugo dvigubai.

Įtaria korupciją

Storesnės piniginės nenuslopino konfliktų ir įtarimų, kad žuvininkystė tvarkoma prastai. Ne per seniausiai Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, stambiausia žvejų organizacija, išplatino raštą teisėsaugos institucijoms apie tai, kad Lietuva nesilaikė ES žvejybos laivyno politikos ir taikė dvejopus standartus. Trumpiau tariant - apskųsta "Banginio", kuriam vadovauja Algirdas Aušra, išskirtinė padėtis.

Rašte nurodoma, kad 2004 metais "Banginiui" įregistravus žvejybos laivą "Toftoysund", pervadintą "Minge", kurio galingumas 8 kartus viršija vidutinio Baltijos jūros žvejybos laivo talpą ir pajėgumą, ŽŪM aiškino, kad viskas atlikta gerai. Tačiau 2005 metais išbraukus iš registro laivą "Aitvaras", kurį įmonė "Rikvaldas" be ES paramos supjaustė į metalo laužą, vietoj jo neleista į rejestrą įtraukti žvejybinio tralerio "Birveta", nors įmonė to prašė. Todėl "Rikvaldas" turėjo pasitraukti iš žvejybos verslo.

V.Petkus LŽ tikino, kad jokio kriminalo dėl laivų nėra: "Aitvarą" savininkas paskubėjo išregistruoti balandžio mėnesį, o nuo gegužės 1 dienos buvo sudaromas žvejybos laivų rejestras, į jį "Aitvaras" jau nepakliuvo. Atnaujinti pajėgumus leista tik tais atvejais, kai laivas išbraukiamas iš rejestro.

Už supjaustytus laivus ir pasitraukimą iš verslo žvejų įmonės gavo iš ES 20 mln. litų. Tačiau dabar, pasak V.Petkaus, tvarka palankesnė, kai norima atnaujinti laivyną - supjausčius laivą be ES paramos kitą leidžiama įregistruoti ne per dvejus metus, o per ketverius.

A.Bargailos pastebėjimas, kad Lietuva neišnaudoja trečdalio leistino žvejybos laivyno tonažo limito, kuris galėtų būti per 70 tūkst. bruto tonų, o dabar yra tik 45,9 tūkst. tonų, V.Petkaus vertinimu, yra teisingas tik iš dalies. Didesnis tonažas galėtų būti vandenyno laivų. Baltijos jūroje padidinus žvejybinių laivų kiekį menkių kvota Lietuvai liktų tokia pati, vienas laivas vėl sužvejotų mažiau.

Tačiau žvejai skundžiasi, kad įsigyti naujų laivų nesudaromos galimybės. Vien mažo žvejybinio tralerio kaina siekia 7-8 mln. litų, o vidutiniai - keliskart brangesni.

Tačiau A.Aušros iškelta idėja, kurią remia ŽŪM, - kvotas įmonėms išdalyti "iki gyvos galvos" ir prilyginti nekilnojamajam turtui, tokiu būdu sudaryti galimybę užstatyti bankams įsigyjant naujus laivus, - A.Bargailos vadovaujamai asociacijai atrodo nepriimtina. Manoma, kad valstybės finansinė pagalba galėtų būti suteikta ir kitu būdu, be kvotų privatizavimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"