TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejybos kvotas nori dalytis

2011 01 25 0:00
Šiemet Lietuvos žvejams beveik dešimtadaliu padidinta menkių kvota, tačiau strimelių leista sugauti 15 proc., šprotų - 24 proc. mažiau.
LŽ archyvo nuotrauka

Europos Komisijai (EK) padidinus Baltijos jūroje leidžiamų sugauti žuvų kiekį, griežtos Lietuvos taisyklės kliudo žvejams pasinaudoti kvotomis 100 procentų. Mokslininkai iš rekomendacijų, kaip pagerinti padėtį, tikisi pelno.

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padalinys Klaipėdoje praėjusią savaitę žvejybos įmonėms paskirstė Baltijos žuvų kvotas. Žvejų bendruomenę tenkintų dabartinė tvarka, jei būtų leidžiama atiduoti kvotą tos pačios įmonės kitam laivui, kai senasis išbraukiamas iš sąrašo be Europos Sąjungos (ES) kompensacijos.

Menkių skyrė daugiau

Pagal mokslininkų rekomendacijas Baltijos jūros žuvų išteklius reguliuojanti EK pastaraisiais metais vienų žuvų kvotas valstybėms mažina, kitų - didina. Kaip teigė Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas, šiemet Lietuvai beveik dešimtadaliu padidinta menkių kvota (rytinių - 15 proc., vakarinių - 6 proc.), tačiau strimelių leista sugauti 15 proc., šprotų - 24 proc. mažiau. Sumažinta ir lašišų kvota.

Per 2010 metus Lietuvos žvejai 97,5 proc. menkių išgaudė jūroje ir 83 proc. - priekrantėje. Strimelių ir šprotų pagauta 74 procentus. Šiemet Lietuvai skirtos 3758 tonos menkių, 3136 tonos strimelių,

14 415 tonų šprotų, 3875 vienetai lašišų. Taip pat nustatyta, kad menkių žvejybos įrankiais galima gaudyti ne ilgiau kaip 163 dienas.

Menkių kvotos šiemet paskirstytos 25 laivams. Dar du laivai pretendavo jas gauti, bet atsirado kliūčių. Jeigu nesklandumus pavyks panaikinti, jie gaus kvotas iš palikto 531 tonos rezervo. Kartu su laivais, žvejojančiais šprotus, limitai paskirstyti 32 laivams iš 34, plaukiančių į jūrą.

Lietuva vykdo ES reikalavimą sumažinti laivyną, tad dalis įmonių pasitraukė iš verslo visam laikui. Prieš penkerius metus į metalo laužą supjaustyta beveik pusė iš 60 laivų, o kompensacijoms skirta per 20 mln. litų. Tačiau, kaip sakė Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius, vėliau EK priekaištavo, kad Lietuva iš visų ES valstybių šiai priemonei skyrė daugiausia paramos lėšų. Todėl ateityje išmokas už laivų pjaustymą į metalo laužą numatoma mažinti.

Limitus dalija laivams

Pagal ŽŪM patvirtintas taisykles, žuvų kvotos skirstomos ne įmonėms, bet laivams. Menkių limitas vienam laivui dabar yra padidintas, palyginti su situacija, buvusia prieš 7-8 metus, beveik dvigubai - vidutiniškai iki 130 tonų. Žvejai tvirtina, kad jau gali išgyventi, bet sutaupyti naujam laivui reikalingų 7-8 mln. litų dar neįmanoma.

Jiems apmaudu, jog pernai liko nepanaudotas 100 tonų menkių limitas, nors anksčiau su EK buvo kovojama dėl kiekvienos žuvies. Įmonės dėl oro sąlygų pritrūko arba darbo dienų, arba pajėgų sugedus laivui.

Žvejai klausė valdininkų, ar ne per griežta kvotų skirstymo tvarka, kodėl jų negalima perduoti kitam laivui. Toks kvotų liberalizavimas leistų įmonei vietoj 3 laivų naudoti 2 ar net vieną ir taip sumažinti įgulos bei degalų sąnaudas.

Pernai pavasarį Lietuvos žuvininkystės produktų asociacija, atstovaujanti didžiajai daliai jūros žvejų įmonių, siūlė Žuvininkystės departamentui švelninti žvejybos taisykles - leisti perduoti kvotas kitam tos pačios įmonės laivui. Tačiau valdininkai, kaip aiškino asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila, tikino, kad apie tokius atvejus reikia iš anksto informuoti EK ir gauti leidimą, nes Lietuvos dokumentai to nenumato.

Lietuvos žvejybinis laivynas sensta, o surasti paramos straipsnį, leidžiantį įsigyti naujų laivų, valdininkams nepavyko. Pasak žvejų, jau dabar dalis uoste stovinčių laivų nebegali išplaukti į jūrą. Jie nuogąstauja, kad ateityje žuvų sugavimo kvotų negavusių laivų bus dar daugiau.

Idėja privatizuoti kvotas

Taupyti nepratę žuvininkystės teoretikai neskuba įrašyti vieno sakinio į taisykles, nes verslo laisvių linkme užsimojo žengti į priekį daug toliau ir už pinigus įgyvendinti "pačias pažangiausias žvejybos valdymo metodikas". Tam prašoma 243 tūkst. litų ES lėšų.

Kelias įmones vienijančios asociacijos "Baltijos žvejas" iniciatyva viešoji įstaiga Europos regioninės politikos institutas, vadovaujamas Gedimino Radzevičiaus, buvusio ŽŪM sekretoriaus, parengė naujo kvotų administravimo modelio projektą. Jis pristatytas vertinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Kaip rašoma šios įstaigos direktoriaus pavaduotojo Vito Lopinio prašyme A.Bargailos vadovaujamai asociacijai, sukurtas metodas būtų ekonomiškai naudingas, nes "per lankstesnes kvotų valdymo galimybes užtikrintų žvejų ateities saugumą".

Tačiau A.Bargailos asociacija nepritaria projektui, nes jis esą nevertas tokių išlaidų, taip pat sudaro sąlygas prarasti žuvų kvotas valstybei. Jas kaip nekilnojamąjį turtą būtų galima parduoti ar įkeisti bankams, nors tokią praktiką taikanti Islandija jau dabar griežtai kritikuojama.

A.Bargailos nuomone, valstybė galėtų kitaip padėti žvejams įsigyti laivų, o dėl įmonių verslo laisvės užtektų pakoreguoti dabartines žvejybos taisykles. Be to, kuriama nauja Europos žuvininkystės politika numato, kad kvotas skirstytų žuvininkystės gamintojų asociacijos. Žvejų žiniomis, kitos šalys leidžia jas užstatyti bankams, bet taiko saugiklius, kad kvotos nebūtų parduodamos užsienio įmonei.

D.Nienius aiškino, jog projektas - tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau idėja esanti gera: verslo judėjimo laisvė, galimybė įmonei būti lanksčiai ir įsigyti naujų laivų. Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri vertins lėšų tinkamumą, gali projektą ir atmesti. Bet jeigu jis būtų įgyvendinamas, rekomendacijas svarstytų Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"