TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejybos laivynas - be nuosavo kampo

2007 01 10 0:00
"Laivitės" teritorija buvo naudojama laivyno poreikiams, tačiau prie krantinių pardavus nekilnojamąjį turtą šiuos poreikius ateityje teks keisti.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Pardavusi laivų remonto įmonės "Laivitė" nekilnojamąjį turtą bendrovė "Baltlanta" dairosi prieglaudos didžiausio šalies žvejybos laivyno techninei bazei

Klaipėdos uoste veikiančios bendrovės "Laivitė" pastarojo dešimtmečio skandalinga istorija pernai išsišakojo dviem kryptimis: į naujų savininkų siekį keisti uosto žemės paskirtį, numatant statyti gyvenamuosius ir komercinius pastatus, ir buvusių teritorijos nuomininkų paieškas, kur laikyti dėl remonto ar iškrauti žuvų atplaukiančius "Baltlantos" laivus.

Pramoninio šalies žvejybos laivyno pagrindą sudaranti "Baltlanta" turi 9 Atlanto vandenyne žvejojančius tralerius, tanklaivį, 4 transportinius motorlaivius, taip pat 4 Baltijos jūroje žvejojančius bei kelis pagalbinius laivus.

Pagal "Laivitės" ir "Baltlantos" su nekilnojamojo turto bendrove "Memelio miestas" 2006 metų gegužės 31 dieną pasirašytą pastatų perdavimo-priėmimo aktą laivų remonto veiklą numatoma nutraukti ir pastatus atlaisvinti 2007 metais.

Išplėtojo ir sužlugdė

Ispanijoje, Amerikoje, Rusijoje (Kaliningrade) ir Lietuvoje pramoninės žvejybos bei su ja susijusių paslaugų verslą plėtojanti "Baltic Atlant Shipping" grupė prieš keletą metų turėjo nemažai pavargti, kad užvaldytų "Laivitės" kapitalą, kurio viena dalis priklausė koncerno EBSW veikėjams, o kitą dalį Valstybės turto fondas pardavinėjo aukcione. Žlugusios valstybinės žvejybos įmonės "Jūra" veikloje palikę pėdsakus specialistai įsitvirtino Mauritanijos žūklės vandenyse, todėl kantriai laukė sėkmės valandos Lietuvoje.

Žvejyba, laivyba ir prekyba buvo pagrindinė "Baltlantos" veikla, tačiau 2001 metais perėmę "Laivitės" kontrolę bendrovės savininkai paskelbė apie grandiozinius investicinius planus 7 hektarų ploto uosto teritorijoje. Visuomenei buvo pristatytas planas statyti sausus laivų remonto dokus kaip Kanaruose, užsiimti jachtų, motorlaivių ir lėktuvų statyba, rengti keleivių ir krovinių terminalo projektą.

"Baltlantos" savininkai džiaugėsi sukūrę uždarą verslo ciklą: "Laivitėje" galėjo pigiau remontuoti ir iškrauti laivus, o "Laivitės" įsteigtoje įmonėje "Fishlita" - perdirbti žuvis. Bankrutavusios gamyklos "Sirijus" teritorijoje modernus žuvų fabrikas, kuriam gauta milijonas litų SAPARD fondo lėšų, veiklą pradėjo 2005 metų pabaigoje.

Keletą metų "Laivitę" miesto valdžia liaupsino už darbo vietų kūrimą ir veiklos plėtimo idėjas. Tačiau savininkų nesutarimai sujaukė įmonės planus, o neskaidri jos veikla sukėlė darbininkų protestus ir patraukė Mokesčių inspekcijos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos dėmesį. Informaciją apie akcininkus po devyniais užraktais slepianti uosto įmonė ilgai neigė žinią, kad "Laivitės" turtui ieškoma pirkėjų.

Išsikraustys negreit

Paprašytas pakomentuoti numatomas veiklos permainas ir galimą naują vietą "Baltlantos" laivams "Laivitės" direktorius Michailas Mančinskis kalbėti su LŽ korespondente, kaip ir anksčiau, atsisakė.

"Baltlantos" atstovas Aleksejus Savčenka aiškino, kad laivų remonto veikla savininkams tapo nerentabili, nes ėmė trūkti darbo jėgos, pabrango medžiagos. Tačiau, anot jo, "Laivitė" veiklos nenutrauks, tik mažins remonto mastą.

Savčenka mano, kad "Memelio miestui" perleistomis krantinėmis "Baltlantos" laivai galės naudotis porą metų ar ilgiau. Jis abejoja, ar investuotojų sumanymas sukurti naują miesto kvartalą per penkerius metus klostysis taip sklandžiai.

Beje, pirmoji kliūtis jau išryškėjo - Susisiekimo ministerija prieštarauja gyvenamųjų namų statybai uosto žemėje, todėl Vyriausybės strateginis komitetas prieš pat Naujuosius metus nesiryžo pritarti Klaipėdos savivaldybės pristatytam projektui ir dar kartą "Memelio miesto" planus svarstys vasario pabaigoje.

Verslo neįsileis

"Baltlantos" direktorius Bronius Bikulčius sakė nežinąs, kur ateityje bus laikomi į uostą atplaukę įmonės laivai. Uosto kompanijoms buvę išsiuntinėti prašymai, nagrinėjami atsakymai. Geriausiai, Bikulčiaus požiūriu, laivynui tiktų Vakarų laivų gamyklos teritorija.

Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika LŽ nurodė, kad jau prieš pusmetį atsakė į "Laivitės" vadovo raštą, kuriame buvo dėstomi norai dėl "Baltlantos" laivų švartavimo ir krovimo vietos, tačiau reakcijos nesulaukė. "Pasiūlėme laivų krovos ir remonto paslaugas, bet mūsų požiūriai į bendradarbiavimą skiriasi. Mes nesutinkame įsileisti alternatyvaus verslo, kaip jie nori, ir negalime pasiūlyti nuolatinės laivų stovėjimo vietos. "Laivitė" ketina pati remontuoti laivus, bet tuomet kiltų konfliktas tarp mūsų nuostatų ir jų norų", - sakė Šileika.

Savčenka tikino, kad turi pasiūlymų ir iš kitų įmonių. Svarbiausi "Baltlantos" poreikiai - krantinės ir geležinkelis, o techninė bazė - antraeilis dalykas, nes remontuoti laivus galima ne tik Klaipėdoje. Ko gero, tai daryti numatoma Kaliningrade, kur "Baltlanta" žuvų iškrauna daugiausia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"