TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejybos laivynas: investicijos arba mirtis

2012 02 20 6:03

Iki šiol Europos Sąjungos (ES) gausiai finansuotas ir ekonomiškai neefektyvus žuvininkystės sektorius rengiasi reformoms. ES nerems naujų laivų statybos, o seni lietuvių žvejų laivai tokie surūdiją, kad modernizuoti jų neįmanoma.

ES Taryba išsiuntinėjo šalims Europos Parlamento (EP) pateiktus pasiūlymus dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) steigimo ir jūrinės strategijos. Naujas dokumentas nuo 2014 metų turėtų pakeisti ankstesnius žuvininkystės reglamentus. Šie metai skirti priemonių svarstymams ir pastaboms.

Vienas toks susitikimas su ES komisarais, vykęs vasario 9 dieną Vilniuje, atskleidė, kad atsakymų į klausimus teks ieškoti ne Briuselyje, o Lietuvoje.

Projekte įrašyta mums nepalanki nuostata - neremti iki 2020 metų naujų laivų statybos, kaip to daryti neleista ir iki šiol. Užtat daug kalbama apie laivų modernizavimo priemones, nors atnaujinti lietuvių turimus 30 metų senumo tralerius vargu ar įmanoma. Jų net korpusų metalas "pavargęs". Šią žiemą, kai jūroje pilna ledo lyčių, dauguma laivų nerizikuoja plaukti žvejoti.

Lietuvos žuvininkystės valdininkai mano, kad atnaujinti laivyną žvejų įmonėms padės siūlomos žuvų kvotų koncesijos. Nors retas supranta, kas tai yra, naują tvarką ketinama diegti jau nuo 2013 metų.

Žvejybą pripažino šeimos verslu

EP pasiūlymais siekiama, kad žvejybos verslas būtų ekonomiškas, laivai ir uostai neterštų aplinkos, žvejai tausotų žuvų išteklius, o vartotojams netrūktų produkcijos. Tikinama, kad parengti politikos scenarijai yra suderinti ir išnagrinėti per konsultacijas su šalimis, rengiant Žaliąją knygą 2009 metais. Dauguma esą prašė toliau taikyti viešąjį žuvininkystės finansavimą, nors keletas valstybių narių ir dauguma nevyriausybinių organizacijų teigė, kad saugomos negyvybingos struktūros, prisidedama prie perteklinio pajėgumo ir palaikoma pramonės priklausomybė nuo subsidijų. Sutariama, kad bet kokia parama ateityje turi būti suderinta su bendrąja žuvininkystės reforma ir palengvinti pramonės koregavimo išlaidas. ES finansavimas turėtų būti orientuotas į tyrimus ir naujoves, skatinti jūrų apsaugą ir remti žvejų organizacijas bei vietos plėtrą. Jūrų politika daugiau nebegali būti izoliuota, ją būtina suderinti su žuvininkystės poreikiais.

Nurodoma, kad kai kurios valstybės narės remia labiau su sektoriais susijusį požiūrį dėl finansavimo paskirstymo, bet EP su šiuo požiūriu nesutinka. Egzistuoja bendrasis sutarimas dėl nedidelių pakrančių laivynų, kurie suteikia nemažai darbo vietų pakrančių bendruomenėms, svarbos. Kai kurios valstybės narės nori, kad šie laivynai turėtų privilegijas finansuojant, o kitos prieštarauja.

Dauguma pramonės atstovų ir valstybių narių mano, kad bendrojo pobūdžio paslaugos (kaip kontrolė ir duomenų rinkimas) turėtų toliau gauti ES finansavimą. Projekte teigiama, kad EJRŽF daugiausia prisidės prie iniciatyvų "Tausiai išteklius naudojanti Europa", "Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė" bei "Inovacijų sąjunga" (didinti žuvininkystės ir akvakultūros produktų pridėtinę vertę, remti jūrų pažinimą, jūrų erdvės planavimą, stebėjimus ir kt.).

EJRŽF taip pat pirmą kartą pripažįsta šeimos narių (dažniausiai moterų) vaidmenį šeimos žvejybos versle. Šeimos nariai esą galės pasinaudoti EJRŽF parama mokymams, ypač ugdant įgūdžius, susijusius su verslo vadyba.

Koncesijų sistema

ES Tarybos dokumentuose kalbama apie tai, kad ligšiolinis laivų pjaustymo į metalo laužą rėmimas buvo nenaudingas. "Nustatyta, kad perteklinio pajėgumo mažinimas teikiant viešą pagalbą, pavyzdžiui, kad pašalintų iš apyvartos, yra neveiksmingas. Nors nuo 1994 metų išleista 1,7 mlrd. eurų, daugumos ES laivynų realus žvejybos pajėgumas nesumažėjo", - sakoma dokumentų preambulėje. Taigi EJRŽF daugiau neberems pašalinimo, o išteklius skirs efektyvesnėms tausiosios žvejybos paramos formoms.

Lietuvos žvejai taip pat yra gavę per 28 mln. litų laivams pjaustyti ir už pasitraukimą iš verslo. Tuomet Baltijos laivynas sumažėjo trečdaliu, iki 37 laivų. Bet padidėjo laivo menkių sugavimo kiekis - šiuo metu jis sudaro per 150 tonų.

Tačiau lazda sudavė kitu galu - vieni laivai dėl senumo nepajėgūs išgaudyti, o kiti, kurių techninės galimybės yra didesnės negu skirta kvota, dėl didelių degalų sąnaudų naudojami neekonomiškai.

Vienas EP pasiūlymų straipsnių numato būdą "atrišti" kvotas nuo laivų, suteikti keliose valstybėse ir dabar taikomą ilgalaikių kvotų perleidimo įmonėms galimybę. Fondas numato remti techninių ir administravimo priemonių, būtinų perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemai kurti arba veikti, rengimą ir valdymą.

Lietuvos atašė Briuselyje Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė teigia, kad nuo 2013 metų planuojama pradėti žuvininkystės reforma bus tokia, kokią šalys pačios išsiderės. Lietuva ES Tarybos dokumentų svarstymuose dalyvauja rašydama pozicijas dėl kiekvieno punkto.

Vienas naujojo fondo skyrių siūlo kvotų koncesijos priemonę, kurią  Lietuva gali taikyti savo nuožiūra ir anksčiau, nes tokią iniciatyvą yra parodžiusios kitos valstybės.

"Sunku pasakyti, kaip tai vyks, Žuvininkystės departamentas atlieka analizę. Komisija sako, kad ta praktika pasiteisino, tačiau ją turi apsvarstyti kiekviena valstybė ir žvejų bendruomenė", - aiškino valdininkė.

Kvota kaip nuosavybė

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) vadovas Alfonsas Bargaila jau ne kartą yra sakęs, kad skubėti nereikėtų. Gali nutikti taip, kad Lietuva praras ir žvejybos laivyną, nes laivai surūdys, ir žuvų kvotas - jos bus parduotos. "Viską darant laiku, valstybės galės gauti paramą koncesijai kurti ir valdyti. Dabar mūsų valdininkai naudoja 2007-2013 metų programų pinigus, o tai - paprasčiausias kitoms sritims skirtų lėšų švaistymas. Lankantis Danijoje, kur koncesija įdiegta, paaiškėjo, kad tai labai sudėtinga sistema - patys danai skundžiasi. Dėl to šiam pasiūlymui ir pritaria tik 2 valstybės, o kitos svarsto. Analizei sudaryta darbo grupė dar gali jį atmesti.

Mums svarbiausia - atnaujinti laivus. Nuo lapkričio mažai kas išplaukia į žvejybą, nes laivų korpusai surūdiję. Dėl to, kad plaukti esant vėjui 10 metrų per sekundę mūsiškiai bijo. Danai tokiu oru naujais laivais žvejybą tik pradeda - vienas išgaudo iki 300 tonų. O  Lietuva pernai neišgaudė 715 tonų menkių. Mano žiniomis, mūsų Baltijos laivynas - pats mažiausias regione, yra tik 32 menkes gaudantys laivai. Tačiau koncesija - ne tas būdas, kuris leis atnaujinti laivyną", - įsitikinęs A.Bargaila.

Žuvininkystės departamento vadovas Darius Nienius LŽ sakė žinantis LŽPGA nuostatą neskubėti diegti koncesijos. Bet jis mano, kad  sudėjus saugiklius naujovė žvejams bus naudinga, nes kvotų neskirstant kasmet, o iškart suteikiant jas 15-20 metų, esą sumažės verslo administracinė našta, atsiras galimybė atnaujinti laivyną komerciniais pagrindais.

"Jeigu įmonė elgsis sąžiningai pagal taisykles, nedarys nusižengimų, tai gavusi teisę įsigyti ilgalaikę kvotą ji galės eiti į bankus ir gauti paskolą", - aiškino D.Nienius. Tačiau suabejojus, ar bankams pakaks tokio užstato, kad įmonė galėtų gauti 6-7 mln. litų kreditą traleriui pirkti, jis tikino, kad gegužės mėnesį, kai į Lietuvą atvyks ES žuvininkystės komisarė, apie EJRŽF taisykles, nenumatančias paramos žvejybos laivams statyti, klausimą dar kels.

Koncesija, jo manymu, yra garantija, kad įmonė daugelį metų veiks ir turės pajamų. O šios būtų nemenkos, kai laivui skiriama per 150 tonų metinė kvota, o už toną aukcione galima gauti 5 tūkst. litų.

Paklaustas, kodėl Lietuva tuomet siūlys diegti koncesiją anksčiau, negu numato reglamento projektas, D.Nienius sakė, jog norima "pasibandyti ir pasižiūrėti", kaip tai veiks.

Vienintelis paramos atvejis

Bendrovė "Baltlanta", kurios 3 laivai žvejoja Baltijos jūroje, o dar keli - Atlante, vieną didelį tralerį už gautą ES paramą, maždaug 5 mln. litų, Klaipėdoje yra modernizavusi. Tai ir buvęs vienintelis laivo atnaujinimo atvejis, nes reglamentas reikalavo, kad paramos gavėjas investuotų 60 proc. savo lėšų, o kitos įmonės tam pinigų neturėjo.

Pasak "Baltlantos" direktoriaus pavaduotojo Aleksejaus Savčenkos, Lietuvoje paprasti dalykai apsunkinami, iš jų daroma politika. Žuvininkystės departamentui jau seniai buvo siūloma kvotas skirti ne laivams, o įmonėms, kaip atskaitos tašką imant 2004 metais veikusias įmones, kai pradėtos taikyti ES žuvininkystės teisės normos. "Toms įmonėms, kurios turi po keletą laivų, kita kvotų skyrimo tvarka reikalinga žuvų sugavimo kiekiui paskirstyti tarp laivų. Kam žvejoti trimis, jeigu visą kvotą gali išgaudyti vienas laivas? Jau kuris laikas departamentas kalba apie naujas taisykles, bet jokių juodraščių iki šiol dar nesu matęs", - teigė A.Savčenka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"