TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvejybos laivynas neteko pusiausvyros

2013 10 11 6:00
Daugelį metų žvejybos verslą plėtojusios uostamiesčio įmonės šiemet pardavė 7 geriausius laivus. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Seimo Kaimo reikalų komitetas svarsto, kaip įgyvendinamos Žuvininkystės įstatymo nuostatos dėl žvejybos kvotų. Taikomas istorinės žvejybos teisės principas kelia žvejų nesantaiką. Vienai įmonei suteikta monopolinė teisė žvejoti strimeles ir šprotus, dirbti pelningai, o daugiau kaip dešimtį kitų, gaudančių menkes, kvotų skirstymo taisyklės baigia sužlugdyti.

Klaipėdos žvejų atstovai šią savaitę savo poziciją ne pirmą kartą dėstė Seimo Kaimo reikalų komitetui. Į jo posėdį taip pat susirinko Konkurencijos tarybos, Seimo parlamentinės kontrolės departamento ir Žuvininkystės tarnybos atstovai. Komitetas siekė išsiaiškinti, kas vyksta, kokia praktika taikoma kitose šalyse aplinkui Baltijos jūrą.

Apskundė ministro įsakymus

Šiais metais Žuvininkystės tarnybos paskirstytą Baltijos jūros sugavimo kvotą, pagal kurią įmonei „Banginis“ buvo skirta 1854 tonos strimelių ir 9521 tona šprotų, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija yra apskundusi Vilniaus apygardos teismui.

„Jei net nelaimėsime prieš valdininkus, tai bent sužinosime tikslią informaciją. Nuo mūsų ji slepiama, motyvuojant komercine paslaptimi. Kai teismas pareikalavo pažymos apie „Banginio“ sugautas žuvis 2007-2012 metais, o tai laikotarpis, pagal kurį šiemet nustatyta neva istorinė 6 metų sugavimo kvota, mums pasišiaušė plaukai ant galvos: dalis neišnaudotos kvotos metų pabaigoje buvo grąžinama „į bendrą katilą“, keičiama su kitomis šalimis į bevertes žuvis, o mūsų žvejų prašymai nebuvo tenkinami, jiems strimelių ir šprotų kvotų neskirdavo, kad įmonės nepasididintų kvotos vidurkio“, - kalbėjo asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Pasak jo, jei kvotos būtų skirstomos teisingai ir pagal pastarųjų 3 metų duomenis, „Banginiui“ būtų tekę 45 proc. strimelių ir šprotų, o ne 80 proc., kaip dabar, ir toks paskirstymas būtų daugumą žvejų tenkinęs.

Žvejai Vilniaus apygardos administracinio teismo paprašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos 2013 metų kovo 15 dienos įsakymą, ar patvirtintos žvejybos Baltijos jūroje taisyklės neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymui. Kol nebus išdėstyta aukštesnės instancijos pozicija, civilinės bylos nagrinėjimą prašoma stabdyti.

Parduoda laivus

Daugelį metų žvejybos verslą plėtojusios uostamiesčio įmonės šiemet pardavė 7 laivus. Plaukti į jūrą vien dėl menkių, kad pristatytas žuvis gavęs ir jas pardavęs valstybinis aukcionas surinktų lėšų įstaigai išlaikyti, esąs grynas nuostolis. Žvejai svarsto, kad jei niekas nesikeis, tai po metų iš maždaug 15 Baltijos jūroje žvejojančių įmonių liks tik pusė. Laivyną sudarys tik keli „Banginio“ laivai ir estams priklausantys traleriai.

Lietuvoje įsteigtos estiško kapitalo įmonės, turinčios stiprias verslo pozicijas savo šalyje, šiemet jau įsigijo 5 laivus su Lietuvos žuvų kvotomis.

Pastaruoju metu ant plauko kabo net kelios Baltijos žvejų įmonės. Pasak A.Bargailos, kai kurie žvejai jau nuleido rankas, nemato prasmės kovoti ir veiklą nutraukia tyliai.

Pavyzdžiui, „Baltlanta“ nepasiliko nė vieno iš 4 Baltijos žvejybos tralerių. „Pardavėme pačius geriausius, modernizuotus laivus. Jeigu neužtenka sugavimo kvotos, kam laikyti laivus prie krantinės? Kaip buvo galima skirti 80 proc. kvotos vienai įmonei? Kad ir ką mes darytume, ką sakytume, niekas šio klausimo nesvarsto. O Žuvininkystės departamentas tyčiojasi iš žvejų, kai kiekvieną kartą teikia tą patį įstatymo projektą kaip naują“, - kalbėjo „Baltlantos“ atstovas Aleksejus Savčenka.

Pastarąjį kartą Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio pakeitimus darbo grupė svarstė rugsėjo 17 dieną. Matydami įrašytas tas pačias nuostatas kaip ir anksčiau žvejai joms vėl nepritarė ir laukia naujo projekto.

Jie taip pat siekia, kad kuri nors tarnyba imtųsi apskaičiuoti ekonominius nuostolius: kiek valstybė neteko dėl žuvų kvotų mainų su kitomis šalimis, kai maistinių rūšių kvotos buvo iškeistos į pigesnes, kurių žuvys malamos į pašarų miltus.

Svarbu ne vien istoriškumas

Pakomentuoti situaciją LŽ paprašė Konkurencijos tarybos narės, pirmininko pavaduotojos Jūratės Šovienės:

- Konkurencijos tarybos nuomone, sprendžiant klausimus dėl žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo ūkio subjektams principų nustatymo būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pagal kurį „sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę”.

Konkurencijos taryba laikosi nuostatos, kad sąžiningos konkurencijos laisvės principas yra užtikrinamas sudarant sąlygas rinkoje veikti kiek įmanoma didesniam skaičiui nustatytus reikalavimus atitinkančių ūkio subjektų. Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių (pvz., ribotų žuvų išteklių ar pan.) rinkoje negali veikti neribotas skaičius rinkos dalyvių (kaip žvejybos jūrų vandenyse atveju), reguliuojant ūkinę veiklą, privalu užtikrinti, kad ūkio subjektų įėjimas į rinką vyktų remiantis objektyviais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais. Tai galima pasiekti organizuojant konkurencingą teisės (ar teisių) veikti rinkoje gavimo procedūrą, pavyzdžiui, skelbiant atrankos konkursus, organizuojant aukcioną, steigiant biržą ir pan.

Be to, šioje rinkoje svarbu užtikrinti ir liberalias žvejybos kvotų perleidimo galimybes, imtis kitų priemonių, kurios nedidintų įėjimo į rinką kliūčių labiau, nei to reikalauja šios veiklos ypatumai (tausojantis žuvų išteklių naudojimas, ES taikomi apribojimai pajėgumams ir pan.). Įvertinant kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį, galimas ir kelių paminėtų sprendimų derinys.

Būtina pabrėžti, kad administracinis leidimų išdavimas, netaikant konkurencingos procedūros, tuomet, kai „vietų skaičius“ rinkoje ribotas, iš esmės yra ydingas, nes praktikoje sudaro galimybę vienus rinkos dalyvius privilegijuoti, kitus – diskriminuoti.

Jeigu nagrinėjamu atveju vis dėlto bus pasirinktas administracinis leidimų (kvotų) išdavimas, būtina vertinti ne tik istoriškumo principą, bet ir kitus kriterijus, kurie galėtų leisti kiek įmanoma objektyviau suteikti teisę (kvotą) veikti rinkoje, nediskriminuotų rinkos dalyvių ir būtų proporcingi siekiamiems tikslams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"