TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žvelgti - ne pro bet kokį langą

2012 04 16 7:45

Langas - pirmasis daiktas, kurį gyventojai, siekiantys taupyti šilumą, stengiasi pakeisti nauju stokodami pinigų visam namui modernizuoti. Tačiau yra dalykų, kurių nežinodamas būsto savininkas neretai gali pralošti.

Specialistai vertina, kad Lietuvos gyvenamuosiuose namuose senieji dar nepakeisti langai jau sudaro mažiau nei 50 proc. visų langų. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docento Česlovo Ignatavičiaus, vien pakeitus langus šilumos nuostoliai būste sumažėja 1,5-3 kartus, o didžiausią taupymo efektą - iki 7 kartų - duoda apšiltintos sienos (žinoma, jei pakeičiami ir langai), nes jos sudaro didžiausią būsto plotą.

Skaičiuojama, kad palyginti nemažos investicijos į langus atsiperka daugiausia per 15 metų, o paskui jie tik taupo.

Absoliutūs lyderiai

Langų rėmus ir stiklo paketus būsto savininkai renkasi pagal savo kišenę, siekdami pageidaujamo taupymo efekto ir tenkindami estetinį skonį.

Prabangiausiais, tvirčiausiais ir ilgaamžiškiausiais šiandien laikomi aliuminio profiliai, dengti mediena, po jų - aliumininiai, mediniai (daugiausia dėl estetinių savybių), o absoliutūs populiarumo lyderiai - plastikiniai langų rėmai, nes jie pigiausi, nors ilgaamžiškumu nusileidžia tik aliumininiams.

"Vasarnamyje esu įstatęs plastikinius medžio imitacijos langus. Jau penkeri metai nepastebiu jokių blogų pokyčių. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos langų ir durų gamintojai padarė didžiulį šuolį", - LŽ tvirtina Č.Ignatavičius.

Mokslininkas pripažįsta, kad lango kokybę net specialistui sunku nustatyti iš karto, nes defektai paprastai išryškėja per ilgesnį laiką. Todėl, matyt, ir kainų skirtumas rodo ne tik gamintojo prekės ženklo populiarumą. Tai patvirtina bent penketą metų sėkmingai veikiantys langų gamintojai bei pardavėjai.

Geriausiais, atitinkančiais visus Europos Sąjungos reikalavimus ir pritaikytais naudoti permainingo Lietuvos klimato sąlygomis laikomi vokiški plastikiniai profiliai, o prasčiausiais, kaip nurodo UAB "Langų sistemos" Vilniaus padalinio vadovas Artiomas Lebedevas, specialistai laiko kiniškus profilius su 5 raidžių prekių ženklu.

Stanislovas Danisevičius, UAB "Danizė" direktorius, renkantis langus rekomenduotų pirmiausia pasidomėti, kur pagaminti profiliai. "Reikia pirkti iš pačių gamintojų. Be to, svarbu, kad visas langas būtų pagamintas Lietuvoje ne vienus metus veikiančioje bendrovėje. Tai 99 proc. garantuoja, kad iškilus problemų bus kam pagelbėti, - dėsto bendrovės, prekiaujančios kelių garsių Vokietijos kompanijų langais, vadovas ir priduria: - Langams paprastai suteikiama 5 metų garantija. Tokią garantiją teikia ir nežinia ką perparduodantis petriukas, tačiau kilus problemų dėl kokybės po kelerių metų jo galima ir neprisišaukti."

Pasak S.Danisevičiaus, kai kurios trumpalaikės bendrovės nesikuklina langų rėmus gaminti ir iš perdirbto anksčiau jau naudoto plastiko - vadinamojo reciklato.

Tiesa, A.Lebedevas linkęs prieštarauti tokiam griežtam pasirinkimui, nes, jo žiniomis, dauguma stambių Vokietijos gamintojų turi savo gamyklas "pigesnėje" Lenkijoje, o iš jų profilių pagaminti langų rėmai nelabai kuo skiriasi nuo pagamintų Vokietijoje. Minėtos kiniškos produkcijos prastas savybes langų verslo atstovai pabrėžia pirmiausia dėl prastų mechanizmų, kurie sunkiai reguliuojami ir valdomi, stringa, šie langai rasoja, be to, ir profilio plastikas yra per trapus.

Visi LŽ pašnekovai pripažįsta, kad prasčiausias sprendimas yra rinktis gaminį pagal mažiausią kainą, bet taip daroma dažniausiai. Mažeikių specialistai net pateikia pernelyg mažų kainų priežastis. Anot jų, maža kaina rodo ne tik prastą lango kokybę, bet ir tai, kad mažus atlyginimus uždirba langų montuotojai. Vadinasi, jų menka kvalifikacija. Galima numanyti, kad ir išlaidų lango garantinei priežiūrai neplanuojama, todėl smarkiai padidėja papildomų rūpesčių bei nuostolių rizika. Galų gale mažos kainos rodo, kad įmonė dirba nuostolingai, todėl ilgai neegzistuos, o kiti svetimų langų neprižiūrės. "Ar pirktumėte nesėkmių rinkinį? O labai pigiai? Nereikėtų leisti savęs suklaidinti pigiais pažadais", - pataria Mažeikių bendrovės vadovas Egidijus Petrikas.

S.Danisevičius atitaria: "Gaila tų, kurie renkasi kainą. Juk per 20 metų kainos skirtumas susiniveliuoja, o didesnė kaina žada ir geresnę kokybę bei patikimumą."

Pasak jo, pakeisti langus būste nepigu, todėl pirkėjas neturėtų patingėti atvykti pats, apžiūrėti gaminius ir įsitikinti, kad jam siūloma tikrai tai, kas rodoma reklamoje. Patikimas gamintojas vidinėje rėmo pusėje visada įklijuoja atitikties deklaraciją. Joje yra nurodoma rėmo pagaminimo data ir surašytos visos fizikinės savybės.

Arčiau "dūšios"

UAB "Intervilža" gamina ir prekiauja vadinamojo amžinojo medžio profiliais, tačiau įmonės specialistams neteko girdėti, kad iš šios itin patvarios medžiagos, gaminamos įvairiais santykiais sumaišius medienos ir plastiko dulkes, būtų gaminami langų rėmai - per tvirta ir per trapi, kad tam tiktų. Tačiau bendrovės vadybininkas Česlovas Kučinskis LŽ pasigyrė, kad prieš keletą metų įrengtame savo name įstatė langus pušiniais rėmais. "Jie šiek tiek brangesni už plastikinius, gal ir laikys kiek trumpiau, bet nenusileidžia svarbiausiomis šilumos bei garso izoliacinėmis savybėmis. Mediena man "arčiau dūšios", todėl juos ir rinkausi", - sakė vyras. Anot jo, jei reikėtų rinktis šiandien, tektų ilgiau pagalvoti, nes dabartinės technologijos suteikia galimybių ir plastikiniams ar aliumininiams langų rėmams suteikti tokią išvaizdą, kad nelabai atskirtum nuo medinių. Vis dėlto pasirinkimo santykis tarp medinių ir plastikinių, jo nuomone, šiandien būtų 60:40.

"Jei kas paprašytų, patarčiau rinktis tik dygiuotus rėmus iš klijuoto tašo, nors kartais siūloma atvirkščiai - paprastą klijuotą ištisinę medieną. Ištisinė mediena atrodo patrauklesnė, bet gali slėpti rimtą defektą - jei nebuvo gerai išdžiovinta, bus itin jautri oro permainoms, deformuosis", - aiškina medienos gerbėjas.

A.Lebedevas nematytų didelio skirtumo tarp langų rėmų pagaminimo būdo, nes "dabar iš ištisinės medienos niekas jau negamina". Jei pasirenkami rėmai iš spygliuočių, reikia įvertinti, ar mediena neturi sakų - tai rodo išdžiūvimo lygį. Brangesni ir mažiau pavojų kelia lapuočiai, o tvirčiausias ir brangiausias - ąžuolinis rėmas. Jis tarnaus ilgiau, jei dėl tvirtumo bus iš išorės apkaustytas aliuminiu.

Pasak Č.Kučinsko, medinių rėmų amžių pailgina priežiūra ir paruošimas. Pavyzdžiui, patartina išorinę pusę padengti bespalvių dažų sluoksniu (tai apsaugo nuo atmosferos poveikio), o vidinę dalį užtenka nulakuoti.

Kokybiški mediniai rėmai kitiems ne ką nusileidžia ir kai kuriomis fizikinėmis savybėmis, kurios šiaip medienai visiškai nebūdingos. "Į juos dabar pridedama tiek priemaišų, kad jau ir mediniais ne visada pavadinsi. Teko matyti gaisravietę, kai, supleškėjus kitoms medžiagoms, mediniai rėmai atrodė ugnies beveik nepaliesti", - sako Č.Ignatavičius.

Svarbu ne tik rėmas

Lango savybes lemia ne tik profilis, iš kurio pagamintas rėmas, bet ir stiklo paketas. Tai plati tema, verta atskiros publikacijos, juolab kad vientisu stiklu langų niekas jau nestiklina. Tik pažymėtina, kad ir stiklo paketų technologijos per pastarąjį dešimtmetį taip ištobulėjo, kad jų šiluminės ir garso izoliacinės savybės dabar yra 2-3 kartus geresnės už būdingas pirmtakams.

"Rėmo fizikinės savybės per daugelį metų lieka iš esmės nepakitusios, o stiklo paketai tobulėja. Todėl yra galimybių prireikus pakeisti tik langų stiklo paketus. Saviškius po 12 metų pakeičiau ir aš", - sako S.Danisevičius.

Pašnekovai išskiria kitą svarbų aspektą, kurį derėtų žinoti keičiant langus, - tai, kaip jie įstatomi ir sandarinami. Pasak A.Lebedevo, lango savybės tuo geresnės, kuo daugiau jo tvirtinimo taškų.

Patikimai pritvirtintas ir izoliuotas langas yra 5-7 proc. brangesnis, bet jo savybės geresnės, jis ilgaamžiškesnis.

Langų rinkos dalyviai tvirtina, kad lango kokybė tuo geresnė, kuo jis sandaresnis ir kuo lengviau valdomas mechanizmas. Tačiau VGTU docentas Č.Ignatavičius tokį apibūdinimą vertina rezervuotai, nors ir pritaria, jog, tyrimų duomenimis, prasčiausiais laikomi langai, turintys nesandarias tarpines.

Kita vertus, įsigijus itin sandarius langus, iškyla vėdinimo problema. Kai patalpos mažai vėdinamos, jose kaupiasi drėgmė, įsiveisia pelėsinis grybelis ir kartu ima plisti sveikatai pavojingi mikroorganizmai. Jo teigimu, vėdinti patalpas iš tiesų labai svarbu, tačiau geriausias vėdinimo būdas, paplitęs ir Vokietijoje, - ryte bent 10-15 minučių visiškai atverti langus. O siūlymas gaminti langus su orlaidėmis esą blogina lango rodiklius. "Blogiausia - kai įstatę naujus langus žmonės iš karto prisuka radiatorius ir saugodami šilumą patalpų apskritai nevėdina. Tokie žmonės - o jų, matyt, dauguma - gyvena antisanitarinėmis sąlygomis ir taip rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe", - perspėja mokslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"