Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
SPORTAS

„Utenio“ pasiūlymas pratęsė karjerą

 
Dešinėje - Povilas Lukšys

Trečiadienį 18.30 Utenos stadione prasidės svarbios Lietuvos futbolo federacijos pirmosios lygos pirmenybių rungtynės. „Utenis“ susigrums su lygos lydere Kauno „Spyrio“ komanda. 

Pergalė prieš septyniais taškais „Utenį“ lenkiančius kauniečius šeimininkams būtų labai reikalinga. Todėl svarbu, kad žmogus, iš kurio tikimasi pergalingų įvarčių - per vasaros pertrauką „Utenyje“ pasirodęs Povilas Lukšys, komandoje jau apšilo kojos. Ir tą įrodė savo įvarčiais. Per pastaras rungtynes su „Šilute“ rezultatyviausias visų laikų A lygos puolėjas jų įmušė tris. O iš viso jo sąskaitoje vilkint „Utenio“ aprangą – jau 6 įvarčiai: du draugiškose rungtynėse su „Gariūnais“ ir keturi – I lygoje.

35-erių metų futbolininkas į „Utenį“ persikėlė iš Suvalkų „Wigry“ komandos, pavasarį žaidusios antrojoje Lenkijos lygoje ir iškovojusios kelialapį į pirmąją.

- Kaip sekasi Utenos klube?

- Sužaidžiau ketverias rungtynes, tai apsipratau su komanda, jos žaidimu. Čia nemažai pažįstamų. Treneris – mano vienmetis, vienas žaidėjas už mane vyresnis. O šiaip Lietuvoje mes visi futbolininkai vienas kitą pažįstame.

- Taip apsipratote, kad pradėjote mušti po tris įvarčius per rungtynes?

- Treneris juk sakė, kad ima mane į „Utenį“ tam, kad muščiau įvarčius. Reikia trenerio lūkesčius pateisinti.

- Žaidėte Lenkijos antrojoje lygoje Suvalkų „Wigry“ komandoje. Kaip sugalvojote iš jos persikelti į „Utenį“?

- Kai aš išvykau į „Wigry“, šią komandą treniravo Donatas Vencevičius. Paskui jis tapo antru treneriu, o pagrindiniu – lenkas. Kai baigėsi mano sutartis, klubas jos nepratęsė. Grįžau į Lietuvą ir svarsčiau – gal jau pabaigti žaisti futbolą. Bet M. Čepas pasiūlė dar pažaisti čia, pasižiūrėti, kaip seksis „Utenyje“. Kodėl ne? O jei seksis, tai gal dar ir kitais metais pažaisiu.

- Galite palyginti Lietuvos pirmąją lygą ir Lenkijos antrąją?

- Kad nėra ką lyginti. Ten lyga – daug stipresnė. Ta „Wigry“ komanda, kurioje pernai žaidžiau Lenkijos antrojoje lygoje, Lietuvoje būtų A lygoje ir kovotų dėl prizinių vietų.

- O mūsų pirma lyga? Silpnesnė ar stipresnė negu galvojote. Ar dažnai čia sutinkate žaidėjų, su kuriais ar prieš kuriuos ne taip seniai rungtyniavote A lygoje?

- Taip tenka sutikti. Štai dabar su „Spyriu“ žaisime, bus Ignas Dedura. Žinau, kad pirmoji lyga šiemet sustiprėjusi. Bet dar nesu jos specialistas, sužaidžiau tik kelerias rungtynes ir nemačiau visų komandų.

- Ar tokį ilgą laiką praleidęs A lygoje, žemesnėje pakopoje nejaučiate diskomforto?

- Kai žaidžiu, aš visada stengiuosi žaisti kuo geriau, negalvodamas ar tai aukščiausios, ar pirmos lygos, ar taurės turnyro rungtynės. Ir nenorėčiau A lygoje žaisti už dyką. Man jau 35-eri, tad geriau jau rungtyniauti pirmojoje lygoje, kur pinigus moka. A lygoje tokių, ne vien žadančių, o mokančių pinigus komandų tėra viena kita.

- Gyvenate Utenoje?

- Važinėju iš Panevėžio, kartu su keliais komandos draugais. Nuvykstam į treniruotę ir tą pačią dieną grįžtam. Kelias gelias, daug laiko neužima. Žnoma, kartais atsibosta, bet geriau taip, nei vienam be šeimos Utenoje gyventi.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"