TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

„Žalgiryje“ norėtų žaisti visą gyvenimą

2014 02 15 15:26
J.Petrulio nuotrauka

Graikijos „Veria“ ekipai išnuomotas Pavelas Komolovas Rusijos spaudai atskleidė, kad „Žalgiryje“ praleido geriausius karjeros metus.

24 metų futbolininkas buvo Sankt Peterburgo „Zenit“ jaunimo komandos kapitonu.

Atstovaudamas šiai ekipai, jis laimėjo aukso medalius 2009 metų Rusijos čempionate.

Vis dėlto P.Komolovui, kaip ir daugeliui jo bendraamžių, nepavyko prasimušti į pagrindinę „Zenit“ komandą.

2010 metais jis pasirašė kontraktą su Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ ekipa ir praleido joje keturis sezonus.

2011 metais rusas pusei sezono buvo išnuomotas Lenkijos Belchatovo GKS klubui.

Šiuo metu saugas žaidžia Graikijos čempionate. Lietuvos čempionai išnuomojo P.Komolovą „Veria“ klubui iki vasaros.

Rusijos sporto naujienų portalo sportsdaily.ru korespondentui Romanui Loginovui žalgirietis papasakojo apie Sankt Peterburgo „Zenit“ jaunimo komandoje praleistus metus, geriausią karjeros laikotarpį „Žalgiryje“, gyvenimą Graikijoje bei galimybes sugrįžti į Rusiją.

- Prisiminkime 2009 metus. Tuo metu buvai Sankt Peterburgo „Zenit“ jaunimo komandos kapitonu. Apie ką svajojai? Gal tikėjaisi patekti į pagrindinę „Zenit“ ekipą?

- Tuo metu buvo mažai galimybių patekti į „Zenit“ pagrindinę komandą. Tai neatrodė realu.

- Kodėl?

- Taip atsitiko, kad vienas jaunimo komandos narys peržiūrėjo žaidėjų, su kuriais klubas nenorėjo pratęsti sutarties, sąrašą. Jame buvo įrašyta ir mano pavardė. Supratau, kad „Zenit“ nereikia manęs, nors sąrašas galėjo būti ir klaidingas. Turėjau ieškotis naujo klubo. Mano agentas Olegas Sablinas sprendė šį klausimą. Tuo metu buvo surinkta stipri jaunimo komanda. Rungtyniaudamas joje, galvojau tik apie tai, kaip iškovoti aukso medalius.

- Ar turėjai galimybių sužaisti bent vieneriais rungtynes pagrindinėje „Zenit“ komandoje?

- „Zenit“ jaunimo komandoje žaidžiau kairiuoju gynėju. Susižeidus Kim Dong Jingui, 2009 metų kovą buvau įtrauktas į pagrindinės komandos žaidėjų sąrašą išvykos rungtynėms su Maskvos „Dinamo“ . Tą mačą pralaimėjome 0:1. Įvartį pačioje rungtynių pabaigoje įmušė Rusijos rinktinės žaidėjas Dmitrijus Chochlovas. Maskvoje praradome Igorį Denisovą, „Zenit“ žaidė be keleto traumuotų ir diskvalifikuotų žaidėjų. Atrodė, kad turėjau galimybę atsidurti pagrindinės komandos žaidėjų sąraše ir kitoms rungtynėms, bet taip nenutiko.

- Prieš patekdamas į „Zenit“ jaunimo komandą sėkmingai rungtyniavai atakuojančio saugo pozicijoje. Ar jauti nuoskaudą treneriui Anatolijui Davydovui, kuris liepė tau žaisti gynėju?

- Nuoskaudos nejaučiu. Išliko geri prisimiminai apie šį trenerį. Sunku pasakyti, kaip būtų susiklosčiusi situacija, jeigu „Zenit“ jaunimo komandoje būčiau rungtyniavęs saugo pozicijoje. Žaisdamas kairiuoju gynėju, visada patekdavau į pagrindinę jaunimo komandos sudėtį. Tai buvo svarbu mano karjerai, pasitikėjimui savimi. Aikštės viduryje tuo metu žaidė labai talentingi futbolininkai – Sergejus Petrovas, Jevgenijus Baškirovas. Konkurencija tarp vidurio saugų buvo labai didelė.

- Ar kas nors tau trukdė patekti į pagrindinę „Zenit“ komandą? Ar buvo žmonių, kurie kaišiojo pagalius į ratus?

- Nežinau. Šiuo metu į viską žiūriu kitomis akimis. Galbūt aš pats pasidariau meškos paslaugą, netikėdamas, kad galiu žaisti pagrindinėje „Zenit“ komandoje. Tuo metu negalvojau apie ateitį. Atrodė, kad turiu dar daug laiko. Net ir dabar suprantu, kad papulti į pagrindinę „Zenit“ ekipą be galo sunku. Jaunimo ekipoje žaidė daug labai talentingų futbolininkų, kurie galėjo patekti į pagrindinę komandą. Tačiau klubas laikėsi kitos politikos.

- Praėjusį sezoną žaisdamas „Žalgiryje“ tapai Lietuvos čempionu, laimėjai LFF taurę ir Supertaurę. Ar tai buvo geriausias sezonas tavo karjeroje?

- Manau, kad geriausias. Lietuvos čempionatas nėra vienas iš stipriausių Europoje, bet labai džiaugiausi, kad papuoliau į tokią puikią ekipą. Joje dirbantys žmonės stengiasi suformuoti stiprią komandą, padėti futbolininkams tobulėti. „Žalgiryje“ labai draugiška atmosfera, puikūs santykiai tarp žaidėjų, trenerių ir vadovų. „Žalgiris“ – tai nuostabi šeima, kurioje nėra pykčio ir intrigų, niekas nelipa per kitų galvas, neperka rungtynių, nežaidžia nešvarių žaidimų lažybų bendrovėse. Lietuvos sostinės komandoje viskas idealu. Norėčiau žaisti joje visą gyvenimą, bet ketinu išbandyti save pajėgesniame čempionate. Lietuvoje pati populiariausia sporto šaka – krepšinis, futbolui sunku su juo konkuruoti.

- Ar jauteisi žvaigžde Lietuvoje? Ar pelnei asmeninių apdovanojimų?

- Niekada negalvojau, kad esu žvaigždė. Lietuvos futbolo federacija jokių apdovanojimų man neskyrė. Fanai vienais metais išrinko mane geriausiu žaidėju. Du kartus šiuose rinkimuose užėmiau antrąją vietą.

- Lietuvoje dirba treneris iš Rusijos Konstantinas Sarsanija. Jo vadovaujami Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai finišavo antroje vietoje, į priekį praleidę tik „Žalgirį“. Ar teko bendrauti su K.Sarsanija, kai jis dirbo „Zenit“ klube, ir Lietuvoje?

- „Zenit“ klube su juo neteko bendrauti. Lietuvoje kelis kartus pasisveikinome – ir tiek. Žinau, kad K.Sarsanija Lietuvoje tapo geriausiu praėjusio sezono treneriu. Jis suformavo gerą ekipą. Klaipėdos „Atlantas“ turi stiprią komandinę dvasią, uostamiesčio futbolininkai nenuleidžia rankų ir kovoja iki paskutinės rungtynių minutės. Anksčiau „Atlantas“ buvo autsaideris, bet 2013 metų sezone iki pat paskutiniojo turo kovojo dėl čempionų titulo. Džiugu, kad Lietuvoje atsirado dar viena stipri komanda, kuri pajėgi grumtis dėl aukščiusių vietų šalies čempionate.

- Ar praėjusiame sezone iškovoti titulai Lietuvoje tau labai brangūs?

- Žinoma, ypač „SMScredit.lt“ A lygos čempionų titulas. Kai atvykau į „Žalgirį“ 2010 metais, komanda buvo ką tik atgimusi ir sugrįžusi į aukščiausiąją lygą. Kai pasitraukė ankstesnis klubo savininkas rusas Vladimiras Kastujevas, viskas apsivertė aukštyn kojomis. „Žalgiris“ neturėjo finansavimo. Komandą išgelbėjo fanai: jie aukojo komandai savo pinigus, kad ekipa galėtų žaisti mačus išvykose. Džiaugiuosi, kad pavyko nueiti ilgą kelią iki Lietuvos čempionų titulo. Kiekvienais metais kopėme vis aukščiau, galiausiai pasiekėme užsibrėžtą tikslą.

- Ar nesigaili, kad praleidai keturis sezonus Lietuvoje?

- Tikrai nesigailiu. Esu laimingas, kad man teko rungtyniauti Lietuvoje. „Žalgiris“ tapo mano antruoju gimtuoju klubu, o Lietuvos sostinė Vilnius – antruoju gimtuoju miestu. Visada prisiminsiu praėjusį sezoną ir Lietuvoje iškovotus titulus. „Žalgiryje“ man teko dirbti su puikiu treneriu iš Lenkijos Mareku Zubu. Tai geriausias strategas, kuris treniravo mane per visą karjerą.

- Kaip atsidūrei Graikijoje?

- Palaikiau ir vis dar palaikau labai gerus santykius su „Žalgirio“ vadovybe. Sporto direktorius Mindaugas Nikoličius minėjo, kad man reikia žengti į priekį. Jis pažadėjo išleisti į naują klubą pajėgesniame čempionate. Bandžiau ieškoti komandos, bet man iš pradžių nepavyko. Turėjau galimybę vykti į peržiūrą vienoje stipriausių Rusijos pirmojo diviziono komandų, bet jaučiausi iki galo nepasirengęs. Lapkritį ir gruodį buvau užimtas, nes ruošiausi savo vestuvėms. Reikėjo atgauti gerą sportinę formą, nes nesitreniravau.

2014 metų pradžioje „Žalgirio“ sporto direktorius pasiūlė galimybę nuomos pagrindais persikelti į Graikiją. Svarsčiau ir apie galimybę rungtyniauti Lenkijoje. Vis dėlto nusprendžiau išvykti į Graikiją. Šios šalies čempionatas stipresnis. Pagal reitingą jis yra 12-oje vietoje, Lenkijos – 21-oje.

- Kokia tavo nuomonė apie „Veria“ klubą ir miestą, kuriame rungtyniauji?

- Kol kas adaptuojuosi Graikijoje. Ši valstybė skiriasi nuo Rusijos ir Lietuvos. Veria - nedidelis, bet jaukus miestas. Jame gyvena 45 – 50 tūkst. žmonių. Apie 70 kilometrų nuo Verios nutolęs vienas didžiausių Graikijos miestų Salonikai. Aerouostas taip pat netoli.

„Veria“ klubas – Graikijos čempionato vidutiniokas. Praėjusį sezoną jis užėmė 12-ąją vietą pirmenybėse, kuriose dalyvavo 18 komandų. Šiame sezone „Veria“ kaunasi dėl išlikimo aukščiausioje lygoje. Tikiuosi, kad klubas pasieks savo tikslus. Graikijoje greitesnis futbolas nei Lietuvoje. Reikia prie jo priprasti.

- Ar priėmei teisingą sprendimą rungtyniauti klube, kuris gali iškristi į žemesnę lygą?

- Reikia žengti žingsnį pirmyn. Man jau beveik 25 metai. Džiaugiuosi, kad gavau galimybę rungtyniauti stipriame čempionate su pajėgiomis komandomis. Esu laimingas, galėdamas padėti komandai kovoti dėl vietos aukščiausioje Graikijos lygoje. Jeigu „Veria“ išliks elitiniame divizione, galbūt pasiliksiu šioje komandoje ilgiau. Graikijos ekipai esu išnuomotas iki vasaros. Jeigu „Veria“ iškristų į žemesnę lygą, turėčiau sugrįžti į „Žalgirį“.

- „Veria“ klube rungtyniauji 10 numeriu pažymėtais marškinėliais. Tai populiarus skaičius, kurio nori daugelis žaidėjų. Kodėl šiuo numeriu pažymėti marškinėliai atiteko komandos naujokui?

- Manau, kad tuo pasirūpino „Žalgirio" sporto direktorius. Jis žinojo, kad man patinka 10 numeris. Kai atvykau į „Žalgirį“, pretendentų žaisti 10 numeriu pažymėtais marškinėliais buvo pakankamai daug. Bet jų niekam nedavė. Sakė, kad laukia savojo Lionelio Messio ar Cristiano Ronaldo (juokiasi).

„Žalgiris“ turėjo sumokėti „Zenit“ klubui. Rusijos ekipa nenorėjo leisti man persikelti į Lietuvą už dyką. Derybos užsitęsė. Po jų man „Žalgiryje“ sakė: „Tavimi labai tikime, todėl leidžiame tau žaisti 10 numeriu pažymėtais marškinėliais“.

- Kaip sekasi bendrauti su Graikijos komandos žaidėjais. Ar turi draugų naujajame klube?

- Naujajame klube esu neilgai. Stengiuosi bendrauti su visais žaidėjais. Graikijos ekipos futbolininkai draugiški, jie šiltai mane sutiko. Bendraujame angliškai. Šią kalbą moku. „Žalgiryje“ taip pat buvo legionierių, trenerių iš užsienio, todėl Lietuvoje įgijau anglų kalbos pagrindus.

„Veria“ komandos vyriausiasis treneris – serbas Ratko Dostaničius. Treniruočių ir rungtynių metu jis aiškina nurodymus serbiškai, o jo asistentas juos išverčia į graikų kalbą. Dėl to bandau pramokti serbiškai (juokiasi). Žinau kai kuriuos šios kalbos žodžius. „Žalgiryje“ teko rungtyniauti su futbolininkais iš Kroatijos. Kroatų kalba labai panaši į serbų. Manau, kad svarbiausia suprasti, ką kalba treneris, ir to užtenka.

- Ar „Zenit“ komanda tau vis dar kelia emocijas?

- Didelių emocijų nekelia. Palaikau „Zenit“ Rusijos Premier lygos bei UEFA Čempionų lygos varžybose. Tai klubas, kuriame susiformavo mano futbolininko įgūdžiai.

- Ar tikiesi rungtyniauti Rusijos Premier lygoje?

- Šansų visada yra, reikia tik žaisti. Jeigu gerai seksis rungtyniauti Graikijoje, galbūt papulsiu ir į Rusijos Premier lygą. Man nėra svarbu, kur žaisti – Rusijoje ar už jos ribų. Noriu rungtyniauti stipriame čempionate su pajėgiomis komandomis.

- Ką patartum jauniems žaidėjams iš „Zenit“ dublerių komandos, kurie nepatenka į pagrindinės ekipos sudėtį? Ar jiems geriau rungtyniauti Rusijos pirmajame divizione ar ieškoti laimės svetur, pavyzdžiui Lietuvoje?

- Sunku pasakyti. Niekada neteko rungtyniauti Rusijos pirmajame divizione. Manau, kad į šios lygos ekipas gana sunku patekti, nes jose žaidžia daug pajėgių rusų. Kai žaidėjas iš Rusijos nusprendžia išvykti į užsienio valstybę, jis turėtų žinoti apie šalies, į kurią atvyksta, kultūrą.

zalgiris-vilnius.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"