TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

A lyga žiūrimumu pasigirti negalėjo

2015 12 02 6:00
"Žalgirio" futbolininkai trečią sezoną iš eilės tapo Lietuvos čempionais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Praėjusį savaitgalį baigėsi 26-asis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos futbolo čempionatas.

Šalies aukščiausiojo diviziono pirmenybes, kitaip vadinamas A lyga, šiemet ir vėl laimėjo Vilniaus „Žalgirio“ klubas. Žalgiriečiai čempionais tapo šeštąjį kartą. Anksčiau Vilniaus klubas Lietuvoje triumfavo 1991, 1992, 1999, 2013 ir 2014 metais.

Sidabro medalius pirmą kartą iškovojo „Trakų“ klubas, tik pernai debiutavęs A lygoje. Bronza antrą sezoną iš eilės atiteko Klaipėdos „Atlanto“ komandai.

28 įvarčius įmušęs Tomas Radzinevičius (antras iš kairės) pripažintas geriausiu A lygos žaidėju./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Skandalų sūkuryje

Šiemet Lietuvos futbolo federacija (LFF) paskelbė karą sukčiams, kurie nesąžiningai bando pasipelnyti manipuliuodami savo atstovaujamų komandų rezultatais ir rungtynių įvykiais. Tai lėmė, kad čempionato nebaigė net du klubai – rugpjūtį įtarimų dėl nesąžiningo žaidimo priremta Pakruojo „Kruoja“ pati pasitraukė iš A lygos, o likus dviem savaitėms iki čempionato pabaigos „Klaipėdos granitas“ buvo diskvalifikuotas. Abiejų komandų atstovai neneigė, kad aplink juos sukosi įtartini veikėjai, kurie bendraudavo su futbolininkais.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) prieš tris mėnesius pateikė šokiruojantį faktą – per pastaruosius 4 metus Lietuvoje galėjo vykti 77 futbolo rungtynės, kurių eiga ir baigtis buvo žinoma iš anksto. Taigi, per sezoną nesąžiningų rungtynių galėjo būti beveik dvi dešimtys.

Nors LFF aktyviai ėmėsi kovos su sukčiais, bet pripažįsta: kol Seimas nepatvirtins Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisos, leidžiančios sukčius siųsti už grotų, sutramdyti nesąžiningus klubus bus itin sunku.

„Kruoja“ ir „Klaipėdos granitas“ papildė ilgą žlugusių Lietuvos futbolo klubų sąrašą. Nuo 1991 metų į nebūtį nugrimzdo jau 24 klubai. Iš jų 8 – per pastarąjį penkmetį.

Žmonės į stadionus nesiveržė

Tikriausiai įvairiomis intrigomis apipintos istorijos lemia, kad žiūrovai Lietuvoje ne itin noriai eina į futbolo rungtynes. Žmonių pagausėjimas stadionuose fiksuojamas tik sezono pradžioje, kai aistruoliai po žiemos būna pasiilgę rungtynių. Tačiau įsibėgėjus pirmenybėms prasideda tribūnų tuštėjimo metas.

Oficiali A lygos svetainė skelbia, kad 166 šio čempionato rungtynes stebėjo 84 375 žiūrovai – vidutiniškai po 508 kiekvienose. Tačiau ir šie oficialūs skaičiai kelia abejonių, nes rungtynes rengiančių komandų atstovai neretai būna suinteresuoti užfiksuoti didesnį žiūrovų kiekį, nei iš tiesų būna tribūnose.

Didelio žiūrovų susidomėjimo nesulaukė ir praėjusį savaitgalį vykusios Deivido Šembero atsisveikinimo rungtynes. Vieno geriausių Lietuvos futbolininkų paskutinį pasirodymą dvikovoje tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir „Trakų“ stebėjo tik 700 futbolo gerbėjų.

„Tokiose rungtynėse matytume pilnus stadionus, jei Lietuvoje būtų didesnė futbolo kultūra. Bet pirmiausiai reikia ją susikurti“, – sakė D. Šemberas.

Bilietai į A lygos rungtynes šiemet buvo gana pigūs. Vilniuje jie kainavo 4–5 eurus, kituose miestuose – 2–3 eurus. Vienintelis Kauno „Stumbro“ klubas žiūrovus į rungtynes leisdavo nemokamai. Stadione kauniečiai galėdavo paaukoti savo komandai norimą sumą.

Išsiskyrė tik keli legionieriai

Pagal varžybų nuostatus šiemet A lygoje galiojo 6 legionierių limitas – tiek užsieniečių galėjo būti vienu metu aikštėje komandos sudėtyje. Tad futbolininkų iš užsienio valstybių Lietuvos pirmenybėse nestigo.

Populiariausi maršrutai į Lietuvos A lygą driekėsi iš netolimojo užsienio – Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, tačiau nebuvo žaidėjų iš kaimyninių Lenkijos ir Latvijos. Pasitaikė futbolininkų iš egzotiškų kraštų. „Kruojai“ epizodiškai atstovavo žaidėjai iš Portugalijos ir Nigerijos, „Klaipėdos granitui“ – iš tolimosios Kirgizijos.

Nors užsieniečiai į A lygos klubus traukė būriais, tik vienas kitas išsiskirdavo meistriškumu. Pirmiausiai reikėtų paminėti „Atlantui“ atstovavusį rusą Andrejų Paniukovą. 20-metis puolėjas A lygoje per 20 rungtynių pelnė 20 įvarčių, o nuo rudens jis bando įsitvirtinti Prancūzijos antrojo diviziono klube „Ajaccio“. Ten A. Paniukovas per 11 žaistų rungtynių pelnė 2 įvarčius.

Solidžiai rungtyniavo ir „Trakų“ saugas Jurijus Mamajevas. Lietuvoje nuo vaikystės augęs rusas šį sezoną buvo nepralenkiamas atakų organizatorius. J. Mamajevas pelnė 7 įvarčius ir atliko net 25 rezultatyvius perdavimus.

J. Mamajevo komandos draugas „Trakų“ klube Rusijos ir Armėnijos pilietybes turintis Davidas Aršakijanas šį sezoną įmušė 25 įvarčius. Tačiau karjeros tramplinu rusui tai kažin ar taps. Rusijos žiniasklaida mano, kad D. Aršakijanas geriausiu atveju gali pretenduoti į Rusijos I lygos komandas.

Tuo metu geriausio A lygos žaidėjo prizas liko Lietuvoje. Žurnalistų apklausoje daugiausiai balsų surinko Marijampolės „Sūduvos“ puolėjas Tomas Radzinevičius. 34 metų futbolininkas per 33 žaistas rungtynes spėjo įmušti 28 įvarčius.

Trenerių karuselė Pakruojyje

Šiemet A lygos klubai pasitikėjo savo treneriais. Net 8 komandose sezoną baigė tie patys strategai, kurie ir pradėjo pirmenybes.

Bet visus pranoko „Kruojos“ klubas. Per aštuonis mėnesius Pakruojyje spėjo padirbėti net penki specialistai. Po praėjusio sezono išvykusį kazachų specialistą Vladimirą Čeburiną pakeitė kroatas Miroslavas Buljanas. O jau sezono pradžioje vietoje jo prie komandos vairo stojo portugalas Rui Capela. Pastarasis Lietuvoje tedirbo kelias savaites. „Kruojos“ trenerio pareigose jį netrukus pakeitė kitas portugalas Divaldo Alvesas. Atvykus šiam specialistui viešai imta kalbėti apie nesąžiningas „Kruojos“ rungtynes ir įtartinus veikėjus, bendrajančius su komandos žaidėjais.

Vasarą D. Alvesas atsisveikino su „Kruoja“, į jo vietą stojo ukrainietis Mykola Trubačiovas. Jis dirbo pusantro mėnesio, kol rugpjūčio pabaigoje paskelbta apie klubo išformavimą. Visais pereinamaisiais laikotarpiais prie „Kruojos“ vairo stodavo ilgametis šios komandos treneris Aidas Dambrauskas.

Treneriai taip pat keitėsi tik „Šiaulių“ klube. Liepą Saulės miesto komandą paliko trenerio karjerą pradėjęs buvęs futbolininkas Tomas Ražanauskas. Jį pakeitė Deivis Kančelskis, šiauliečių treneriu tapęs jau trečią kartą per savo karjerą.

Biudžetus formavo lietuviai

Praėjusiais metais į A lygą bandė įžengti rusiško kapitalo įmonės, rėmusios kelis klubus. Tarp jų – ir dėl finansinių sunkumą į I lygą pasitraukusią Gargždų „Bangą“.

Šiemet nuo rusiškų pinigų buvo priklausomas vienintelis „Klaipėdos granitas“. O kuomet jį nustojo remti rusų verslininkas Aleksandras Isaičevas, klaipėdiečiai liovėsi mokėti žaidėjams atlyginimus ir paniro į sutartų lažybų liūną.

Prie „Trakų“ klubo rėmimo didžiąja dalimi prisideda bendrovė, užsiimanti naftos produktų prekyba iš Baltarusijos ir Rusijos.

Visų kitų komandų savinininkai ir investuotojai susiję su lietuvišku verslu. Tiesa, „Kruoja“ praėjusią žiemą vedė derybas su rėmėjais iš Honkongo, tačiau LFF tam užkirto kelią, galimus investuotojus priskyrusi prie aukštos rizikos kategorijos.

Visi A lygoje žaidę klubai į savo biudžetus šiemet surinko bent po 300 tūkst. eurų. Prie klubų rėmimo nemažai prisidėjo miestų savivaldybės. Turtingiausias šalies klubas „Žalgiris“ sukaupė 1,74 mln. eurų biudžetą. Pusę šios sumos sudarė sostinės savivaldybės parama.

Komentaras

Algimantas Liubinskas./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Futbolo treneris Algimantas LIUBINSKAS: „Šis Lietuvos futbolo sezonas vėl buvo sunkus ir permainingas. A lygą krėtė lažybų skandalai, nesisekė šalies rinktinei. Optimistiškai nuteikia tai, kad jaunasis Lukas Spalvis Danijos čempionate reguliariai muša įvarčius. Pozityvumo suteikia ir jaunimo rinktinės pergalė prieš Airiją. Anksčiau jaunimo rinktinės treneriai negalėdavo verstis visais pajėgiausiais žaidėjais, nes kai kurie iš jų buvo siunčiami į nacionalinę rinktinę, kur retai gaudavo žaisti. Tačiau jauni futbolininkai privalo savo vertę įrodyti jaunimo varžybose ir po to keliauti į nacionalinę rinktinę.

Pagaliau pradėta kova su sporto sukčiais mūsų futbole. Seniai reikėjo to imtis ir šalinti nesąžiningus – kiek galima tyčiotis iš futbolo? Galbūt tai privers klubus žaisti sąžiningai. Antra vertus, jei bausime visus, A lygoje gali likti vos 6 komandos.

Lietuvos klubų pajėgumą realiai atspindi rezultatai Europos taurių varžybose. Deja, „Žalgiris“ ir vėl suklupo ties pirmąja kliūtimi Čempionų lygos atrankoje. Tačiau negali komanda, besiruošianti tokioms atsakingoms varžyboms, pasipildyti naujokais likus vos dviem savaitėms iki rungtynių. Tam reikia rengtis kryptingai nuo sezono pradžios. Žinoma, mūsų komandos nėra tokios turtingos, kaip Kazachstano klubai. Ten žaidžiantys lietuviai, net nebūdami komandų lyderiais, per mėnesį gauna apie 40 tūkst. dolerių atlygį. Pajėgesni legionieriai – dar daugiau. Tad nenuostabu, kad „Astana“ pirmą kartą pateko į Čempionų lygos grupės varžybas.

Palankiai vertinu ir tai, kad čempionatas šiemet pirmą kartą prasidėjo vasario pabaigoje ir truko net devynis mėnesius. Vos prieš kelis metus pirmenybės startuodavo balandį. Tuomet kalbėdavome, kad būtina ankstinti sezono pradžią, bet niekas į tai neįsiklausydavo. Futbolo federacijos vadovai pagaliau pripažįsta, kad nacionalinės akademijos veikla neduoda rezultatų ir ketina kurti regioninių akademijų tinklą. Seniai to reikėjo. Akademijos turi ugdyti jaunus futbolininkus, o ne nešti pelną tam tikriems asmenims.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"