TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

A. Skarbalius: „Lietuvos futbolas supuvęs iš vidaus“

2015 10 17 6:00
Aurelijus Skarbalius Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Danijoje gyvenantis ir dirbantis futbolo treneris Aurelijus Skarbalius įsitikinęs, kad Lietuvos futbolą apėmusiai krizei įveikti prireiks daug laiko. Gal net dešimtmečių.

Kopenhagos „Brondby“ klubo devyniolikmečių komandą treniruojantis A. Skarbalius pastaruoju metu yra dažnas svečias Lietuvoje. Čia 42 metų specialistas konsultuoja Utenos „Utenio“ ir Kauno „Inkaro“ futbolo mokyklų trenerius bei perteikia jiems vakarietišką patirtį.

Danijoje Auri vadinamas treneris yra nusivylęs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdoma politika, ydinga jaunųjų futbolininkų rengimo sistema ir smunkančiais rinktinių rezultatais. Apie tai – „Lietuvos žinių“ pokalbis su A. Skarbaliumi.

Uždaras ratas

– Anksčiau sakėte, kad Lietuvos futbolas savo namą stato ne nuo pamatų, o nuo stogo. Ar dabar bent stogas matyti?

– Bet kokį silpnai suręstą stogą vėjas nupučia. Taip atsitiko ir dabar. Lietuvos futbolui būtinas strateginis mąstymas. Mums trūksta futbolo bazių, kurios yra LFF ir pačios valstybės atsakomybė. Tiesa, LFF šia linkme šiek tiek pasistūmėjo, bet klubai beveik negerina savo infrastruktūros. Išskyrus ambicingą stadiono rekonstrukcijos projektą Kaune, valstybė neprisideda niekuo.

Per pastaruosius metus artimai susipažinau su vaikų bei jaunimo treneriais ir galiu konstatuoti, kad jų darbas yra nekokybiškas. Jiems trūksta žinių, gebėjimo dirbti šiuolaikiškai, strateginio mąstymo. Klubai neužsiima trenerių ugdymu. Sporto mokyklos priklauso savivaldybėms, jų treneriai varžybose priversti žaisti su greičiausiais ir stipriausiais savo auklėtiniais, kad pasiektų rezultatą „čia ir dabar“. Vaikų futbole tai lengviausia, tačiau tokiu būdu visiškai nelavinami gebėjimai priimti taktiškai brandžius sprendimus, nemokoma elementarios technikos, įgūdžių valdyti kamuolį abiem kojomis. LFF iki šiol nesukūrė visiems prieinamos mokomosios programos. Kitas dalykas – futbolo akademijose naudojama metodika taip pat nepasiteisina. Šios problemos lemia, kad tam namui neturime tvirto pamato. Todėl mūsų nacionalinis čempionatas silpnas, rinktinės lengvai pažeidžiamos. Patekome į uždarą ratą, iš kurio sunku išeiti.

Lietuvos futbolininkai Europos čempionato atrankos varžybose aplenkė tik San Mariną./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

– Pagrindinė problema – vaikų ir jaunimo trenerių kompetencijos stoka?

– Žinoma. Nesirengiu išrasti dviračio. Neseniai Danijoje atlikta analizė nustatė, kad labai svarbu atlikti vaikų treniruočių analizę, įžvelgti, kur jie yra stiprūs, kur slypi trūkumai. Labai svarbu nustatyti, kaip greitai vaikai mąsto aikštėje, kaip geba priimti tinkamus sprendimus mažose erdvėse. Treneriai turi žinoti, kaip tokius dalykus nustatyti. Kol kas tik blaškomės. Lietuvoje nėra normalaus savaitinio treniruočių ciklo. Matau, kad vaikai žaidžia antradieniais ir ketvirtadieniais, dar būna varžybos ir savaitgaliais. Nebelieka laiko lavinti tam tikrus žaidimo elementus.

– Ar įmanoma tai pakeisti?

– Futbolo federacija atvirose diskusijose pagaliau turėtų priimti strategiją, kaip nori treniruoti vaikus. Ta metodika privalo būti prieinama visiems, tuomet treneriai galės normaliai dirbti. LFF techninis direktorius Stasys Stankus turėtų būti lankstesnis ir išklausyti specialistus, turinčius savo nuomonę, ir iš visų idėjų priimti sprendimą. Didžiausia problema, kad federacijos techninis centras supuvęs iš vidaus. LFF vadovai pyksta, kad niekas neišugdo talentingų jaunuolių. Bet kaip juos užauginti, jei niekas nelavina pačių trenerių?

Susidaro įspūdis, kad UEFA A ir PRO trenerio licencijos Lietuvoje praktiškai nusiperkamos. Todėl čia sunku rasti gerų trenerių, nes stinga strateginio mąstymo. Be to, klubų ir mokyklų vadovai nežino, ko reikalauti iš tų trenerių. O kai nėra reikalavimų, visi daro ką nori. Todėl ir puvame iš vidaus. Taip tvirtinu, nes esu gerai susipažinęs su Lietuvos futbolo virtuve.

– Tačiau žinome LFF požiūrį į kitą nuomonę turinčius specialistus.

– Akivaizdu, kad federacija yra uždara. Jai trūksta šviežio kraujo. Nenoras išgirsti kitų nuomonę ir diskusijų nebuvimas nulėmė tokią padėtį. Net aklas mato, kad šiuo metu situacija labai bloga. Kiek dar lauksime? Reikia pradėti rengti seminarus, kviesti visus specialistus, diskutuoti, išgryninti problemas ir drauge jas spręsti. Šis procesas užtruks dešimtmečius, todėl reikia pradėti jau dabar. Danijos futbolas vejasi vokiečius, kurie yra žingsniu priekyje. Tuo metu Lietuvos futbolas net nestovi vietoje, o kasdien žengia atgal.

Žinoma, LFF ir toliau gali nieko neveikti, laikyti valdžioje sau palankius žmones. Juk žinome, kaip yra su vykdomuoju komitetu ir rinkimais. Ten sukurta tokia sistema, kad opozicionieriams jokių šansų ateiti į valdžią. Atsakingi žmonės pabalsuoja už tai, ko reikia, ir visi patenkinti. Nesirengiu kariauti su federacija, mano tikslas – keisti trenerių švietimo sistemą, rengti seminarus ir mažinti neišprusimą, žinių stygių.

Keistas pokalbis

– Pradėjote dirbti su Utenos, Kauno vaikais. Ar jų parengimas labai atsilieka nuo vakarietiškų standartų?

– Vėlgi Lietuvoje susiduriame su bazių problema. Utenoje sąlygos dirbti geros, yra kur sportuoti ir Kaune. Man svarbu, kad vaikai dega noru, tačiau liūdina trenerių neišprusimas. Parodžiau, kaip dirbame Danijoje, kaip naudojamės naujausiomis technologijomis, renkame informaciją, ieškome tendencijų. Jiems tai buvo naujiena. Stebėjausi: kaip taip gali būti? Antra vertus, kur didžiausi trūkumai, ten ir didžiulis potencialas. Svarbiausia –kryptingai dirbti.

– Prieš dvejus metus buvote susitikęs su LFF prezidentu Juliumi Kvedaru. Apie ką kalbėjote?

– Kalbėjo tik J. Kvedaras. Dėstė Lietuvos futbolo problemas, aiškino, kaip viskas blogai. Aš tik retkarčiais įsiterpdavau. Baigęs savo monologą, paklausė, kiek norėčiau uždirbti, jei tapčiau rinktinės treneriu. Pasiteiravau, ar jam neįdomu, kaip dirbčiau, kokią metodiką naudočiau, kokį žaidimo stilių taikyčiau ir t. t. Atsakė, kad neįdomu. Galbūt jis ir nesikiša į rinktinės reikalus. Tačiau kas tuomet atsakingas už rinktinės trenerio paskyrimą?

– Futbolo bendruomenė neabejoja, kad sprendimus priima S. Stankus.

– Tikrai nesupratau, kodėl mane kvietė J. Kvedaras. Kad pasakytų, jog jam neįdomios mano idėjos? O gal tam, kad parodytų visuomenei – štai J. Kvedaras susitiko su A. Skarbaliumi. Buvo akivaizdu, kad man niekas nieko nesiūlys, visas tas susitikimas buvo spektaklis. Jei S. Stankus su vykdomuoju komitetu pasirinko Igorį Pankratjevą, turėtų prisiimti atsakomybę. Dabar kaltinami vaikų treneriai, kad prastai dirba. O kada bus kalti LFF prezidentas ir techninis direktorius? Normalioje įmonėje direktorius atsakingas už vertybes, strategiją, kasdienio darbo tikslus ir kryptis. Man keista, kai apskričių futbolo federacijose žmonės skundžiasi, kaip viskas blogai, bet patys nieko nedaro. Atėjo metas veikti. Pats mėginu ką nors keisti ir raginu visus kitus prisidėti.

Pasigenda analizės

– Nacionalinė rinktinė Europos čempionato atrankos cikle surinko 10 taškų ir aplenkė tik San Mariną. Tai rodo realų mūsų pajėgumą?

– Neįžvelgiau rinktinės žaidimo braižo. Jo nėra ir jaunių bei jaunimo rinktinėse, nes kiekvienas treneris elgiasi savaip. Kol nebus bendros strategijos, į rinktinę patekę žaidėjai nežinos, kokia taktika reikia žaisti. Mes atakuojame labai prastai. Būdami su kamuoliu mažose erdvėse neišsprendžiame esminių problemų. Neturime žaidėjų, kurie laimėtų dvikovas vienas prieš vieną, apsivarytų varžovą. Kai išmoksime tai padaryti, sugebėsime įveikti varžovų gynybą ir atakose patekti į platesnes erdves. Tai du dalykai, kurie Lietuvos futbole yra labai silpni.

Vaikai iki 12 metų turnyruose kovoja lygiaverčiai, tačiau jaunių rinktinėse 15–17–19 metų amžiaus grupių varžybose atsiveria didžiulės spragos. Ar Lietuvoje kas nors turi žinių, kaip reikia žaisti atakuojantį futbolą arba valdant kamuolį? Ar turime schemų, kaip iš gynybos pereiti į puolimą? Šito pasigendu.

– LFF ir vėl keis rinktinės trenerį, bet ar tai išspręs problemas?

– Keisdami trenerį, federacijos vadovai neva demonstruoja, kad kažką daro. Tačiau taip elgtis paprasčiausia. Klubai trenerius kviečia atsižvelgami į savo komandos žaidimo braižą, vertybes ir kultūrą. Tokio tęstinumo rinktinėje nėra. Pakviečiame trenerį su sava filosofija, o jai įdiegti reikia nemažai laiko. Juk į rinktinę žaidėjai susirenka tik kelioms dienoms. Kiekvienoje veiklos srityje naujam įmonės vadovui gali prireikti iki trejų metų, kad įsivažiuotų. Lietuvos futbole nėra analizės. Šis darbas nevyksta. Anksčiau esame priėmę jaunų ir ambicingų trenerių, kurie tokiam darbui nebuvo pasirengę.

Pagal nacionalinės rinktinės žaidimo braižą turi būti modeliuojamos ir jaunimo rinktinės. Kad į vyrų rintkinę patekęs žaidėjas žinotų, ko treneris iš jo reikalaus. Visos rinktinės privalo turėti bendras gaires ir taktiką, tas pačias tendencijas. To mums trūksta.

Ugdo talentus Danijoje

– Ar jus domintų darbas rinktinėje? Gal kelsite savo kandidatūrą?

– Esu lietuvis, ir nacionalinė rinktinė man visuomet buvo ir bus įdomi. Tačiau dabar turiu darbą, ir jokių pasiūlymų iš LFF nesulaukiau. Jei sulaukčiau – spręstume, kaip elgtis. O kol to nėra, neverta net spekuliuoti šia tema.

– Kaip pavyksta suderinti darbą Kopenhagoje su veikla Kaune ir Utenoje?

– Kai miegi 5–6 valandas per parą – suspėji visur. (Juokiasi.) Be to, kai mėgsti savo darbą, gyveni juo, tai ir sunkumų nekyla. Būna, kad per savaitės ciklą tenka suspėti ir Danijoje padirbėti, ir Lietuvą aplankyti, dažnai skraidyti. Darbo daug. Bet nebegaliu ramiai žiūrėti į situaciją Lietuvos futbole, todėl stengiuosi pasėti tą sėklą, iš kurios kas nors išaugtų. Žinau, kad jei man pasiseks pakeisti sistemą, daugiau žmonių panorės perimti šią patirtį. Man tai būtų didžiausias įvertinimas. Bandau įtikinti trenerius, kad galima dirbti kitaip, produktyviau, šiuolaikiškiau.

Noriu, kad užaugintume trenerių kartą, kuriai svarbu tobulėti, o ne atidirbti darbo valandas ir pasiimti priklausantį atlyginimą. Tuomet jie ugdys geresnius žaidėjus.

– „Brondby“ klube taip pat ieškote naujų talentų?

– Danijoje „Brondby“ visuomet buvo stipri talentų kalvė, išugdė ne vieną didį žaidėją. Tačiau pastarasis dešimtmetis klubui buvo sunkus, praradome turėtas pozicijas. „Brondby“ vėl nori tapti stipria futbolo mokykla, kuri pasirinkusi tinkamą darbo metodiką taptų lyderiaujančia visoje Skandinavijoje. Mūsų ambicijos nemažos, nors žinome, kad jas pasiekti užtruks laiko. Bet dirbame nuosekliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"