TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Apmiręs stadionas maitinamas pažadais

2012 11 29 7:25
Rodos dar taip neseniai Vilniaus "Žalgirio" stadione vykdavo tokios futbolo šventės... /LŽ archyvo nuotrauka

1948 metais vokiečių karo belaisvių pastatytas Vilniaus "Žalgirio" stadionas mena ne vieną šlovingą mūsų sportininkų pergalę ir sausakimšas 15 tūkst. vietų tribūnas. Tačiau kadaise reprezentacine šalies sporto arena buvęs legendinis stadionas vis labiau grimzta į nebūtį.

Eidamas pro šį stadioną, kaskart nejučia prisimeni Maironio eiles "Trakų pilis". Iš tiesų dėl "Žalgirio" stadiono likimo ne vienam sporto gerbėjui pravirksta širdis.

Sostinės centre stūksantis betoninis milžinas jau kurį laiką vegetuoja be gyvybės ženklų. Šaltos niūrios pilkos aptrupėjusios pastato sienos, avarinės būklės patalpos ir apmiręs vidinis gyvenimas. Pastaruoju metu čia pagainioti kamuolio užsuka tik mėgėjų futbolo lygos žaidėjai. Bet ir tie - vis rečiau.

Be pulso

Dabar stadionas primena gyvą paminklą - vartai aplūžę, o spengiančią tylą kartais pertraukia arenos teritorijoje įsikūrusio autoserviso darbuotojai.

"Vilniaus futbolo mokykla", - kabo iškaba ant rytinės tribūnos išorinės pusės. Futbolininko pradžiamokslį šioje mokykloje krimto tokie žaidėjai kaip Edgaras Jankauskas, Deividas Šemberas, Saulius Mikoliūnas. Visa tai - jau istorija. "Marakana" praminta smėliu dengta šalia stadiono esanti aikštė, kurioje žaisdavo būsimosios futbolo žvaigždės, dabar primena netvarkingą apleistą kaimo vieškelį - joje telkšo balos, matyti automobilio vėžės.

"Žalgirio" stadionas pulsą prarado sulig ilgamečio jo direktoriaus Jono Grigo išėjimu į kitą būtį. Stadionu jis rūpinosi kaip savo namais - suremontuodavo sulūžusią kėdę, padažydavo pūvančią sieną, net veją pats pjaudavo ir niekam daugiau neleisdavo to daryti.

Dabar viskas kitaip. Į stadioną kasdien užsuka tik buvusi J.Grigo padėjėja, kurią jis vadino Stasele. Apžiūri teritoriją ir palieka šaltas patalpas.

Derybos strigo

Stadionas oficialiai priklauso verslininko Vladimiro Romanovo valdomam "Ūkio bankui". Neseniai stadioną valdančios UAB "Žalgirio sporto arena" visą šimtą procentų akcijų perėmė "Ūkio bankas", ir arena tapo dukterine jo įmone.

Apie nuolatinius banko ketinimus renovuoti stadioną jau kuriami net anekdotai. 2004 metų spalį "Žalgirio" stadione įvyko paskutinės tarpvalstybinės futbolo rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos rinktinių. Tuomet lietuviai apsijuokė prieš visą pasaulį. Rungtynių teisėjai ir komisaras spyriojosi - nenorėjo leisti komandoms žaisti avarinės būklės stadione. Bet tuomečiam stadiono direktoriui J.Grigui pavyko perkalbėti svečius - esą tai paskutinės rungtynės prieš stadiono rekonstrukciją.

Tačiau per 8 metus niekas nepasikeitė. Išskyrus tai, kad statinio techninė būklė kasmet prastėja.

Daug metų "Ūkio bankas" negaudavo Vilniaus savivaldybės leidimo pradėti statybos darbų stadiono teritorijoje, nes ketino čia pristatyti gyvenamųjų namų, o ne nudžiuginti vilniečius taip laukiamu šiuolaikiniu sporto objektu. Nesutariant savivaldybei ir bankui laikas negailestingai bėgo. Pagaliau abiem šalims pavyko rasti kompromisą.

Taip dabar atrodo sostinės širdyje esančio stadiono tribūnos ir drabužinės. /Romo Jurgaičio nuotraukos

   

Azijietiškas modelis

Vis dėlto naujosios arenos projektas ir modelis atrodo stulbinamai - pirmajame pastato aukšte turėtų įsikurti prekybos centrai ir komerciniai objektai, o ant šio masyvo stogo turėtų iškilti nedidelis apie 10 tūkst. vietų stadionas. Europoje būtų sunku atrasti analogišką statinį, bet idėjos sumanytojai tikina, kad panašios arenos nėra naujiena Pietų Korėjoje ar Japonijoje.

"Perėmęs "Žalgirio sporto arenos" akcijas bankas ketina dalyvauti savivaldybės rengiamame konkurse dėl stadiono įrengimo. Turime dvejopų interesų - ir visuomeninių ir asmeninių. Norime miestui padėti įsigyti aukštus reikalavimus atitinkantį stadioną, taip pat tikimės ir komercinės naudos", - tikino "Ūkio banko" valdybos pirmininkas Arnas Žalys.

Pasak jo, bankas jau pradėjo derybas su galimais investuotojais, taip pat rengia sutartis su projektuotojais ir architektais.

"Šiuo metu paskelbtas naujojo stadiono statybos darbų pirkimo konkursas. Jo rezultatai bus skelbiami gruodžio 5 dieną. Susitarėme su "Ūkio banko investicine grupe" (ŪBIG), kad jiems leidžiama statyti komercinius objektus, o konkurso laimėtojas statys stadioną", - aiškino Vilniaus mero Artūro Zuoko patarėjas sporto klausimais Benas Baltusis.

Naujasis stadionas turėtų talpinti 10 tūkst. žiūrovų, jį savivaldybė žada išsipirkti per 10 metų, už vieną sėdimą vietą stadione sumokėdama 2,5 tūkst. eurų. Taigi, per dešimtmetį sostinė už stadioną turėtų sumokėti 25 mln. eurų. Arba kiek daugiau nei 86 mln. litų.

Abejonių lieka

Paskelbus konkurso rezultatus, stadiono statybos darbus ketinama pradėti iš karto, nelaukiant pavasario. Projekto įgyvendinimas užtruks iki trejų metų. Taigi UEFA 4 kategorijos reikalavimus atitinkantį stadioną Lietuvos sostinė turėtų jau 2015-ųjų pabaigoje arba 2016-ųjų pradžioje.

4 kategorijos stadionui privalu turėti bent 8 tūkst. sėdimų vietų, iš jų - 500 VIP svečiams ir 125 - žiniasklaidos darbuotojams, taip pat turi būti įrengtas itin aukštos kokybės 1400 liuksų apšvietimas. Tačiau šimtaprocentinės garantijos, kad stadionas iškils per numatomą terminą, neduoda niekas.

"Statybos prasidėtų nedelsiant, jei tik ŪBIG nepersigalvos, - mįslingai pareiškė B.Baltusis. - Miesto mero pozicija visada buvo kardinali - dabartinio stadiono vietoje privalo iškilti naujas. Tačiau per beveik dvejus metus ŪBIG derybininkai net penkis kartus kardinaliai keitė savo poziciją. Jie manė, kad sklype galės statyti kitus objektus. Tačiau meras tokių perspektyvų net nesvarstė. Belieka tikėtis, kad dabartinis projektas bus įgyvendintas."

Tikisi ir sporto gerbėjai. Jiems jau nusibodo būti baksnojamiems pirštais - Lietuvos sostinė ko gero vienintelė Europoje, neturinti gero, tarptautinius standartus atitinkančio stadiono. Net Kišiniovas, Tirana ir Bukareštas, už kuriuos Vilnių laikome modernesniu miestu, jau seniai turi stadioną.

"Kiek čia jau buvo "popierinių" renovacijų? - perklausia prie stadiono durų sutiktas sargas ir tuoj pat ironiškai nusijuokia. - Kiekvienais metais bent po vieną. Taip jau kokį dešimtmetį."

Jis skeptiškai vertina dar vieną planą atgaivinti merdinčią areną.

"Jie nieko nedarė iki šiol ir 2013-aisiais nieko nepadarys", - numoja ranka sargas. Užrakina stadioną ir palieka jį skęsti niūrioje lapkričio tamsoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"