TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Bosnių futbolo fenomenas

2013 10 15 6:00
V.Ibiševičius (viduryje) - vienas varžovų komandos lyderių. AFP/Scanpix nuotraukos

Brazilijoje vyksiančiame 2014 metų pasaulio futbolo čempionate Belgijos bei Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės bus tamsieji arkliukai, kurių pasirodymą specialistai tikriausiai vadins maloniu netikėtumu.

Bosnijos ir Hercegovinos futbolininkai šį vakarą 20 val. Kaune susikaus su Lietuvos rinktine. Mūsiškiams tai bus galimybė pakovoti dėl garbės, bosniams - proga džiugia nuotaika baigti istorinį atrankos varžybų ciklą.

Lietuva bei Bosnija ir Hercegovina gyventojų skaičiumi, plotu ir istorija yra panašios. Tik futbolas labai skiriasi. Apie bosnių futbolo suklestėjimą LŽ kalbėjosi su dviem šios šalies žurnalistais - portalo sportska.ba redaktoriumi Olegu LOKMIČIUMI ir sportsport.ba futbolo apžvalgininku Dino STAMBOLIČIUMI.

Vakarų įtaka

Trumpam sugrįžkime į praeitį. 1998-ųjų žvarbus spalio vakaras, senutėlis Vilniaus "Žalgirio" stadionas. Čia žaidė Lietuvos bei Bosnijos ir Hercegovinos futbolo rinktinės. Fantastiškai rungtyniavęs Valdas Ivanauskas pelnė tris įvarčius, dar vieną pridėjo Virginijus Baltušnikas, ir lietuviai iškovojo įspūdingą pergalę 4:2. Deja, vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai ėmė prastėti, o bosnių komandoje palengva prasidėjo svaiginamas pakilimas.

Pastaruosius ketverius metus bosniams lyg ašaka gerklėje buvo talentinga Portugalijos rinktinė. Cristiano Ronaldo vedami portugalai nukovė bosnius lemiamose 2010-ųjų pasaulio ir 2012-ųjų Europos čempionatų atrankos rungtynėse. Tačiau dabar bosniams išmušė istorinė valanda.

Per nepriklausomybės laikotarpį Bosnijoje ir Hercegovinoje užaugo itin talentingų futbolininkų karta. Prieš porą metų anglų superklubas "Manchester City" vokiečių klubui "Wolfsburg" už Ediną Džeko paklojo 32 mln. eurų. Tuo pat metu italų klubas "Roma" sumokėjo 11 mln. eurų prancūzų "Lyon" už Miralemą Pjaničių. Pernai vokiečių "Stuttgart" kitam šalies klubui "Hoffenheim" pervedė 9 mln. eurų už Vedadą Ibiševičių.

"Futbolo pakilimą pirmiausia siečiau su auksine karta. Mūsų futbolo federacija metė dideles pajėgas jaunų talentų paieškoms. O dabartinius rezultatus lemia puiki E.Džeko karta. Tokie žaidėjai kaip E.Džeko, M.Pjaničius, V.Ibiševičius, Zvjezdanas Misimovičius nesimėto", - sakė sporto portalo redaktorius O.Lokmičius.

Karas sužalojo bosnių širdis ir kai kuriuos privertė palikti savo gimtuosius namus. Tačiau, kad ir kaip keistai skambėtų, tai davė ir naudos - dabartiniai futbolo talentai užaugo užsienyje. Futbolininko E.Džeko talentas atsiskleidė Čekijoje, V.Ibiševičiaus - JAV, M.Pjaničiaus - Prancūzijoje, Senado Luličiaus - Švedijoje. Galima prisiminti ir bosnių tautybės Zlataną Ibrahimovičių, jaunystėje priėmusį Švedijos pilietybę.

"Visi bosniai išsibėgiojo dėl karo. Tačiau vėliau jie buvo pasiryžę grįžti ir atiduoti širdį už rinktinę, nors tuo metu neturėjome jokios futbolo struktūros, jokio šios sporto šakos valdymo modelio. Viską pradėjome nuo nulio, - atviravo futbolo apžvalgininkas D.Stamboličius. - Bet paanalizavę istoriją galite pastebėti, kad mūsų šalis nebuvo balta dėmė futbolo žemėlapyje. Buvusios Jugoslavijos rinktinėje nuolat žaisdavo 4 -5 bosniai. Yra ir kita medalio pusė. Kai dabar pasiekti puikūs rezultatai, daugelis bosnių kilmės futbolininkų pasiryžę žaisti Bosnijos ir Hercegovinos rinktinėje. Anksčiau tokio troškimo jie nedeklaravo."

Treneris legenda

Safetas Sušičius yra žmogus, kuriam bosniai bene labiausiai turėtų būti dėkingi už pasiektas pergales. 58-erių treneris sulipdė plieninę komandą, kai perėmė ją iš garsiojo Miroslavo Blaževičiaus, su Kroatijos rinktine 1998-ųjų pasaulio pirmenybėse nukeliavusio iki pusfinalio. S.Sušičius futbolininko karjerą pradėjo "Sarajevo" klube, o praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje jis spindėjo Paryžiaus PSG.

Bosniai visada karštai palaiko savo futbolininkus.

"Žaidėjų ryšys su treneriu yra nuostabus. S.Sušičių laikome geriausiu futbolininku Bosnijos ir Hercegovinos istorijoje. Jis yra ir didis patriotas, tautinius jausmus sugebantis įskiepyti ir žaidėjams. Turime nuostabią komandą ir nusipelnėme žaisti pasaulio čempionate", - dėstė O.Lokmičius.

Karjerą jau baigęs Jugoslavijai atstovavęs Makedonijos futbolininkas Darko Pancevas S.Sušičių yra pavadinęs tėvu. S.Sušičius išrinktas geriausiu pastarojo penkiasdešimtmečio Bosnijos ir Hercegovinos futbolininku. Lietuvoje tokį titulą turi Arminas Narbekovas.

Tiesa, ne visada S.Sušičių bosniai nešiojo ant rankų. Kai 2009-ųjų pabaigoje jis pakeitė garsųjį M.Blaževičių, kelios pirmosios rungtynės nebuvo sėkmingos - lygiosios su Albanija, pralaimėjimai JAV, Rumunijai ir Slovakijai išprovokavo kritikos bangą. Tačiau pamažu bosniai pamilo savo futbolo legendą.

Etniniai konfliktai

"Konkrečios strategijos neturime. Atrodo, kad akademijose ir klubuose visi treneriai turi savo filosofiją ir vaikus ugdo savo nuožiūra, - šypteli O.Lokmičius, paklaustas apie bosnių trenerių darbo specifiką. - Daugiausia dėmesio skiriama techninėms savybėms. Manoma, kad svarbiausia - mokėti kontroliuoti kamuolį, tuomet varžovas tau nepavojingas."

Bosnijoje ir Hercegovinoje gyvena trijų tautų atstovai - bosniai, serbai ir kroatai. Suprantama, tokį etninį pasiskirstymą lėmė skaudi istorinė rykštė - karas. Netgi Bosnijos ir Hercegovinos futbolo federaciją - NFSBiH - ilgai valdė triumviratas. Prezidento pareigas tuo pačiu metu ėjo trise - po vieną bosnių, serbų ir kroatų atstovą. Prieš dvejus metus Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) nutarė įvesti savo tvarką ir pareikalavo, kad bosniai išsirinktų vieną NFSBiH prezidentą. Antraip šalis būtų diskvalifikuota iš tarptautinių varžybų. Po FIFA ultimatumo Futbolo federacijos prezidentu išrinktas bosnių kilmės 52 metų Elvedinas Begičius. Tačiau bosniai žino, kad vėliau jį pakeis serbas, o po jo ateis kroato eilė. Ir tada prie vairo vėl grįš bosnis.

Bosnių etninių grupių simpatijos pasiskirsto ir palaikant rinktinę. Serbų ir kroatų diaspora taip pat turi savo regionus, kuriuose savaip reiškia simpatijas. "Atvirai kalbant, kai mūsų rinktinė laimi, niekas nešvenčia serbiškoje Banja Lukoje ar kroatiškame Široki Brijege. Tačiau esu įsitikinęs, kad ir ten yra žmonių, kurie džiaugiasi bosnių futbolininkų pergalėmis", - svarstė O.Lokmičius.

"Etniniai nesutarimai - nieko naujo. Tačiau ir tie patys serbų ar kroatų tautybės žmonės palaiko mūsų rinktinę. Tik gal nenori viešai to reikšti", - antrino D.Stamboličius.

Etninis pasiskirstymas lemia ir Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės rungtynių vietą. 1984 metų žiemos olimpiadą surengusiame Sarajeve pūpso 36 tūkst. vietų stadionas, tačiau bosniai rungtyniauja Zenicoje, kur yra kuklesnė 15,6 tūkst. vietų "Bilino Polje" arena.

"Rungtyniauti Zenicoje nusprendė futbolininkai. Jie mano, kad ten yra artimesnis ryšys su sirgaliais. To jie pasigenda Sarajeve. Be to, Sarajevo stadioną būtina rekonstruoti", - aiškino O.Lokmičius.

Už patekimą į pasaulio čempionatą Bosnijos ir Hercegovinos futbolo federacija turėtų gauti solidžią - septynženklę - sumą. Bosnių žurnalistai sako, kad pusė šios premijos atitektų futbolininkams.

BOSNIJA IR HERCEGOVINA

* Tai Balkanų pusiasalio valstybė, paskelbusi savo nepriklausomybę 1992 metais. Ribojasi su Kroatija, Juodkalnija ir Serbija.

* Kai subyrėjo Jugoslavija, šiame regione prasidėjo pilietinis karas, trukęs iki 1995 metų.

* Pastarojo gyventojų surašymo duomenimis, Bosnijoje ir Hercegovinoje yra 3,839 mln. gyventojų. Iš jų 48 proc. - bosnių, 37 proc. - serbų, 14 proc. - kroatų.

* FIFA nare Bosnijos ir Hercegovinos futbolo federacija tapo 1996 metais. Pradžia buvo sunki - pasaulio nacionalinių futbolo komandų klasifikacijoje bosniai buvo 173 vietoje tarp 205 rinktinių. Dabar bosniai FIFA reitinge užima 18 poziciją, lenkdami tokias komandas kaip Meksika (21), Švedija (22), Prancūzija (25), Čekija (32), Paragvajus (41) ir Japonija (42).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"