TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

D.Šemberas Rusijos nekeistų į nieką

2009 08 06 0:00
Liepos 26 dieną Maskvos derbyje CSKA - "Spartak" D.Šemberas (kairėje) pelnė įvartį.
www.pfc-cska.com nuotrauka

Ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Deividas Šemberas rungtyniaudamas Rusijoje jaučiasi lyg žuvis vandenyje. 31 metų sportininkas tikina, kad nenorėtų persikelti į jokią kitą šalį.

D.Šemberas į Rusiją atvyko 1998 metais. Tuomet palikęs Vilniaus "Žalgirį" devyniolikmetis futbolininkas papildė Maskvos "Dinamo" gretas. Tris sezonus atstovavęs šiam klubui, 2002-aisiais jis persikėlė į kitą sostinės komandą - CSKA.

Jau aštuntąjį sezoną šiai ekipai atstovaujantis saugas tvirtina esąs laimingas Maskvoje ir neketinantis nieko keisti.

"Lietuvos žinių" pokalbis su Deividu ŠEMBERU - apie karjerą Rusijoje ir Lietuvos futbolo rinktinę.

Tautiečių pamoka

- Šiuo metu CSKA Rusijos čempionate po 16 turų užima 4 vietą. Ar to ir tikėjotės prieš sezoną?

- Mūsų komandai visuomet keliamas vienintelis tikslas - būti pirmiems visose varžybose. Deja, kol kas nelabai sekasi. Išbarstėme daug svarbių taškų, nes vis neatrandame savojo žaidimo, kuris garantuotų pergales.

- Dvejus metus paeiliui laimėjote Rusijos taurę, tačiau šiemet apmaudžiai nusileidote Jekaterinburgo ekipai "Ural" jau turnyro šešioliktfinalyje. Ar pralaimėti komandai, kurioje žaidžia du lietuviai (Robertas Poškus ir Arūnas Klimavičius, - aut. past.), dvigubai apmaudu?

- Nors "Ural" žaidžia žemesnėje lygoje, jie laimėjo pelnytai. Ir apmaudo nebuvo - varžovai tą dieną buvo tiesiog stipresni. Mes tinkamai nenusiteikėme toms rungtynėms, neįvertinome priešininkų ir gavome skaudžią pamoką.

- Ar pasveikinote tautiečius su pergale?

- Spėjau paspausti ranką tik R.Poškui. Kiti "Ural" žaidėjai, tarp jų ir A.Klimavičius, po dvikovos ilgai džiaugėsi pergale, tad nelaukiau ir nuėjau į drabužinę. Nieko baisaus, pasveikinsiu Arūną Lietuvos rinktinės stovykloje prieš draugiškas rungtynes su Liuksemburgu (šypsosi).

Maskvoje - vienas

- Esate CSKA ekipos senbuvis, tad jau užsitarnavote komandos draugų pagarbą?

- Nesiekiu kitų pagarbos ir būti autoritetas. Mano darbas - žaisti. Su malonumu tai darau. Mano kontraktas su CSKA galioja dar pusantrų metų. Tikiuosi, kad šiame klube žaisiu ir toliau.

- Ir nenorėtumėte pakeisti aplinkos - persikelti žaisti į kitą valstybę?

- Nematau prasmės. Gal taip ir elgčiausi, jei žaisčiau silpnoje komandoje, nesutarčiau su ekipos draugais ar retai išbėgčiau į aikštę. Dabar su CSKA nuolat rungtyniauju Čempionų lygoje ar UEFA taurėje, esu pagrindinės sudėties žaidėjas - viskas tiesiog idealu. Geriau vargu ar rasčiau.

- Maskvą taip pat pamilote?

- O kaipgi, juk gyvenu čia jau dvyliktus metus. Pripratau ir esu patenkintas gyvenimu Maskvoje, šis miestas man tapo labai mielas.

- O kur geriau - Vilniuje ar Maskvoje?

- Čia jau provokacinis klausimas (juokiasi). Vilniuje gimiau, užaugau, tad šis miestas man mielesnis. Bet ir Rusijos sostinėje jaučiuosi puikiai...

- Maskvoje sezono metu gyvenate vienas. Ar nesunku be žmonos Agnės ir sūnaus Gabrieliaus? Juolab kai mūsų šalies žiniasklaidos priemonėse epizodiškai pasirodo gandų apie yrančią jūsų santuoką...

- Aš žinau, kas rašoma ar rodoma apie mūsų šeimą, bet nekreipiu dėmesio. Tai - šiuos gandus kuriančių žmonių reikalas. Su Agne džiaugiamės mudviejų sąjunga ir nesukame galvos dėl apkalbų.

Armijos - nė kvapo

- Rusijos sostinėje žmonės jus atpažįsta? Galbūt prasižengusio policija nebaudžia ir maloniai palinki gero kelio?

- Rusai yra geri, draugiški ir šilti žmonės. Su jais malonu bendrauti. Ar mane pastebi gatvėje? Jums reikėtų patiems atvykti į Maskvą ir tai įvertinti (juokiasi).

Kalbant apie policiją, pasakysiu tiek: Rusijos pareigūnai labai domisi sportu. Tačiau esu drausmingas vairuotojas ir stengiuosi nepažeisti Kelių eismo taisyklių.

- CSKA nuo seno buvo laikomas kariškių klubu, kuriame vyrauja griežtas valdymas, muštras. Kokia situacija dabar?

- Anie laikai jau seniai praeityje. Mūsų klubas šiuo metu niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos profesionalios Europos komandos. CSKA jau seniai atsiskyrė nuo armijos įtakos ir tapo savarankišku profesionaliu klubu, tik su senu pavadinimu.

- Prie jūsų klubo vairo neseniai stojo legendinis brazilas Zico. Kuo jis skiriasi nuo ilgamečio ekipos trenerio Valerijaus Gazajevo?

- Visada laikiausi nuomonės, kad lyginti trenerius yra neetiška. Su Zico sutariame puikiai. Nors jis - legendinis futbolininkas, bendraujant nekyla jokių problemų.

Į rinktinę - pas draugus

- Pakalbėkime apie šalies rinktinę. Jums ką tik sukako 31-eri. Ar neaplanko mintys, kad poilsiui derėtų skirti daugiau dėmesio ir atstovaujant šalies rinktinei jau reikėtų mažiau "arti"?

- Žinoma, esant tokio amžiaus daug rungtynių nėra gerai. Organizmas sensta. Bet kol esu sveikas, mintys apie poilsį neaplanko. Jei ateityje matysiu, kad jau trukdau rinktinei, teks pasitraukti.

- Visi futbolininkai sutartinai pabrėžia puikią atmosferą, tvyrančią nacionalinėje komandoje. Gal jūs, kaip senbuvis, turite kitą nuomonę?

- Tikrai ne. Mes rinktinėje žaidžiame iš idėjos, o ne dėl finansinių paskatų. Dėl to ir kolektyvas labai draugiškas, visi futbolininkai pasiilgsta vieni kitų ir noriai vyksta į stovyklas. Taip pat turime puikų trenerį Jose Couceiro, kuris tęsia Algimanto Liubinsko pradėtą darbą ir buria komandą kolektyviškumo principu.

- Ką jums asmeniškai davė J.Couceiro?

- Iš kiekvieno aukštos klasės trenerio galima pasisemti naudingos patirties. J.Couceiro - labai aukštos klasės futbolo specialistas. Būtų džiugu, jei Lietuvos futbolo federacijai pavyktų portugalą išlaikyti dar bent vienam atrankos varžybų ciklui. Bet bus labai sunku - tokio lygio treneriai labai brangiai kainuoja.

- Lietuvos rinktinėje sužaidėte jau 64 rungtynes, bet įvarčių dar neįmušėte. Ar dėl to neapmaudu? Juk Rusijoje kartais pasižymite tiksliais smūgiais.

- Esu gynybinio plano žaidėjas, tad tenka su tuo susitaikyti. Įvarčių kulto neturiu. Gal nuskambės banaliai, bet tegul įmuša bet kuris kitas žaidėjas, jei tik Lietuvos rinktinei pasiseks. O pasižymėti laiko dar turiu kelerius metus. Jei pasiseks įmušti, tikrai neliūdėsiu (juokiasi).

Deividas ŠEMBERAS

Gimė 1978 m. rugpjūčio 2 d. Vilniuje

Klubai: 1996-1997 m. Vilniaus "Žalgiris"

1998-2001 m. Maskvos "Dinamo" (Rusija)

Nuo 2002 m. Maskvos CSKA (Rusija)

Lietuvos rinktinė: 64 rungtynės, 0 įvarčių

Geriausias 2005 m. Lietuvos futbolininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"