TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Devyneri futbolo vargų ir skausmų metai

2009 07 09 0:00
Į LFF prezidento L.Varanavičiaus (dešinėje) ir Europos futbolui vadovaujančio M.Platini bičiulystę šio sporto gerbėjai Lietuvoje žvelgia viltingai.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Praėjusį mėnesį dar dvejiems metams buvo pratęsta Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento Liutauro Varanavičiaus kadencija. Nuo 2000-ųjų šalies futbolo ešeloną vairuojantis 39 metų bankininkas atsakingas pareigas eis iki 2012 metų.

"FIFA (Tarptautinė futbolo asociacijų federacija) rekomendavo, kad šalių federacijų prezidentų rinkimai vyktų kartu su vykdomojo komiteto rinkimais. Todėl per LFF vykdomojo komiteto rinkimus nutarta pratęsti ir mano kadenciją", - paaiškino futbolo vadovas, prieš keletą mėnesių sulaukęs ir tarptautinio įvertinimo. Jis dvejų metų kadencijai buvo išrinktas į UEFA (Europos futbolo asociacijų sąjungos) Vykdomąjį komitetą. Šio svarbiausio Europos futbolo organo atstovai ir jo prezidentas Michelis Platini praėjusią savaitę posėdžiavo Vilniuje.

Paklaustas, ar norėjo toliau eiti LFF prezidento pareigas, L.Varanavičius tik šypteli: "Jei matyčiau, kad yra tinkamas įpėdinis, labai rimtai pagalvočiau apie savo galimybes. Kol kas jo nematau. Užkulisiuose norinčiųjų daug, bet jie atstovauja neaiškioms grupuotėms, kurios net nedrįsta įvardyti savo kandidatų. Šis darbas nėra lengvas. Juokaudamas vadinu save griovio kasėju, kuris sulaukia nedaug pagalbininkų."

Šiandien "Lietuvos žinių" pokalbis su LFF prezidentu L.VARANAVIČIUMI - apie nuveiktus darbus, problemas, kurios kankina futbolą, ir jo perspektyvas.

Vertins visuomenė

- 2000-aisiais stojote prie šalies futbolo vairo. Kas pasikeitė per devynerius metus?

- Tapau LFF prezidentu, kai šalies futbolo rinktinė išgyveno didžiausią nuopuolį. Tomis dienomis Kaune per pasaulio čempionato atrankos rungtynes lietuviai pralaimėjo gruzinams 0:4, o vengrams - 1:6. Žmonės stadione plūdosi. Tuomet galvojau: "Dieve, kur aš einu?" Buvo tikrai baisu.

Manau, pačiam būtų neobjektyvu vertinti futbolo federacijos veiklą, todėl artimiausiu metu užsakysime specialų tyrimą. Futbolo specialistų ir paprastų šio sporto gerbėjų klausime, kaip jie vertina pastarųjų metų LFF darbą. Rezultatus paskelbsime internete. Žinau, kad 90 proc. žmonių federacijų veiklą vertina pagal nacionalinių rinktinių rezultatus. Bet yra ir kitų darbų, kurių visuomenė galbūt net nepastebi.

Džiaugiuosi, jog pradėjome futbolo akademijų plėtrą Lietuvoje. Tai didžiausias pliusas. Tik apmaudu, kad nepakeitėme futbolo mokyklų sistemos. Jos iki šiol priklauso valstybinėms struktūroms. Tose

mokyklose gaji atgyvenusi praktika, kai pagrindinė treneriams keliama užduotis - ne ugdyti žaidėjus, o nugalėti kitų miestų komandas. Su tuo bergždžiai kovojome šešerius metus. Deja... Pastaruosius dvejus metus "stūmiau" sporto strategiją. Pagaliau rudenį ją žadama patvirtinti Seime.

Kitas didelis uždavinys - pasiekti, kad futbolo srityje dirbantys žmonės galėtų užsidirbti. Prieš devynerius metus futbolo viršūnėse karaliavo ir nešvarius sandorius sudarinėjo aferistai. Visiškai jų išguiti nepavyko, tačiau dabar trenerio ar agento licenciją turintis asmuo jau gali išgyventi iš savo darbo. Žinoma, ekonominė krizė padarė savų korektyvų, bet tai laikina.

- Sakote, 90 proc. žmonių futbolo federacijos veiklą vertina pagal nacionalinių rinktinių rezultatas. Žvelgiant į jaunimo rinktinių perspektyvą kyla grėsmė, kad LFF gali tapti labai nepopuliari visuomenėje.

- Tiesa. Praeis nemažai laiko, kol ši karta užaugs. Turime nemažai gero lygio futbolininkų, gimusių 1985 metais, tačiau tarp jų ir penkeriais metais jaunesnių žaidėjų (gim. 1990 m.), kurie pradėjo sportuoti maždaug 1998-aisiais, yra didelė skylė. Futbolo nuopuolis prasidėjo Vytauto Dirmeikio prezidentavimo laikais. Dabar valgome jo vaisius. Stengsimės išspręsti šią problemą. Futbolo akademijoms ieškosime partnerių kitose šalyse, kad vaikinai turėtų galimybę stažuoti užsienyje ir įgyti patirties.

Šalies čempionato lygis smukęs, ir jį pakelti labai sunku. Bėda ta, kad klubai nenori būti populiarūs, nenori bendrauti su žiūrovais, rūpinasi tik savimi. Geriausias pavyzdys - "Kaunas". Šiame klube sportuoja 600 vaikų. O "Kauno" rungtynes stebi vos 500 žmonių. Kas, jei ne pats klubas, turi stengtis save populiarinti.

Klubai nelinkę kurti ilgalaikių strategijų. Užuot tai darę, jie verčiau prisipirks garsių žaidėjų, kad laimėtų čempionatą. Turėjome skausmingus Mažeikių "Romar", Šiaulių "Karedos", Kauno "Inkaro" pavyzdžius...

Trūksta vaikų

- Bet kam rūpi populiarumas, kai kapstaisi, tarkime, šeštojoje turnyro lentelės vietoje?

- Pavyzdys galėtų būti Gargždų "Banga". Šis klubas kūrė ilgametę strategiją, aukštumų siekė pamažu. Ir dabar jis turi labai tvirtas pozicijas, puikius ryšius su miesto bendruomene. Tikiu, kad "Banga" po kelerių metų A lygoje bus tarp lyderių.

Rimtą planą parengė "Mažeikiai". Šis klubas turi 13 akcininkų ir kartu su miesto savivaldybe ketina rekonstruoti Mažeikių stadioną.

Deja, tai reti pavyzdžiai. Prieš kelerius metus įkurtą Nacionalinę futbolo klubų asociaciją ištiko skausmingas likimas. Klubai nesuvokė, kad turi bendrauti tarpusavyje. Pasikartosiu - jie nelinkę žvelgti į ateitį. Mums reikia daug ko išmokti. Dar esame jauni - LFF gyvuoja tik devyniolika metų.

- Arba devynerius...

- Nenorėčiau taip sakyti ir pilti purvo ant savo pirmtakų. Tačiau nei Arminas Narbekovas, nei kitos garsenybės tuomet neatvyko ir nepasiūlė savo strategijos. O iš krepšininkų tai padarė Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis.

Užtat dabar ir turime tokį vaizdą. Šalies jaunosios kartos fizinis lygis nepavydėtinas. 1990 metais turėjome 66 proc. sveikų vaikų, o 2006-aisiais - vos 34 procentus.

- Kas nutiko?

- Dabar vaikai "sportuoja" prie kompiuterių - internetas jiems tapo gyvenimo būdu. Kita vertus, Lietuvoje sportuojančio ar su sportu susijusio žmogaus įvaizdis labai menkas. Nors iš tiesų treneris, dirbantis su vaikais, nusipelno kur kas daugiau pagarbos nei politikas, ginantis savo tualetinį popierių. Valstybė ir sporto organizacijos turėtų labiau matyti sportuojantį žmogų. Žinau, kad vaistams per metus išleidžiama 5 mlrd. litų, o sportui - vos 60-70 milijonų. Pagal Skandinavijos šalyse įteisintą modelį vienas litas, investuotas į žmonių fizinį užimtumą, sutaupytų 4-10 litų sveikatos apsaugai.

Popamokinis krepšelis

- Kaip tikėjotės pakeisti futbolo mokyklų sistemą?

- Deja, neturime tokios galios, kad pakeistume sistemą. Futbolo mokyklos iš mūsų tikisi tik paramos, bet nenori girdėti nei nurodymų, nei patarimų.

Anglijoje šešiamečiai ar septynmečiai pradeda žaisti futbolą rankinio dydžio kamuoliu mažytėje aikštelėje trys prieš tris. Taip jie pajunta žaidimo skonį. Lietuvoje treneriai tokio amžiaus pyplius suvaro į aikštelę, iškart suskirsto į dvi komandas po devynis vaikus ir duoda didelį kamuolį...

Mes nuolat rengiame treneriams kursus. Tačiau kol jų atlyginimai priklausys tik nuo rezultatų, nieko nebus. Jau šešerius metus bandome tai išaiškinti Sporto departamentui.

Situacija galbūt pagerės, kai bus įvestas vadinamasis vaikų popamokinis krepšelis. Jis įtrauktas į Vyriausybės programą ir turėtų būti patvirtintas 2010-aisiais, vėliausiai - 2011 metais.

- Tikite, jog taip ir bus?

- Kovosime dėl to, nes popamokiniu krepšeliu turi būti suinteresuoti visi. Galbūt savivaldybės pačios norės spręsti, kur dėti tam skirtus pinigus. Vienam krepšeliui per metus pakaktų tūkstančio litų, o sportuoja apie 60 tūkst. vaikų. Ne itin dideli pinigai.

Akademijos būtinos

- Jūsų kuriamas futbolo akademijų tinklas sulaukia daug kritikos. Neva tai - tos pačios futbolo mokyklos, tik skambiau pavadintos. Dar vienas argumentas - prasti keturiolikmečių ir šešiolikmečių rezultatai žaidžiant su bendraamžiais iš užsienio.

- Keturiolikmečių rezultatus dar per anksti vertinti, o tarp šešiolikmečių jau reikia dairytis talentingo jaunimo. Be to, mūsų jaunimas bręsta vėliau, į akademiją atvykę dvylikamečiai dažniausiai nėra išmokę net elementarių futbolo pagrindų. Taigi įgūdžiams lavinti reikia laiko.

Negaliu sakyti, kad Kaune veikianti Nacionalinė futbolo akademija surenka geriausius šalies vaikus. Tam yra priežastis: kai esi 12-15 metų, sunku palikti tėvus ir pradėti gyventi savarankiškai. Todėl ir būtina plėtoti akademijų tinklą, kurti jas Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje, Vilniuje. Kaune turime 60 talentingų vaikų. Įkūrus dar kelias akademijas, jų būtų jau 300. Turėtume iš ko atsirinkti ir į jaunimo rinktines.

Ankstesnė Vyriausybė sutiko finansuoti akademijų plėtrą. Pirmaisiais metais tam buvo skirta 500 tūkst. litų, pernai - tiek pat, nors buvo žadėtas milijonas. Šiemet vietoj 1,5 mln. litų gavome 350 tūkstančių. Kūno kultūros ir sporto departamentas mus apgavo. Kokie tokio sprendimo motyvai? Nėra pinigų. Departamentas juos panaudojo olimpiečiams premijuoti, nors lėšų tam turėjo skirti iš savo rezervo.

Portugalui trūko saulės

- Pastaruoju metu daug kalbėta apie nacionalinės rinktinės trenerį Jose Couceiro. Kodėl LFF jam leido dirbti Turkijos klube?

- Treneris nebuvo pasirengęs dirbti taip, kaip tarėmės iš anksto: ugdyti jaunimą, rengti paskaitas, seminarus ir t. t. Reikia suprasti žmogų. J.Couceiro yra pietietis, o mūsų vėsus klimatas jį prastai veikė psichologiškai. Kita vertus, jei pavasarį pasaulio čempionato atrankos varžybose per dvejas rungtynes būtume atėmę taškų iš Prancūzijos, J.Couceiro niekas nebūtų leidęs dirbti Turkijoje. Būtų buvusios visai kitos investicijos į rinktinę ir kiti planai.

- Ar J.Couceiro sutiko treniruoti lietuvius per atrankos į 2012 metų Europos čempionatą ciklą?

- Dar nesame galutinai sutarę. Šnekėsimės. Norėtume, kad jis visą laiką dirbtų Lietuvoje, tačiau susiduriame su finansinėmis problemomis. Baltarusiai sugeba išlaikyti vokietį Berndą Stange, bet jo 30 tūkst. eurų mėnesio algą finansuoja valdžia. O mes valstybei sumokame daugiau mokesčių, nei gauname paramos.

- Buvęs rinktinės treneris Algimantas Liubinskas pabrėždavo, kad LFF jam priekaištavo dėl dviejų darbų - rinktinėje ir Vilniaus miesto savivaldybėje. Dabar ant dviejų kėdžių sėdi ir J.Couceiro...

- Tada buvo subrendęs laikas imtis permainų. A.Liubinskas nebuvo susikoncentravęs į darbą rinktinėje, tad rudenį pakvietėme trenerį, sėdėjusį ant vienos kėdės. Ir J.Couceiro iš esmės pakeitė nacionalinę komandą. Psichologiškai.

Po kelių mėnesių vėl svarstysime galimybę kviestis specialistų iš užsienio. Jie daugiau dirbtų su jaunimu.

A lyga plėsis

- Ankstyvą pavasarį Lietuvos A lygą purtė skandalai. Sutinkate, kad dėl to smuko jos lygis?

- Tam turėjo įtakos ir ekonomikos krizė. Klubai buvo priversti karpyti savo biudžetus, kai kurie - net tris kartus. Kita vertus, šiemet čempionate intrigos netrūksta. Net autsaideriai sugeba įgelti favoritams.

- Ar "Kauno" ir Klaipėdos "Atlanto" pašalinimas iš A lygos buvo neišvengiamas?

- Federacija buvo pasirengusi ieškoti kompromisų. Tris kartus suteikėme šiems klubams galimybę apsigalvoti, bet jie nepakeitė sprendimo. "Kauną" ir "Atlantą" pasiuntėme į II lygą, nes I lygos sezonas jau buvo suplanuotas. Leisdami jiems žaisti I lygoje būtume buvę neteisūs kitų klubų atžvilgiu. Be to, vienoje lygoje negali rungtyniauti dvi vieno savininko komandos. Tad jei "Kaunas" ir iškops į I lygą, jis negalės žaisti, nes čia jau yra Vladimiro Romanovo valdoma "Šilutė".

Nenorėčiau sutikti ir su nuomone, kad Pakruojo "Kruojos", Gargždų "Bangos", Kauno "LKKA ir Teledemos" atėjimas sulaužė mūsų kurtas licencijavimo taisykles. Šiems klubams padarėme išlygas. Jie tvarkosi savo kieme, tad metų pabaigoje jau turėsime net 12 stadionų, atitinkančių A lygos reikalavimus. Latvijoje tokių yra trys, Estijoje - vos vienas.

- Galbūt kitąmet padaugės A lygoje rungtyniaujančių komandų?

- 2010 metais A ir I lygose ketinome turėti po 12 klubų. Tačiau krizė sujaukė mūsų planus. Nenorime plėsti lygos dirbtinai, bet galbūt kitąmet aukščiausiame divizione žais 10 ekipų. Infrastruktūrą sparčiai tvarko Alytaus "Alyčio" ir Kėdainių "Nevėžio" klubai - abu turi ambicingų planų.

Nacionalinis stadionas: bus, nebus

- A lygos futbolo aikščių turėsime užtektinai, o nacionalinis stadionas virto amžina statyba...

- Toks nacionalinis stadionas, koks yra suprojektuotas, mums nereikalingas. Jis neekonomiškas ir per didelis. Šio stadiono labai reikia lengvaatlečiams. Tačiau būkime atviri - Europos lengvosios atletikos čempionatą Lietuva galėtų surengti kartą per 20 metų.

Futbolo rinktinei 30 tūkst. vietų arena per didelė. Šį pavasarį į rungtynes su prancūzais visus 9 tūkst. bilietų pardavėme lengvai. Jei atvyktų pasaulinės klasės rinktinė, 20 tūkst. žiūrovų galbūt ir pritrauktume. Bet tai būtų kartą per dvejus metus. Mums pakaktų 10-12 tūkst. vietų stadiono.

- Atrodo, LFF prezidentas nenori nacionalinio stadiono?

- Kaip futbolo prezidentas noriu, nes rinktinė turėtų kur žaisti. Kaip Lietuvos pilietis - nenoriu. Kompaktiškas, iki 15 tūkst. vietų, futbolui skirtas stadionas kainuotų tik 20 mln. litų. O ne tuos kosminius 300 milijonų. Kas prisiims dėl to atsakomybę? Statybas gali baigti Vyriausybė, tačiau tokie pinigai biudžete nebesimėto. Ir taip jau pamiršome baseinus, mokyklų sporto aikšteles.

- Futbolo aikštyno projektas Naujojoje Vilnioje taip pat nejuda iš vietos.

- Projektavimo darbams reikalingą milijoną litų sutarėme dalytis per pusę su Vilniaus savivaldybe. Mes savo dalį pasirengę mokėti, savivaldybė - dar ne.

Statybas numatyta pradėti ir baigti per ketverius ar penkerius metus. 16 hektarų plote išdygtų kelių tūkstančių vietų stadionas, kelios treniruočių aikštės ir LFF administracinis pastatas. Visas objektas kainuotų apie 16 mln. litų. Dalį finansavimo jau užsitikrinome iš UEFA.

- Neseniai statyti stadioną Lietuvoje panoro vokiečių verslininkai. Kokie jų planai?

- Vokiečiai norėjo statyti stadioną Kaune, bet nerado tam tinkamos vietos. Visiškai realu, kad jie investuos į areną Naujojoje Vilnioje. Vokiečiai ketina statyti maždaug 15 tūkst. vietų futbolui skirtą stadioną. Tikrai neprieštarautume.

Sieks Europos čempionato

- Prieš kelerius metus LFF žadėjo siekti teisės Lietuvoje surengti septyniolikmečių arba devyniolikmečių Europos čempionatus. Tai realu?

- Taip, nes turime reikalavimus atitinkančius stadionus, treniruočių aikštes Kaune ir Marijampolėje. Tuomet negavome tos teisės, nes Marijampolėje buvo nebaigtos stadiono statybos. Dabar paduosime paraišką rengti 2014 metų Europos jaunių pirmenybes.

UEFA Vykdomojo komiteto posėdžio, vykusio liepos pradžioje Vilniuje, svečiai įsitikino, kad tokiam turnyrui organizuoti turime ir tinkamą infrastruktūrą, ir apgyvendinimo sąlygas.

- LFF patvirtino dešimtmečio (2010-2020 m.) veiklos strategiją. Kokia ji bus?

- Šios strategijos pagrindinis tikslas - per dešimt metų paversti futbolą populiariausia laisvalaikio priemone. Esame įsitikinę, jog sėkmingai siekdami šio tikslo galime formuoti ir konkrečius uždavinius profesionaliam futbolui. Vieni jų - Lietuvos nacionalinės rinktinės dalyvavimas Europos ar pasaulio čempionate.

Kokie bus konkretūs žingsniai, dar ankstoka kalbėti. Dabar įgyvendinamas pirmasis etapas - analizuojama esama situacija. Šiuo metu jau parengtos ir įvairioms tikslinėms grupėms netrukus bus pateiktos anketos. Jas pildantys žmonės teiks mums pasiūlymus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"