TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

E.Jankauską į aikštę grąžino futbolo ilgesys

2009 08 27 0:00
E.Jankauskas (dešinėje) šalies rinktinėje sužaidė per pusšimtį rungtynių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Garsus Lietuvos futbolininkas Edgaras Jankauskas šį pavasarį buvo bekabinąs sportinius batelius ant vinies, tačiau paskutiniu metu persigalvojo ir ryžosi tęsti profesionalo karjerą.

34 metų puolėjas, per savo karjerą atstovavęs net devynių šalių komandoms, liepos mėnesį tapo pirmuoju Lietuvos futbolininku, pasirašiusiu kontraktą su JAV klubu. E.Jankausku susidomėjo šios šalies profesionalų futbolo lygos (MLS) klubas "New England Revolution". Lietuvis susikrovė lagaminus ir patraukė į Foksbore, Bostono valstijoje įsikūrusį klubą.

"Norėjosi įrodyti, kad dar turiu parako ir galiu žaisti", - savo sprendimą komentavo E.Jankauskas. Kad turi parako, jis įrodė už Atlanto pirmąjį mėnesį įmušdamas du įvarčius.

Sėkmingai debiutavęs Amerikoje, "Revolution" legionierius davė išskirtinį interviu "Lietuvos žinioms". Su Edgaru JANKAUSKU kalbėjomės apie JAV futbolo specifiką, šalies rinktinės problemas ir nesutramdomą futbolo ilgesį, pargynusį žaidėją atgal į stadionus.

- Edgarai, kodėl nusprendėte priimti "Revolution" kvietimą?

- Praėjusių metų pabaigoje pamaniau: gal jau pakaks to futbolo... Tačiau Lietuva nėra futbolo šalis, kur lengvai rastum trenerio darbą ar dirbtum televizijoje, kaip užsienyje daro nemažai karjerą baigusių futbolininkų. Pasitreniravau su Vilniaus "Žalgirio" bei "Vėtros" komandomis ir pajutau, kad dar turiu noro ir jėgų žaisti. Norėjosi veiklos, sportinio ritmo, todėl priėmiau "Revolution" kvietimą.

- Kaip aklimatizavotės JAV?

- Amerikiečių požiūris į gyvenimą šiek tiek skiriasi nuo europiečių, tačiau visa kita, pavyzdžiui maistas, yra toks pat. Futbolo aikštės visur vienodos, JAV net geresnės nei Lietuvoje.

- Foksbore spauda jus pristatė kaip tituluotą futbolininką - Čempionų lygos ir UEFA taurės laimėtoją. Ar jautėte išskirtinį dėmesį ten nuvykęs?

- Europoje susilaukdavau daugiau dėmesio. Čia kur kas ramiau. Retkarčiais žmonės prieina, pakalbina, paprašo autografo ar pageidauja kartu nusifotografuoti. Išskirtinio dėmesio nejaučiu ir džiaugiuosi dėl to, nes patiriu mažiau psichologinio spaudimo.

- Neplanuojate į Foksborą atsivežti ir šeimos?

- Vaikai lanko mokyklą Lietuvoje, tad nėra reikalo trikdyti nusistovėjusio gyvenimo ritmo.

- Ar skiriasi vietinis futbolas nuo to, kuris demonstruojamas Europoje?

- Tai priklauso ne nuo šalies ar kontinento, o nuo ten dirbančio trenerio. JAV dirba nemažai trenerių europiečių, kurie stengiasi įdiegti savas idėjas. Vietos treneriai taip pat stažuojasi Europoje, tad jokio dviračio čia neišrasi. Mūsų komandą treniruoja škotas Steve'as Nicolas ir dirbti su juo labai įdomu. Skiriasi tik rungtynių organizavimas. Amerikoje prieš susitikimą giedamas šalies himnas, žiūrovams siūloma įvairių žaidimų ir atrakcijų. Jei Europos stadionuose visi žiūri mačą nuo pirmos iki paskutinės minutės, čia viskas kitaip - didelė dalis žmonių net nemato rungtynių, jie valgo, bendrauja su draugais ir daug migruoja po stadioną.

- Kalbama, kad JAV didžiąją dalį futbolo rungtynių žiūrovų sudaro išeiviai iš Meksikos, Lenkijos, Italijos.

- Neseniai Los Andžele susitiko JAV ir Meksikos futbolo rinktinės. Net 90 proc. sirgalių sudarė meksikiečiai. Amerikiečiai savo laiką skiria beisbolui, amerikietiškajam futbolui, o taip vadinamas "Socceris" ten dar neišpopuliarėjo.

- Kiek dėmesio "Socceriui" skiria vietinė sporto žiniasklaida?

- Gal 10 procentų. Visa kita - beisbolui ir amerikietiškajam futbolui. Mums tenka trupiniai. Tame pačiame stadione, kur žaidžiame, rungtyniauja ir NFL (Amerikietiškojo futbolo lyga, - red.) klubas "Patriots". Bilietai į jų rungtynes išpirkti net 8 metams į priekį. Kai žaidžia "Patriots", visas gyvenimas mieste sustoja.

- MLS rungtyniauja nemažai garsių futbolininkų, bebaigiančių karjerą. Kaip jie atrodo?

- Jų lygis kritęs, bet jie turi tai, ko trūksta amerikiečiams - moka sužaisti netikėtai, įdomiai ir apgalvotai.

- Kai kurie Lietuvos futbolininkai užsimena apie galimybę karjeros pabaigoje pažaisti ir A lygoje. Ką apie tai manote Jūs?

- Lietuvos futbolui būtų didelė nauda, jei taip nutiktų. Būčiau nieko prieš pažaisti gimtinėje, arčiau šeimos, bet kol kas sąlygų tam nėra. Lietuvos futbolo padėtis šiuo metu apgailėtina - nėra geros būklės aikščių, o ir pats susidomėjimas šiuo žaidimu labai mažas. Mums toli net iki čekų ir lenkų, kur futbolo gyvenimas verda. Niekada nebuvome futbolo šalimi ir negarsėjome įspūdingais laimėjimais. Šią nišą mūsų šalyje tikriausiai užpildo krepšinis...

- Šiemet Vilniuje įkūrėte savo vardo futbolo akademiją. Kaip jai sekasi?

- Šiuo metu neturiu galimybių aktyviai dalyvauti akademijos veikloje, tačiau vaikų susidomėjimo nestokojame. Geriau tegul jie ateina sportuoti, nei augina kuprą prie kompiuterio monitoriaus. Susiduriame ir su sunkumais dėl treniruočių aikščių stygiaus. Apranga ir inventorius taip pat kainuoja. Iš vaikų tėvų pinigų nesinori atimti, todėl visuomet laukiame ir valdžios paramos.

- Vasaros pradžioje įgijote UEFA B trenerio licenciją, tad ką veiksite baigęs karjerą, jau žinote?

- Visas gyvenimas susietas su futbolu, todėl kito kelio ir nelieka. Ateityje ketinu kelti kvalifikaciją ir siekti UEFA A licencijos.

- Lietuvos futbolo federacija gana netikėtai Jus paskyrė rinktinės trenerio Jose Couceiro asistentu.

- Prieš pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Rumunija birželį treniruočių stovykloje J.Couceiro paprašė mano pagalbos. Nesijaučiu treneriu. Mano santykiai su rinktinės žaidėjais liko kaip ir buvę - toliau kartu sėdime prie vieno stalo ir juokaujame. Dabar jau galiu pasakyti, kad nėra nieko sunkiau, kaip būti treneriu. Kai esi žaidėjas, išlieji prakaitą treniruotėje, baigi darbą ir eini ilsėtis. O treneris jaučia psichologinę įtampą, jo protas privalo nuolat dirbti, priimti teisingus sprendimus, kurie turi atnešti norimą rezultatą.

- Netrukus mūsų laukia pasaulio čempionato atrankos rungtynės su Farerų salų rinktine. Gal padėsite rinktinei aikštėje?

- Kol kas nenoriu nieko žadėti. Nežinau ar užteks fizinių jėgų, vien skrydis į Lietuvą iš JAV trunka 18 valandų.

- Nacionalinėje komandoje nenumaldomai artėja kartų kaitos laikotarpis. Ar bus kuo pakeisti dabartinės ekipos senbuvius? Juk jaunimo rinktinės puikiais rezultatais nedžiugina.

- Iš tiesų, po dviejų trejų metų dabartiniai rinktinės lyderiai ims trauktis į šešėlį, o juos privalės pakeisti ar bent jau rimtą konkurenciją sudaryti jaunimas. Kol kas neatrodo, kad turėsime lygiavertę pamainą. Tai problema. Žaidėjams būtina tobulėti užsienyje ir tarptautinėse varžybose, o jaunimą į nacionalinę komandą reikia įlieti jau dabar.

- Ankstesnis rinktinės treneris Algimantas Liubinskas vengdavo eksperimentuoti net per draugiškas rungtynes. Tuo metu J.Couceiro pernai vos per tris mėnesius išbandė apie 40 futbolininkų.

- Protingas žingsnis. Gal tai ne visiems patiko, tačiau tai vienintelis kelias rengti rinktinei pamainą. Jau vien pabuvęs rinktinės stovykloje jaunas futbolininkas įgis daug vertingos patirties, praplės akiratį ir pamatys savo spragas.

- Baigę karjerą sportininkai prasitaria, kad pereinamasis laikotarpis būna psichologiškai sunkus. Ar pavasarį, dvejojęs dėl savo ateities, jautėtės panašiai?

- Tą laikotarpį pergyvenau labai sunkiai. Ne dėl to, kad man trūko garbės, šlovės ar dėmesio. Tiesiog kai nedarai to, ką darei visą gyvenimą, staiga pajunti, jog kažko trūksta. Kai intensyviai sportuoji, pavargsti nuo futbolo ir lauki atostogų. Bet pasitraukęs pajunti tuštumą. Gyvenimas tuo nesibaigė, bet laimingas nesijaučiau. Tai buvo viena priežasčių, dėl ko pasiryžau grįžti į aikštę. Puikiai suvokiu, kad karjeros pabaiga vis tiek ateis, nuo jos nepabėgsiu, tačiau antrasis bandymas pasitraukti galbūt bus lengvesnis (juokiasi). Kiek ilgai žaisiu, nežinau. Sutartis su "Revolution" galioja iki metų pabaigos. Tuomet ir spręsiu dėl ateities. Svarbu, kad traumos nekamuotų.


Edgaras JANKAUSKAS

Gimė 1975 m. kovo 12 d. Vilniuje

Klubai: 1991-1996 m. Vilniaus "Žalgiris"

1996 m. Maskvos CSKA (Rusija)

1997 m. Maskvos "Torpedo" (Rusija)

1997-1999 m. "Brugge" (Belgija)

1999-2001 m. San Sebastijano "Real Sociedad" (Ispanija)

2001-2002 m. Lisabonos "Benfica" (Portugalija)

2002-2004 m. "Porto" (Portugalija)

2004-2005 m. "Nice" (Prancūzija)

2005-2007 m. Edinburgo "Hearts" (Škotija)

2007 m. Larnakos AEK (Kipras)

2007-2008 m. Lisabonos "Belenenses" (Portugalija)

2008 m. Rygos "Skonto" (Latvija)

2009 m. "New England Revolution" (JAV)

2004 m. UEFA taurės laimėtojas

2005 m. UEFA Čempionų lygos laimėtojas

Lietuvos rinktinė: 56 rungtynės, 10 įvarčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"