TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Federacijos praturtėjo krepšinio sąskaita

2012 02 23 8:21

Po Naujųjų šalies sporto pasaulis suūžia lyg neramus bičių avilys. Kasmet tokiu metu Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) federacijoms paskirsto valstybės lėšas. Jų dalybos visų laimingų nepadaro.

Šiemet sporto rėmimo fondo bendra suma sudarė 16,2 mln. litų. 2,2 mln. mažiau nei pernai. Fondo paramai gauti buvo pateikta 711 paraiškų, bendra prašoma suma perkopė 70 mln. litų ribą. Patenkinti visus prašymus nebuvo jokių galimybių. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas patenkino 289 paraiškas (40,6 proc.), joms ir padalijo 16,2 mln. litų. Iš jų 63 sporto šakų federacijoms tiesiogiai padalyta 9,1 mln. litų. Antrus metus iš eilės neremiamos sporto šakos, kurių federacijos nepasirašė bendradarbiavimo sutarčių su pasauline antidopingo agentūra (WADA).

Finansavimas vyksta penkiomis kryptimis - sportas visiems, didelio sportinio meistriškumo plėtotė, sporto bazių priežiūra ir statyba, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas, sporto mokslas ir specialistų rengimas.

LŽ domėjosi, kokiu principu šiemet buvo dalijami sporto pinigai.

Biudžetas deficitinis

Anksčiau daugelio sporto šakų atstovai guosdavosi, kad nemenką fondo pinigų dalį suryja krepšinis. Šiemet krepšiniui neskirta nė cento. Pernai Europos čempionatą organizavusi Lietuvos krepšinio federacija (LKF) iš renginio gavo 8 mln. litų pelno, tad šiemet nutarė neprašyti fondo lėšų.

"Su LKF dar pernai buvo sutarta, kad pelningo "EuroBasket 2011" turnyro atveju bus atsižvelgta į kitų metų finansavimą. Dėl geros vadybos čempionatas organizuotas sėkmingai, tad šiemet krepšiniui fondo pinigų neskyrėme", - aiškino KKSD generalinis direktorius ir sporto rėmimo fondo pirmininkas Klemensas Rimšelis.

Pernai LKF skirta 2 mln. litų. Šiemet ši suma paskirstyta likusioms federacijoms - jos gavo didesnį finansavimą nei 2011-aisiais.

Pagal įstatymą sporto rėmimo fondą sudaro 1 proc. lėšų už tabako ir alkoholio bei 10 proc. už loterijų ir azartinių lošimų valstybinius mokesčius.

Vis dėlto šiemet fondo biudžetas, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė 2,2 mln. litų: nuo 18,4 mln. iki 16,2. Kas lemia tokius svyravimus?

"Viena versija - sporto srityje dirbančių asmenų veikla davė vaisių - žmonės tapo sveikesni, atsisakė žalingų įpročių, tad sumokėjo mažiau mokesčių už tabaką ir alkoholį, azartinius lošimus, todėl sumažėjo ir fondo biudžetas. Labiau tikėtina versija - žmonės tiek pat rūko ir suvartoja alkoholio, tik ant pakuotės atsidūrė kitos šalies banderolė", - apie galimą kontrabandos įtaką biudžetui svarstė K.Rimšelis.

Gerai ir blogai

Anksčiau milijonines dotacijas gaudavusi LKF finansuota dosniausiai. Iš pinigų dalybų trumpam pasitraukus krepšiniui, gausiausiai finansuojama tapo sporto karalienė. Šiemet Lengvosios atletikos federacijos (LAF) kasa pasipildys 812 tūkst. litų - 140 tūkst. daugiau nei pernai. Tačiau lengvaatlečiai teigia tikėjęsi daugiau.

"Mūsų federacija didžiausia, išugdome daugiausia olimpiečių. Natūralu, kad ir finansavimas mums dosniausias. Tačiau mūsų poreikiai didesni, nes privalome mąstyti apie jaunimo rengimą. Olimpiados ateina ir praeina, o investuoti į talentus reikia nuolat", - teigė LAF generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF) - viena iš nedaugelio, likusi patenkinta jai skirta suma. Penkiakovininkai šiemet gaus 642 tūkst. litų per krepšinį - net penktadaliu daugiau nei pernai. Pagrindinė pinigų dalis bus skirta pasaulio taurės varžyboms ir pasirengti Londono olimpiadai. Tikimasi, kad Londone startuos trys lietuviai - olimpinį kelialapį jau iškovojusi Laura Asadauskaitė, Edvinas Krungolcas ir Justinas Kinderis.

Skeptikams užkliūva, kad šiuolaikinė penkiakovė negali pasigirti masiškumu (tai - vienas kriterijų skirstant lėšas).

"Kas yra masiškumas? Turime per šimtą jaunų penkiakovininkų, kurie nuo šiol turės galimybę vykti į varžybas užsienyje. Pastaruosius dvejus metus negalėjome jiems suteikti tokios praktikos. Taip ir keliamas masiškumas", - kritiką atrėmė LŠPF prezidentas Viktoras Majauskas.

Aviacijos masiškumas

Ne vienos sporto federacijos vadovas pavydžiai nužvelgė trečiąją sporto rėmimo fondo eilutę, kurioje pažymėta, kad aviacijos sportui skiriama net 622 tūkst. litų. Ši itin brangi sporto šaka - nei olimpinė, nei prioritetinė.

K.Rimšelis patikino, kad aviacijos sporto finansavimas nėra dirbtinis, ir pateikė argumentų: "Viskas apskaičiuota pagal specialią formulę, kurią sudaro sporto šakos pasiekimai, masiškumas ir t. t. Tai ne prioritetinė sporto šaka, tačiau turinti labai daug atšakų, tai - lėktuvai, sklandytuvai, parasparniai, oro balionai ir t. t. Taigi sudėjus visų klubų finansavimą susidaro solidi suma. Be to, šis sportas pasižymi itin dideliu masiškumu."

Teisinės pinklės

Keistoje situacijoje atsidūrė Lietuvos ledo ritulio federacija (LLRF). Jai skirta 186 tūkst. litų (27 tūkst. daugiau nei 2011 m.), bet LLRF kol kas negali gauti šios sumos. Mat paskui ją nebe pirmus  metus velkasi ankstesnių vadovų paliktas skolų šleifas. Antstoliai areštavo sąskaitas, o sporto rėmimo fondas negali pervesti pinigų, kad šiais būtų padengtos skolos.

"Federacijos skolos siekia 700 tūkst. litų. Jas paliko ankstesnė vadovybė, - aiškino LLRF prezidentas Petras Nausėda. - Tai tęsiasi jau dvejus metus, kai vadovauju federacijai. Valstybė mums skiria pinigų, tačiau jų paimti negalime. Ši situacija neturi anologų Lietuvoje. Tai teisinis klausimas, jis, tikiuosi, bus išspręstas ir pinigai mus pasieks."

"Negalime skirti lėšų, nes jie bus nurašyti antstoliams, o ne skirti ledo ritulio plėtrai. Tuos pinigus rezervavome KKSD biudžete, ir kai tik jie išspręs visus savo teisinius klausimus, iš karto pervesime visą sumą", - tvirtino K.Rimšelis.

P.Nausėda prisipažino tikėjęsis didesnės valstybės paramos: "Kasmet sparčiai auga mūsų sporto masiškumas, daugėja žaidžiančių vaikų, pagaliau įkūrėme Lietuvos ledo ritulio aukščiausiąją lygą, kurioje rungtyniauja net komandos iš Kaliningrado ir Rygos. Ką galima nuveikti su 186 tūkstančiais? Paskaičiuokite patys. Turime tris rinktines - vyrų, jaunimo ir jaunių. Vienos komandos pasirengimas pasaulio čempionatui ir dalyvavimas jame kainuoja 200 tūkst. litų. Faktiškai vienam žmogui per metus skiriama 1,8 tūkst. litų, o vien pačiūžos kainuoja 2,5 tūkst. litų, valanda ledo arenos nuomos - 600 litų. Tenka verstis per galvą, nes iš valstybės lėšų neišgyventume."

Kiek gauna futbolas?

Futbolas šiemet gavo tik 206 tūkst. litų, tačiau Lietuvos futbolo federacija (LFF) skųstis valstybės finansavimu negalėtų niekaip, nes gauna solidžias įplaukas iš tarptautinių organizacijų FIFA ir UEFA. Vis dėlto LFF biudžetas yra sunkiai įmenama mįslė net valdininkams.

LFF prezidentas Liutauras Varanavičius gyrėsi, kad federacijos biudžetas pernai išaugo iki 21,6 mln. litų. Savo ruožtu vienoje televizijos laidoje dalyvaudamas LFF generalinis sekretorius Julius Kvedaras pareiškė, kad biudžetas tėra 7 mln. litų. Esą jis viską pats suskaičiavęs iki cento.

Kokiais pinigais disponuoja futbolininkai, negalėjo pasakyti ir KKSD direktorius: "Nežinome, kokios jų pajamos iš privačių subjektų, kiek jie gauna iš UEFA." Bet kažkodėl K.Rimšelis žino, kad didžiausią biudžetą turi LKF.

Užtenka švarkui

Bendras 2012 metų Lietuvos sporto biudžetas, įskaičiuojant investicijas į infrastruktūrą ir privalomuosius mokėjimus, siekia 84,5 mln. litų. Tai net 33,5 mln. mažiau nei pernai (118 mln.). Pagrindinė to priežastis - sportas šiemet iš valstybinės investicijų programos neteko 28 mln. litų, kurie pernai buvo skirti Europos krepšinio čempionato arenoms paruošti. Dar 2,2 mln. sumažėjo sporto rėmimo fondas, per 3 mln. litų sumažintas valstybės asignavimas.

K.Rimšelis pažymėjo, kad šiemet sportininkų premijavimo sistema sugrįžo į 2009-ųjų lygį. O labiausiai KKSD vadovas džiaugiasi dėl patobulėjusios sportininkų finansavimo sistemos: nuo praėjusių metų liepos operacijas grynaisiais pinigais departamentas pakeitė į tiesioginius bankinius pervedimus.

"Girdžiu sportininkus kalbant: dabar užtenka ne tik maistui, galiu ir švarką nusipirkti. Ką tai reiškia? Atsiskaitymas tapo skaidrus. Apie naująją sistemą informavau kiekvieną olimpietį asmeniškai elektroniniu paštu. Tačiau vienas sportininkas man skambinęs sako: "Gerbiamas direktoriau, man į sąskaitą pervedė pinigų." Labai šaunu, atsakiau. O jis klausia: "Ar man tuos pinigus reikia kam nors perduoti, ar pasilikti sau?.." Vadinasi, praeityje kažkas buvo negerai. Sutvarkę visą apskaitą pamatome, kad pinigų vis dėlto yra", - stebėjosi K.Rimšelis.

Parama olimpinių sporto šakų federacijoms 2012 m.

Lengvoji atletika    812 000

Šiuolaikinė penkiakovė    642 000

Dviračių sportas    535 200

Plaukimas    512 700

Boksas    316 700

Buriavimas    308 100

Rankinis    301 100

Imtynės    297 800

Irklavimas    265 500

Baidarių ir kanojų irklavimas        251 300

Gimnastika    232 600

Stalo tenisas    227 100

Šaudymas    221 300

Futbolas    206 400

Žolės riedulys    163 000

Dziudo    161 100

Tenisas    153 200

Sunkioji atletika    135 200

Regbis    134 000

Tinklinis    130 600

Biatlonas    110 100

Badmintonas    90 400

Slidinėjimas    75 100

Žirginis sportas    57 000

Čiuožimas    55 400

Kalnų slidinėjimas    46 900

Vandensvydis    41 000

Taekvondo    35 100

Fechtavimasis    32 100

Greitasis čiuožimas    31 200

Kerlingas    17 300

Triatlonas10 000

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"