TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Iš mįslingo Izraelio – į svetingą Kauną

2016 03 16 6:00
Mindaugas Kalonas (dešinėje) nori artimiausiu metu sugrįžti į nacionalinę rinktinę. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

32 metų Mindaugas Kalonas yra vienas geriausių savo kartos Lietuvos futbolininkų, bet iki šio sezono nebuvo sužaidęs nė vienų rungtynių A lygos čempionate.

Per pusantro dešimtmečio trunkančią karjerą tikru futbolo klajokliu tapęs M. Kalonas žaidė Rusijoje, Portugalijoje, Latvijoje, Airijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Azerbaidžane ir Izraelyje, bet ne Lietuvoje.

Viskas pasikeitė šį pavasarį. Nesuradęs komandos užsienyje, varėniškis priėmė A lygoje žaidžiančios „Kauno Žalgirio“ komandos kvietimą. Pirmąsias minutes joje sužaidė praėjusį savaitgalį per rungtynes su „Trakais“ (0:2). Saugas aikštėje pasirodė po keitimo antrame kėlinyje.

„Mano sportinė forma nėra ideali. Tikiuosi, kad dar šio mėnesio pabaigoje būsiu pasirengęs žaisti panaudodamas 80–90 proc. savo galimybių“, – sakė M. Kalonas.

Geriausias 2013 metų futbolininkas viliasi, kad karjeros stotelė Kaune tėra laikina ir netrukus jis vėl galės išvykti žaisti į užsienį.

Neatsispyrė pagundoms

– 2013 metais buvote išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku, bet pastaruoju metu jums nesisekė. Kodėl?

– Tikriausiai atsidurdavau netinkamoje vietoje netinkamu metu. Stengiausi atgauti buvusią formą, bet vis nesisekė, o futbolininko karjeroje laikas greitai bėga. Pripažįstu, kad ir pats ne visuomet elgiausi tinkamai.

Pastaraisiais metais teko nemažai pakeliauti, bet man tai nėra jokia naujiena. Gaila, kad subyrėjo Azerbaidžano klubas „Baku“, kuriame žaidžiau prieš porą metų. Jis galėjo tapti geru tramplinu į aukštesnį lygį.

– Kas nutiko su „Baku“? Juk Azerbaidžane į futbolą investuojami didžiuliai pinigai.

– Klubo prezidentas Hafizas Mamadovas, pasiturintis verslininkas, rėmė ir Madrido „Atletico“ (Ispanija) bei „Lens“ (Prancūzija) klubus. Bet prieš porą metų susidūrė su finansiniais sunkumais ir visiems buvo pasakyta skirstytis. Kalbama, kad H. Mamadovas susipyko su Azerbaidžano vyriausybe, ėmė strigti jo verslo projektai, buvo užblokuotos banko sąskaitos.

Apmaudu, nes „Baku“ turėjo nuostabią treniruočių bazę, įsteigė futbolo akademiją, kurioje dirbo „Atletico“ ir „Lens“ klubų treneriai. Projektas buvo ambicingas, bet žlugo.

– Ir iš Azerbaidžano patraukėte į Izraelį...

– Agentas pateikė pasiūlymą važiuoti į Haifos „Hapoel“ klubą, kuriame jau žaidė kitas lietuvis Tadas Kijanskas. Nusprendžiau pabandyti. Iš pradžių sekėsi neblogai, bet vėliau padariau klaidų, todėl sezonas buvo sunkus. Kokios tai klaidos? Neatsispyriau kai kurioms pagundoms, jų nesuderinau su sportiniu režimu. Dabar stengiuosi tai pamiršti ir labiausiai noriu vėl žaisti taip, kaip geriausiais savo karjeros metais.

Stebino žydų papročiai

– Pastarąjį pusmetį atstovavote Izraelio klubui Aukštutinio Nazareto „Hapoel“. Kodėl jame nelikote?

– Nepavyko įgyti geros formos, todėl buvo sunku konkuruoti su kitais žaidėjais. Sutartis dar galiojo, tačiau nesijaučiau reikalingas komandai. Nusprendžiau, kad geriau kurį laiką pažaisiu Lietuvoje.

– Nazaretas laikomas Izraelio arabų centru. Kaip jie sugyvena su vietiniais?

– Ten labai įdomi situacija. Regione yra didžiulis kalnas. Jo apačioje gyvena arabai, o viršuje įsikūrę žydai. Jie tvirtina, kad Nazarete gyveno Jėzus Kristus. Bet vieni su kitais nesipyksta, gyvena draugiškai, drauge verslauja.

Izraelio aukščiausiojoje lygoje žaidžia klubas „Bnei Sakhnin“, kurį remia ir palaiko vien arabai. Kai jie rungtyniauja su Jeruzalės komandomis, vyksta tikri mūšiai. Stadione budi gausios apsaugos pajėgos, bet retai apsieinama be sirgalių muštynių. O Nazarete abi tautos randa kompromisą.

– Ar buvo sunku prisitaikyti prie vietinės kultūros ir įpročių?

– Žydai labai mėgsta tikslumą ir punktualumą, stengiasi gyventi sąžiningai ir padėti vieni kitiems. Tačiau toks rūpestis kartais būna nenormalus, nes kaimynai vieni apie kitus žino visas detales. Man norėjosi privatumo, tačiau žmonės žinojo, kur einu ir ką veikiu. Informacija sklido iš lūpų į lūpas. Nebuvau pratęs prie tokio persekiojimo.

– Galbūt laikėtės Šabo papročių?

– Ne. Penktadieniais 15 val. ten visos parduotuvės bei įstaigos uždaromos ir nedirba iki šeštadienio 18 valandos. Tačiau buvo rusiškos krautuvėlės, kuriose rasdavau, ko man reikia (juokiasi).

Atvykėliams vietiniai papročiai labai neįprasti. Nustatytu metu privalu laikytis rimties, niekas nedirba. Net automobilių gatvėje nepamatysi. Būdavo, kad ir televizijos kanalus išjungdavo. Pramogoms likdavo tik internetas.

Apskritai ten labai graži gamta, tad atvyksta daug turistų. Ir labai šilta. Per pusę metų palijo gal tris kartus.

Tikslas – rinktinė

– A lygoje debiutavote būdamas 32 metų. Lietuvoje turbūt nerastume daugiau tokių futbolininkų.

– Aš labai anksti, dar paauglystėje, išvykau į Rusiją, vėliau – į Portugaliją. Profesionalaus futbolininko karjerą pradėjau Latvijoje. Visuomet norėjau žaisti užsienyje, aukštesnio lygio varžybose. A lygos klubų pasiūlymų buvo, bet pasirinkau legionieriaus kelią. O dabar taip išėjo, kad likau be komandos. Žaisti juk norisi, todėl grįžau į Lietuvą.

– Kodėl pasirinkote „Kauno Žalgirį“?

– Galbūt todėl, kad kauniečiai parodė didžiausią susidomėjimą. Esu dėkingas šiam klubui ir treneriui Laimiui Bičkauskui, kad mane priglaudė ir pasitikėjo. Tikiuosi atsidėkoti naudingu žaidimu. Kauno komandoje gana linksma, nes čia žaidžiame kartu su senais draugais Andriumi Velička ir Ignu Dedura, yra ir kitas buvęs rinktinės žaidėjas Audrius Kšanavičius.

– Bandysite dar iki vasaros rasti komandą užsienyje?

– Niekada negali žinoti, kaip bus, bet norėčiau iki vasaros susigrąžinti sportinę formą ir vėl išvykti žaisti svetur. Kitas tikslas – sugrįžti į rinktinę, kurioje nežaidžiu nuo 2014 metų lapkričio. Darysiu viską, kad treneris atkreiptų į mane dėmesį.

– Su naujuoju rinktinės treneriu Edgaru Jankausku bendravote?

– Žiemą mes kartu žaidėme vienoje komandoje mėgėjiškame turnyre. Bet apie rinktinės reikalus nekalbėjome. O ir kalbėti nėra ką – man pirmiausia reikia būti pasiruošusiam joje žaisti. E. Jankauskui palinkėsiu sėkmės naujame darbe. Manau, kad jis turi idėjų, kaip pagerinti smukusius rinktinės rezultatus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"