TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Islandai įrodė: stebuklai šiaip sau nenutinka

2015 12 18 6:00
Islandai iki išsvajoto tikslo kryptingai ėjo 15 metų.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Islandijos futbolo rinktinė per pastaruosius tris mėnesius sulaukė tiek dėmesio, kiek negavo per visą savo 68 metų gyvavimo istoriją.

Treneriai, specialistai ir paprasti sirgaliai negali atsistebėti, kaip vos 325 tūkst. gyventojų turinti Atlanto vandenyno sala, kurioje žolė auga tik keturis mėnesius per metus, pateko į Europos čempionatą. Jis kitą vasarą vyks Prancūzijoje.

Galima filosofuoti, kad sėkmė aikštėje nepriklauso nuo šalies dydžio ar jos gyventojų tankio. Tačiau tai yra įkvepianti sėkmės istorija ir pavyzdys, kiek daug didžiajame sporte gali pasiekti susitelkusi ir kantriai dirbanti tauta.

Aikščių ir maniežų reikšmė

Atrankos varžybose Islandija per 10 rungtynių surinko 22 taškus ir su Čekija pasidalijo 1–2 vietomis grupėje. Už šių komandų nugarų liko Turkija, Olandija, Kazachstanas ir Latvija.

„Niekas netikėjo, kad sugebėsime išsikapstyti iš tokios grupės. O savo pasiekėme likus dviem turams iki atrankos turnyro pabaigos. Tai fantastika“, – triumfavo 6 įvarčius pelnęs Islandijos komandos lyderis Gylfi Sigurdssonas.

Tačiau iki šios triumfo akimirkos islandai nuėjo ilgą kelią. Islandijos futbolas anksčiau buvo žymus nebent tuo, kad išugdė Eidurą Gudjohnseną, Čempionų lygos laimėtoją su „Barcelonos“ klubu (2009 m.). O šalies rinktinė pergalėmis pasigirti negalėjo, 2012 metais FIFA reitinge ji pasiekė žemiausią savo istorijoje 131 vietą.

Šio tūkstantmečio išvakarėse Islandiją buvo apėmusi demografinė krizė. Vienu metu mirtingumas šalyje lenkė gimstamumą. 1998 metais atliktos anoniminės apklausos parodė, kad 42 proc. islandų paauglių yra vartoję alkoholį, 23 proc. jų – rūkę, o 17 proc. – bandę narkotikų. Reikjaviko universiteto profesorius Jonas Sigfussonas sugebėjo įtikinti valdžią, kad būtina investuoti į sportą. Šalyje greitai ėmė dygti sporto kompleksai su baseinais ir futbolo aikštėmis. Jaunimas kvaišalus iškeitė į sporto treniruotes. Daug dėmesio buvo skirta futbolo trenerių kursams Anglijoje, Vokietijoje ir Olandijoje.

Dabar juokaujama, kad pagrindinį Islandijos eksportą sudaro aliuminio, žuvininkystės, ferolydinių ir... futbolininkų pramonė. Kasmet apie 10 perspektyvių islandų žaidėjų išvyksta į užsienio klubus. Dažniausiai jie renkasi Švediją ir Norvegiją, o ten sutvirtėję bando prasimušti į Angliją ar Olandiją.

Kadangi Islandijos klimatas atšiaurus, buvo svarbu čia sudaryti sąlygas sportuoti ištisus metus. Mat pertrauka nuo nacionalinio čempionato pabaigos iki kito pradžios trunka net septynis mėnesius.

Nepagailėję investicijų, islandai per 15 metų įrengė 7 dengtus maniežus, 25 dirbtinės dangos aikštes ir 150 aikštelių. Jos yra prie kiekvienos vidurinės mokyklos, ir tai buvo išsigelbėjimas norintiems žaisti.

Šiuo metu Islandijoje vienas uždaras maniežas tenka 46 tūkst. gyventojų. Vilniuje, turinčiame 535 tūkst. gyventojų, jau 15 metų tėra vienintelis maniežas.

Islandijos futbolo veteranai šypsodamiesi pasakoja, kad prieš 20 metų žiemą vietoj futbolo jie žaisdavo rankinį arba krepšinį.

„Žiemomis pabėgiodavome lauke ant asfalto ir lįsdavome į sales. Geriausiu atveju, jei orai leisdavo, žaisdavome žvyro dangos aikštėje. Tokia buvo kiekvieno futbolininko realybė. Dabar mūsų jaunimas gali treniruotis visada. Neabejotinai ir žaidėjų techniniai įgūdžiai kur kas geresni“, – pasakojo klubo „IA Akranes“ treneris Gunnlauguras Jonssonas.

Pusę dabartinės Islandijos rinktinės narių sudaro 1988–1992 metais gimę futbolininkai. Tai 23–27 metų vyrai, augę bei tobulėję maniežuose, o ne ant žvyro aikštėse. Šis faktorius lėmė, kad Islandijos jaunimo rinktinė 2011 metais pateko į Europos pirmenybes.

Islandijos futbolo federacijos (KSI) duomenimis, šalyje yra 639 UEFA B licencijas turintys treneriai, 196 – UEFA A ir 13 – UEFA PRO. Jiems tenka apie 20 tūkst. šalyje registruotų futbolininkų (Lietuvoje reguliariai žaidžiančių futbolą priskaičiuojama apie 80 tūkst.).

Išprusę ir užsispyrę

KSI techninio skyriaus darbuotojas ir futbolo mokyklų inspektorius Arnaras Billas Gunnarssonas leidiniui „These Football Times“ papasakojo, kodėl islandai yra paklausi prekė futbolo turguje.

„Mūsų žaidėjai vertinami dėl imlumo bei užgrūdinto geležinio charakterio, kurį suformuoja atšiaurus klimatas. Mūsiškiai lengvai prisitaiko prie bet kokių sąlygų ir pasižymi išskirtine kovos dvasia, vidine motyvacija“, – tikino A. B. Gunnarssonas.

Šiuos žodžius patvirtina Norvegijos futbolo specialisto Henningo Bergo išsakytos mintys: „Islandai domina užsienio klubus dėl savo psichologinės tvirtybės. Jie visada dirba sunkiai, susidoroja su stresu ir įtampa bei desperatiškai mėgina naudotis kiekviena galimybe pasirodyti aikštėje.“

Larsas Lagerbackas: „Martinas Lutheris Kingas ir Nelsonas Mandela buvo herojai. O aš - tik treneris.“AFP/Scanpix nuotrauka

Turėdama per 800 kvalifikuotų trenerių, KSI įdiegė efektyvią talentų stebėsenos, vadinamojo skautingo, sistemą. Ji leidžia treneriams net atokiausiuose kaimuose stebėti kiekvieną talentingą vaikiną. Logistines problemas Islandijos futbolo vadovybė savaip sprendžia. Kadangi jaunių ir jaunimo rinktines reguliariai skraidinti žaisti rungtynių į žemyninę Europą labai brangu, kas dvi savaites jaunuoliai surenkami į trumpalaikes stovyklas.

Futbolo bumas Islandijoje nebūtų įmanomas be kvalifikuotų jaunimo trenerių pagalbos. KSI rūpinasi, kad visi specialistai būtų licencijuoti, o geriausiems jų suteikiama galimybė stažuotis Vokietijoje arba Olandijoje.

„Licencijuotas treneris geba sudominti vaikus ir įtraukti juos į futbolo pasaulį. Kai vaikas pamėgsta šį užsiėmimą, kasdien treniruotis eina su dideliu užsidegimu“, – pažymėjo A. B. Gunnarssonas.

Įdomu tai, kad aukščiausioji Islandijos futbolo lyga yra pusiau mėgėjų. Čia nerasite nė vieno profesionalaus klubo, nors kai kurie reguliariai patenka į UEFA klubų turnyrus ir už tai gauna finansinę paramą.

A. B. Gunnarssonas labiausiai džiaugiasi tuo, kad tautiečiai jau įpranta prie pergalių: „Man patiko futbolininkų reakcija, kai nugalėjome Olandiją. Niekas pernelyg nedžiūgavo iš laimės. Pasidžiaugė ir išsiskirstė su mintimi: gerai, vaikinai, mūsų laukia kitos rungtynės.“

KSI techninio skyriaus specialistas nuoširdžiai tiki, kad rinktinės patekimas į Europos pirmenybes nebus vienkartinė sėkmė.

„Žaidimas Europos čempionate mums duos apčiuopiamos finansinės naudos, todėl galėsime dar labiau tobulinti jaunimo ugdymo programas. Kita užduotis rinktinei vėl bus patekti į finalinį etapą. Norime tai pasiekti nuolat, o ne kas 15 metų“, – sakė A. B. Gunnarssonas.

Prie vairo – švedas

Islandijos rinktinės išsišokimas siejamas su trenerio iš Švedijos Larso Lagerbacko idėjomis. Rinktinę jis treniruoja drauge su vietiniu futbolo specialistu Heimiru Hallgrimssonu.

Kai po lygiųjų su Kazachstano ekipa rugsėjį Islandijos rinktinė užsitikrino vietą EURO 2016 turnyre, L. Lagerbackas išliko šiaurietiškai santūrus. Futbolininkai aikštėje šoko džiaugsmo šokį, o 67-erių švedas tik smagiai palingavo galvą, užsisegė švarką ir ramiu žingsniu nuėjo pasveikinti auklėtinių.

2000–2008 metais L. Lagerbackas gimtosios Švedijos rinktinę penkis kartus nuvedė į finalinius Europos ar pasaulio čempionatų etapus. Tačiau gimtinėje jis buvo kritikuotas, nes tuose čempionatuose švedai kalnų nenuversdavo.

Pasiilgęs naujų iššūkių švedas 2011-ųjų pabaigoje patraukė į Islandiją. Per porą metų L. Lagerbackas atliko didžiulį darbą, mat islandai buvo per žingsnį nuo 2014-ųjų pasaulio čempionato – tik lemiamas atkrintamųjų varžybų rungtynes pralaimėjo Kroatijai.

Tąkart islandai buvo nusivylę. Bet švedas prisiminė pasakęs žaidėjams, kad „jei būsime gerai pasirengę ir sunkiai dirbsime, galime pasiekti savo tikslą“.

Islandams tai padarius, L. Lagerbackas mintis dėstė taip: „Kai kas tai vadina stebuklu, o man atrodo, kad šis pasiekimas yra sunkaus ir kryptingo darbo rezultatas. Daug kalbama apie mano įtaką šios šalies futbolo pergalėms, bet pamirštama, kad tikslą sunkiu darbu pasiekė visa rinktinė. Nenoriu, kad mane vadintu herojumi. Martinas Lutheris Kingas ir Nelsonas Mandela buvo herojai. O aš – tik treneris.“

Kai Islandijos rinktinė svečiuose patiesė tituluotą Olandijos komandą, svečius Amsterdamo stadione palaikė 3 tūkst. tautiečių. Arba 1 proc. visos šalies populiacijos! Tas pats, jei į svarbias rungtynes užsienyje Lietuvos krepšinio rinktinę atlydėtų 29 tūkst. aistruolių.

Veterano svajonė išsipildė

Islandų komandos lyderis G. Sigurdssonas atstovauja „Swansea“, kapitonas Aronas Gunnarssonas – kitam „Premier“ lygos klubui „Cardiff“. Kiti islandai rungtyniauja Olandijoje, Prancūzijoje, Švedijoje.

Garsiausias šiame kolektyve, žinoma, yra E. Gudjohnsenas – kol kas vienintelis islandas, laimėjęs Čempionų lygą.

37 metų veteranas per 19 metų rinktinėje sužaidė 80 rungtynių, atstovavo tokiems klubams kaip Londono „Chelsea“ ar „Barcelona“. Tad būtų simboliška, kad šlovingą karjerą baigtų įgyvendindamas didžiausią svajonę – pirmą kartą sužaisdamas Europos čempionate.

„Kuo ilgiau žaidi, tuo sunkiau pasiekiama atrodo vaikystės svajonė. Tačiau kai ji išsipildo, apima nepaprastas pasididžiavimo savo tauta jausmas“, – prisipažino puolėjas.

Pastaruoju metu Islandijos rinktinės rungtynėse E. Gudjohnsenas gauna vis mažiau žaidimo minučių, bet yra naudingas komandai dėl savo didžiulės patirties.

„Jaučiu, kad kai kuriems futbolininkams esu didelis autoritetas. Jie augo stebėdami mano žaidimą, tikriausiai žaidė kompiuterinius žaidimus su mano profiliu. Šiek tiek keista, bet per treniruotes ir rungtynes tai pamirštu“, – šypsodamasis sakė garsiausias Islandijos blondinas.

Karjerai pasiekus saulėlydį, E. Gudjohnsenas žaidė tolimojoje Kinijoje, o dabar liko be klubo. Nors galėtų kabinti sportinius batelius ant vinies, E. Gudjohnsenas tikina turįs be galo daug motyvacijos palaikyti sportinę formą iki vasaros, kad su savo rinktine galėtų nuvažiuoti į Prancūziją. Ką gali žinoti, galbūt ten islandai pateiks dar daugiau sensacijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"