TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Jaunimo problema - technologijų amžius

2015 02 06 6:00
Arminas Narbekovas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos jaunimo iki 21 metų (U-21) futbolo rinktinės treneris olimpinis čempionas Arminas Narbekovas neslepia - šiais laikais labai sunku priversti jaunuolius sutelkti dėmesį vien į sportą.

Nuo 2013-ųjų vasaros šalies U-21 rinktinę treniruojantis 50 metų specialistas pasiryžęs toliau eiti pareigas dar vieną ciklą- dvejus metus. A. Narbekovo kandidatūra oficialiai turėtų būti patvirtinta vasario 11 dieną vyksiančiame Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto susirinkime.

Atlieka donorės vaidmenį

- Vakar buvo ištraukti 2017 metų Europos jaunimo čempionato atrankos varžybų burtai. Lietuviai pateko į 2 grupę su Italijos, Serbijos, Slovėnijos ir Andoros bendraamžiais. Kaip vertinate varžovus? - LŽ paklausė Armino Narbekovo.

- Galinga kompanija, senomis futbolo tradicijomis garsėjančių valstybių komandos. Italija visuomet buvo tarp futbolo elito. Serbija ir Slovėnija - buvusios Jugoslavijos stiprios futbolo mokyklos produktas. Šios serbų U-21 rinktinės pagrindą turėtų sudaryti žaidėjai, kurie su U-19 rinktine prieš dvejus metus laimėjo Lietuvoje surengtą Europos devyniolikmečių čempionatą. Airijoje futbolas taip pat labai populiarus.

- Jaunimo rinktinėms futbolo federacija nuolat kelią tikslą "rengti pamainą nacionalinei komandai". Tačiau tai skamba labai abstrakčiai.

- Per kiekvienas rungtynes norime nugalėti ir pasirodyti kuo geriau. Tačiau yra objektyvios priežastys, kurios mus stabdo. Pastaraisiais metais net penki mūsų komandos lyderiai - Lukas Spalvis, Donatas Kazlauskas, Simonas Stankevičius, Gratas Sirgėdas, Deimantas Petravičius - įsiliejo į nacionalinę rinktinę. Jaunimo komandai - tai rimti nuostoliai. Turime remtis jaunesniais žaidėjais, o poros metų skirtumas tokio amžiaus futbole daug lemia.

- Kai prieš oficialias jaunimo rinktinės rungtynes jos lyderiai kviečiami į nacionalinę komandą žaisti draugiškų varžybų, atrodo gana keistai. Ar jums neapmaudu?

- Nacionalinė rinktinė yra prioritetas, o jaunimo ekipa atlieka donorės vaidmenį ir turi auginti žaidėjus. Tačiau oficialių ir draugiškų rungtynių statusas skiriasi. Apie tai ne kartą kalbėjome su vyrų rinktinės treneriais. Turime rasti kompromisą, nes taip elgdamiesi kenkiame patys sau.

- Sausį su U-21 rinktine tradicinėse Sandraugos taurės varžybose užėmėte paskutinę, 12 vietą. Turint omenyje, kad į turnyrą vykote nepasirengę, be treniruočių, be pagrindinių žaidėjų, galbūt apskritai vertėjo likti namie?

- Tai aukšto lygio turnyras, kuris rengiamas 23 metus iš eilės. Iš tiesų ten vykome nepasirengę, kai kuriems žaidėjams net stigo profesionalumo. Sugebėdavome kovoti pusantro kėlinio, o rungtynių pabaigoje vaikinų jėgos išsekdavo, ir taip pralaimėjome ne vienas rungtynes. Trūko daug pagrindinių žaidėjų, jų neišleido klubai.

- Kodėl?

- Visų pirma Sandraugos taurės turnyras nėra oficialios varžybos. Sausį futbolo klubai jau pradeda rengtis sezonui, todėl savo gretose nori turėti visus futbolininkus. Galiu juos suprasti, tačiau per tiek metų buvo galima pasiekti susitarimą su klubais.

Nesilaiko režimo

- Artėjančiame atrankos cikle jaunimo rinktinę sudarys 1994-1995 metais gimę futbolininkai. Kokia ši karta?

- Juos galėjome stebėti Europos devyniolikmečių čempionate, kuris prieš dvejus metus vyko Lietuvoje. Jame žaidę vaikinai teoriškai turėtų būti U-21 rinktinės lyderiai, tačiau jie jau sudomino nacionalinės rinktinės trenerius. Todėl mums tenka žvalgytis perspektyvių 1996-ųjų kartos jaunuolių, tad komandos komplektacija gana sudėtinga.

Jaunimo rinktinės treneriui apmaudu dėl Gratą Sirgėdą (viduryje) persekiojančių traumų. / Erlendo Bartulio nuotrauka

- Sandraugos turnyre buvote nepatenkintas kai kurių futbolininku nusiteikimu ir akcentavote profesionalumo stoką.

- Kai kurie žaidėjai nuvylė. Dar prieš mėnesį jie žinojo, kad vyks į Sankt Peterburgą, buvo daromos jų kelionės vizos. Pasakėme, kad ruoštųsi, pradėtų treniruotis. Žiemą Lietuvoje neturime galimybės stebėti futbolininkų, bet nuvykę į Rusiją iš karto pamatėme, kas dirbo sąžiningai, o kas ne. Juk gamtos neapgausi.

- Koks šiuolaikinio jaunimo požiūris į sportą?

- Didžiausia problema yra naujosios technologijos - internetas, kompiuteriai, išmanieji telefonai ir t. t. Vaikinai jų nepaleidžia iš rankų. Komandoje yra nustatytos poilsio ir miego valandos, bet negaliu atsisėsti prie kiekvieno lovos arba kambariuose įrengti kamerų ir stebėti, ką jie daro. Ryte pamatuojame žaidėjui kraujospūdį - didelis. Kodėl didelis? Vadinasi, mažai miegojo, žaidė per naktį.

Sporte labai daug lemia poilsis ir geras maitinimas. Garsiausi pasaulio sportininkai miega po 10-12 valandų per parą. Ši teorija ne iš piršto laužta. Gerai išsimiegojęs žmogus yra kur kas darbingesnis.

Tačiau tai yra globali problema. Pamenu, kai dirbau nacionalinėje rinktinėje, į Lietuvą atvyko žaisti Škotijos komanda. Jų delegacijoje buvo keli prižiūrėtojai, kurie budėjo viešbutyje, turėjo visų kambarių raktus ir bet kuriuo paros metu galėjo patikrinti, ką veikia žaidėjas, ar laikosi poilsio režimo. Ir tai milijonieriai, žaidžiantys Anglijoje, tad ką kalbėti apie mūsų jaunimą.

- Atimti iš žaidėjų kompiuterių ir telefonų tikriausiai negalite.

- Praėjusiais metais per Sandraugos taurės varžybas Sankt Peterburgo komandos treneris bandė surinkti žaidėjų telefonus. Viskas baigėsi komandos streiku. Atimsi iš žmogaus vieną telefoną, o jis pasislėpęs turės ir antrą. Štai šiemet per komandos pusryčius matau: eina mūsiškis viena ranka lėkštę maisto nešdamas, kita telefoną minkydamas... Jie kartais skundžiasi nepageidaujamu dėmesiu, bet patys deda į socialinius tinklus nuotraukas, vaizdo įrašus ir stebisi - iš kur visuomenė sužino apie juos.

Probleminis vaikų futbolas

- Ar tik vėlesnis mūsiškių brendimas lemia, kad varžovams nusileidžiame ir kamuolio valdymo įgūdžiais, ir mąstymu aikštėje?

- Brendimas jaunimo futbole lemia labai daug. Jis suteikia tvirtumo, pasitikėjimo jausmą. Vaikų futbole galima įžvelgti nemažai talentų, kurie visa galva pranašesni už bendraamžius. Tačiau vėliau jie kažkur pradingsta. Išskirčiau tik Luką Spalvį, kuris gana anksti sugebėjo išsikovoti vietą po saule suaugusiųjų futbole.

Kadaise tekdavo žaisti prieš bendraamžius iš Gruzijos, Armėnijos, kurie tikrai bręsta daug anksčiau nei mes. Dabar tokie yra italai, serbai. Jie kasdien skutasi barzdą, o mūsų jaunuoliai ūsus nebent pieštuku gali nusipiešti.

- Mūsiškių pranašumas yra ūgis ir atletiškumas, bet tuo taip pat reikia mokėti pasinaudoti.

- Būtent. Pateiksiu pavyzdį. Sankt Peterburge žaidėme su PAR rinktine. Turėjome akivaizdų ūgio pranašumą. Tačiau nesugebėjome atlikti tikslių perdavimų nuo kampinio gairelės ar baudos smūgiais. Gali į baudos aikštelę kad ir Arvydą Sabonį statyti, bet jei niekas nesugebės perduoti kamuolio, kokia iš to nauda? Jeigu žaidėjas net į stovintį kamuolį tinkamai nepataiko, kyla klausimas, ką jis darė vaikystėje per treniruotes.

- Galbūt mūsų vaikai per mažai dirba su kamuoliu?

- Man teko matyti, kaip jie treniruojasi. Kai dešimtmečiai šokinėja per įvairius barjerus, o kamuolys lieka nuošaly, atrodo labai keistai.

- Ar Lietuvoje vaikų treneriai bendradarbiauja su jaunimo ir nacionalinių rinktinių treneriais?

- Šiokia tokia komunikacija vyksta, tačiau vaikų treneriai pirmiausia paiso savų interesų. Su savo komandomis jie nori būti pirmi bet kokia kaina. Todėl jiems svarbiau rezultatas, o ne bendras procesas. Per vaikų sporto mokyklų varžybas silpnesni berniukai apskritai negauna pasireikšti, nes treneriai siekia pergalių ir remiasi tik gabesniais žaidėjais. Turėtume perimti užsienyje naudojamą praktiką, kai iki paauglystės nefiksuojami rezultatai ir nesudaromos jokios turnyro lentelės. Vaikai pirmiausia turi pajusti malonumą žaisdami kamuoliu.

Trūksta pasitikėjimo

- Prieš kurį laiką buvo svarstoma idėja įvesti taisyklę, kad Lietuvos čempionate kiekvienoje komandoje žaistų bent vienas žaidėjas iki 19 metų. Ar tai būtų naudinga?

- Tai gera idėja. Anksčiau Austrijoje buvo taikomas toks modelis. Austrai turėjo stiprias jaunimo rinktines, bet vėliau talentingi žaidėjai nustodavo progresuoti. Taip buvo todėl, kad klubų savininkai treneriams keldavo aukštus tikslus, daug reikalaudavo. O treneriai atsiveždavo legionierių ir taip nustelbdavo vietinį jaunimą. Juk patyręs futbolininkas patikimesnis už jauną. Šis gali puikiai sužaisti vienas rungtynes, bet "nuplaukti" per kitas trejas. Jauniems žaidėjams stinga pastovumo, bet vertėtų jais labiau pasitikėti.

- Tai, kad A lygos komandoms gali atstovauti šeši legionieriai, taip pat trukdo jaunimui tobulėti.

- Bėda, kad mūsų klubai dažnai atsiveža abejotino meistriškumo legionierių. Jei tai būtų aukštos klasės žaidėjai, jaunimas turėtų iš ko pasimokyti. Bet taip nėra.

Turime talentingų jaunuolių, svarbu, kad jie nenustotų tobulėti. Iš 1994-ųjų kartos išskirčiau Gratą Sirgėdą. Apmaudu, kad šis vaikinas jau metus niekaip neatsikrato persekiojančių traumų, nors yra labai lankstus žaidėjas, pasižymintis nestandartiniais sprendimais aikštėje. Deja, nuo traumų nė vienas nėra apdraustas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"