TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Kada šachmatai vėl galynėsis su futbolu

2010 12 02 0:00
Turnyrą "V.Mikėnui - 100" laimėjusiam čekui D.Navarai (dešinėje) pasaulio čempionas A.Karpovas dovanojo vardinį šachmatų komplektą.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Praėjusį savaitgalį Vilniuje viešėjęs vienas geriausių visų laikų šachmatininkų Anatolijus Karpovas iš Rusijos atvyko pagerbti Lietuvos šachmatų patriarcho Vlado Mikėno atminimo. Dvyliktasis pasaulio čempionas prisiminė auksinius šachmatų laikus ir apgailestavo, kad šis sportas prarado svaiginamą populiarumą pasaulyje.

Norėdamas sugrąžinti šachmatus į ankstesnes pozicijas, 59-erių A.Karpovas šiemet ryžosi drąsiam žingsniui. Rugsėjį Rusijoje vykusiuose Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) vadovo rinkimuose jis buvo vienas iš dviejų pretendentų. A.Karpovas sulaukė Vokietijos, Prancūzijos ir dar kelių Vakarų valstybių paramos. Jį palaikė ir iki tol kitoje barikadų pusėje stovėjęs tryliktasis ir visų laikų jauniausias pasaulio šachmatų čempionas iš Rusijos 47-erių Garis Kasparovas (pirmą kartą šį titulą jis iškovojo būdamas 22-ejų). Bet rinkimus laimėjo antrasis pretendentas - pastaruosius 15 metų FIDE prezidento pareigas ėjęs ir dar ketveriems perrinktas 48-erių kalmukas Kirsanas Iliumžinovas, kurį iškėlė Rusijos šachmatų federacija...

V.Mikėno autoritetas

Tačiau grįžkime į Vilnių, kur nebe pirmą kartą lankėsi garsusis A.Karpovas. Šį kartą jis čia atvyko Lietuvos šachmatų federacijos prezidento Jono Sidabro kvietimu kaip garbės svečias dalyvauti tarptautiniame turnyre "V.Mikėnui - 100". Mat A.Karpovas ir V.Mikėnas buvo geri bičiuliai.

Štai kaip garsusis šachmatininkas prisimena V.Mikėną: "Šachmatų istorijoje jis buvo unikalus žmogus. Jis matė visus pasaulio čempionus, išskyrus pirmąjį - Austrijos šachmatininką Wilhelmą Steinitzą. V.Mikėnas dalyvavo visose pasaulio šachmatų olimpiadose, surengtose iki Antrojo pasaulinio karo. Baigęs sportininko karjerą jis tapo vienu geriausių tarptautinės klasės teisėjų. Su V.Mikėnu susipažinau 1968 metais Taline, tada jis dar dalyvavo varžybose. O jau aštuntojo dešimtmečio pradžioje V.Mikėnas ne kartą buvo vyriausiuoju teisėju SSRS čempionatuose, teisėjavo ir visiems mano mačams, kai kovojau dėl teisės pirmą kartą tapti pretendentu į pasaulio čempionus. Nors amžiaus skirtumas ir buvo didelis, mus siejo šilti draugiški santykiai. Jis buvo labai korektiškas ir reiklus arbitras, todėl mūsų bičiulystė prasidėdavo tik pasibaigus partijai."

Rinkimų anatomija

Anatolijui KARPOVUI viešint Vilniuje LŽ žurnalistai pateikė svečiui kelis klausimus. Pradėjo nuo rugsėjo įvykių.

- Kas Jus paskatino siekti FIDE prezidento posto ir kaip vertinate nuo 1995 metų šiai organizacijai vadovaujančio K.Iliumžinovo veiklą?

- Apie savo ketinimus paskelbiau šių metų vasarį, būdamas Kroatijoje. Terminas buvo akivaizdžiai per trumpas. Bet maniau, kad mano vardas ir visam pasauliui netikėta mano sąjunga su G.Kasparovu atneš man pergalę. Jei rinkimus lemtų tik šachmatininkai - mėgėjai ir profesionalai, esu tikras, kad pasaulio mastu mano sėkmės santykis būtų 98 proc. prieš du. Tačiau rinkimuose dalyvavę delegatai (daugiausia - šachmatų federacijų vadovai) turėjo savų interesų. Manau, kad tokie rinkimų rezultatai (A.Karpovas surinko 55 balsus, jo varžovas 95 - red.) šachmatų situacijos nepagerins. Gaila atlikto darbo, nes man pavyko sukurti labai rimtą pagrindinių pasaulio šachmatų federacijų sąjungą. Ji mums garantavo solidžią finansinę paramą. Jau buvau gavęs garantijas dėl FIDE finansavimo vieniems metams. Taip galėjau gerokai palengvinti nacionalinių šachmatų federacijų veiklą.

Mes nelaimėjome rinkimų, tačiau manau, kad mūsų rinkimų kampanija nenuėjo veltui. Pavyko pasiūlyti šachmatų pasauliui atlikti rimtų pakeitimų pretendentų mačuose ir mačuose dėl pasaulio čempiono titulo, o kasdieniame gyvenime pasiekėme, kad būtų atsisakyta nežinia iš kur atsiradusių mokesčių už tarptautinį titulą. Nuo kitų metų sportininkai, įvykdę tarptautinius normatyvus, jau nebeturės už tai mokėti iš savo kišenės. Ir nacionalinės federacijos nebeprivalės mokėti mokesčių FIDE už pelnytus vardus.

Ir dar siūliau, kad viena pagrindinių nacionalinių federacijų veiklos sričių taptų jų bendradarbiavimas su didžiausiomis tarptautinėmis organizacijomis - UNICEF, UNESCO, Tarptautiniu olimpiniu komitetu, kurio veiklos modelis labai tiktų FIDE. Šiemet kongrese buvau išrinktas FIDE pasiuntiniu minėtose institucijose neribotam laikui, tad dabar mano pagrindinė veikla ir yra bendradarbiavimas su jomis.

Šiuo metu egzistuojanti FIDE struktūra turėtų keistis iš esmės. Ir FIDE vadovybės rinkimai turėtų tapti skaidresni, kad nė viena šalis nebeturėtų teisės perleisti savo balso kitai.

Esu labai dėkingas Lietuvos šachmatų federacijai už palaikymą per rinkimus. Tikriausiai žinote, kad Baltijos šalių interesai per FIDE prezidento rinkimus išsiskyrė: Lietuva ir Estija savo balsus skyrė man, o Latvija balsavo prieš mane.

Suvienijo kilnus tikslas

- Pasaulio sporto visuomenei buvo netikėta ir labai džiugu per FIDE vadovo rinkimus šalia Jūsų išvysti G.Kasparovą, su kuriuo daug metų buvote skirtingose barikadų pusėse.

- Nors G.Kasparovas už mane jaunesnis 12 metų, mes abu tuo pačiu metu - 2000-aisiais - nustojome kovoti dėl pasaulio čempiono titulo. Tačiau išliekame aukščiausio lygio profesionalai. Mums šachmatai - vienas svarbiausių užsiėmimų gyvenime. Tad šioje srityje mūsų pozicijos labai suartėjo, nes akivaizdžiai matome, kad pastaraisiais metais profesionalių šachmatų populiarumas smarkiai krito. Mums abiem tai itin nemalonu. Juolab jei prisiminsime A.Karpovo ir G.Kasparovo mačų erą, tuomet (praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje - red.) šachmatai pagal populiarumą galėjo galynėtis net su futbolu. Jau nekalbu apie tenisą ir golfą, kuriuos mūsų sportas gerokai lenkė. Dabartinė situacija liudija, kad pastaruosius dvidešimt penkerius metus šachmatai stovėjo vietoje arba ritosi žemyn, o kitos sporto šakos sparčiai žengė pirmyn.

Komplimentai V.Čmilytei

- Lietuva turi Viktoriją Čmilytę, su kuria Jūs prieš kelerius metus susitikote prie šachmatų lentos per tradicinį jaunų šachmatininkių ir legendinių šio sporto veteranų mačą Čekijoje. Tąkart sykį nugalėjote Viktoriją, o antroji partija baigėsi lygiosiomis. Įdomu išgirsti Jūsų nuomonę apie V.Čmilytę.

- Ji jau seniai priklauso šachmatų elitui. Manau, Viktorija turėjo šansų tapti pasaulio moterų šachmatų čempione. Dabar šios galimybės gal truputį susiaurėjo - juk metai eina... Tačiau V.Čmilytė yra puiki šachmatininkė.

- Jei iš Jūsų gyvenimo būtų išbraukti šachmatai, kas liktų?

- Veiklos turiu labai daug, bet atėmus šachmatus daug netekčiau. Jau 12 metų esu UNICEF geros valios atstovas. Ant mano pečių - rimtos ekologinės programos. Kitąmet minėsime Tarptautinės taikos fondų asociacijos, kuri yra Tarybinio taikos fondo įpėdinė, penkiasdešimtmetį. Šio fondo prezidentas esu jau trisdešimt metų.

Jau 21 metus esu organizacijos "Pagalba Černobyliui" prezidentas. Už darbą šioje srityje Ukraina dukart mane įvertino aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais.

Prieš dvejus metus Rusijos valstybiniame prekybos ir ekonomikos universitete įkūriau Ekologinės ir ekonominės politikos katedrą ir jai vadovauju. Panaršę internete pamatysite, kad esu dvylikos universitetų ir institutų ekonomikos garbės daktaras.

- O, be šachmatų, koks sportas Jus domina?

- Jau amžius nebe tas. Eina metai, kitąmet man bus šešiasdešimt.

Geresni už Vanką Vstanką

- Turnyro "V.Mikėnui-100" nugalėtojui skirtas ypatingas Jūsų atvežtas prizas - vardiniai šachmatai. Kuo jie ypatingi?

- Tai iš prabangaus medžio pagaminti šachmatai, kuriais galima žaisti ir per varžybas. Šie elitiniai komplektai vadinami "A.Karpovo šachmatai nenugalimi". Mat nė vienos figūros - pradedant karaliumi ir baigiant pėstininku - neįmanoma "nugalėti". Jos, kaip ir rusų pasakos herojus Vanka Vstanka, kad ir kaip stengsiesi paguldyti, visada grįžta į stovimą poziciją. Tik, priešingai nei minėtas pasakos herojus, A.Karpovo šachmatų figūros stovi tvirtai, nesiūbuodamos.

 

***

Anatolijus KARPOVAS

gimė 1951 m. gegužės 23 d.

1969 m. tapo pasaulio jaunimo čempionu.

1970 m. įvykdė didmeistrio normatyvą.

1975 m. iškovojo pasaulio čempiono titulą, nugalėjęs Bobby Fischerį.

1978 ir 1981 m. apgynė titulą, žaisdamas su Viktoru Korčnojumi.

1985 m. prarado pasaulio čempiono titulą, pralaimėjęs Gariui Kasparovui 11:13.

1986, 1987 ir 1990 m. nesėkmingai mėgino susigrąžinti titulą (11,5:12,5; 12:12; 11,5:12,5).

1993 - 1999 m. FIDE čempionas (kai 1993 m. G.Kasparovas ir Nigelas Shortas atsiribojo nuo FIDE, A.Karpovas nugalėjo Janą Timmaną ir iškovojo šį titulą).

Aukščiausias reitingas - 2780.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"