TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Kai futbolE peržengiamos ribos

2011 01 20 0:00
1974-ųjų (kairėje) ir 1978-ųjų pasaulio čempionatų finalai iki šiol trikdo futbolo istorikų ramybę.
AFP/Scanpix nuotraukos

Pergalės, taurės ir medaliai - kiekvieno sportininko karjeros viršūnė. Po tokio pripažinimo užgriūva šlovė. Tačiau visi laurai pasiekiami tik sūriu prakaitu. Kai kurie medaliai sporto istorijoje turi ir tamsiąją pusę.

"Kai kas sako, kad futbolas yra gyvybės ar mirties klausimas. Nesutinku su tuo. Tai kur kas svarbiau", - kartą pareiškė legendinis Škotijos futbolininkas ir treneris Billas Shankley. Šie žodžiai puikiai apibūdina situacijas, kai pergalių siekiama bet kokiomis priemonėmis, o šlovės troškimas kartais aptemdo sveiką protą.

2010-ųjų pasaulio futbolo čempionate triumfavo ispanai. 2006 metais - italai. Dar anksčiau - brazilai, prancūzai. Visas pasaulis jiems lenkėsi ir niekam nekilo mintis, jog pergalių siekta nesąžiningai. O kaip buvo anksčiau? Ar visada pasaulio čempionatų dalyviai vadovavosi garbingo žaidimo kodeksu?

Kai kurie futbolo istorijos faktai ir liudijimai verčia tuo abejoti.

Drąsūs, stiprūs, vikrūs

Bene daugiausiai diskusijų iki šiol kelia 1954 metų pasaulio čempionato finalas, kai Šveicarijos sostinėje Berne susitiko Vakarų Vokietijos ir Vengrijos rinktinės. Vokiečiai 3:2 laimėjo prieš vengrus ir tapo pasaulio čempionais. Vakarų Vokietijoje tokios sėkmės niekas nesitikėjo. Po pergalės šalyje kilo euforija, pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo viešai skambėjo valstybės himnas. Iš karo griuvėsių bundančiai vokiečių tautai ši pergalė buvo itin svarbi gerinant savo įvaizdį. Finalas buvo pramintas "Berno stebuklu", o jo istorija po penkiasdešimties metų buvo atkurta vaidybiniame filme. 1954-aisiais vokiečiai atliko žygdarbį. Vengrijos rinktinė su legendiniu Ferencu Puskasu priešakyje iki finalo buvo nepralaimėjusi 32 rungtynių iš eilės. Dvikovos pradžioje Vengrijos futbolininkai pateisino favoritų statusą ir jau 8 minutę pirmavo 2:0. Bet Vakarų Vokietija sugebėjo atsitiesti ir pavijo varžovus, o paskui ir persvėrė rezultatą.

Tai ilgai nedavė ramybės istorikams. Manyta, kad vokiečių futbolininkai galėjo naudoti neleistinus preparatus. Žaidėjai vėliau tvirtino, kad jiems prieš rungtynes į organizmą buvo sušvirkšta vitamino C. Tačiau išsamų tyrimą atlikusi Leipcigo universiteto profesorių taryba praėjusį rudenį paskelbė sensacingą informaciją - yra pagrindo manyti, kad žaidėjams buvo suleista ne vitamino C, o metamfetamino. Šis narkotikas sukelia kelias valandas trunkantį stiprų energijos ir euforijos antplūdį. Tai paaiškintų, kodėl vokiečiai per finalą buvo itin energingi ir žvalūs. Metamfetamino dozės antrojo pasaulinio karo metais buvo švirkščiamos vokiečių lakūnams ir tankų įguloms.

Tyrėjai išsamesnių detalių dar neatskleidžia. Oficiali tyrimo ataskaita ir išvados bus pateiktos 2012 metais. Leipcigo universiteto iniciatyvą palaiko ir Vokietijos olimpinis komitetas.

1954-ųjų pasaulio čempionatas turi dar vieną sporto istorijos niuansą. Vakarų Vokietijos komandą iki čempionų sosto atvedė Seppas Herbergeris. Būtent šis treneris daugiau nei prieš penkis dešimtmečius ištarė frazę, kurią ir dabar mėgsta kartoti tūkstančiai sportininkų bei trenerių visame pasaulyje: "Kamuolys yra apvalus."

Sensacingi pamąstymai

Antrą kartą pasaulio čempione Vakarų Vokietija tapo 1974 metais. Tuomet vokiečiai Miunchene 2:1 nugalėjo Olandiją. Tačiau ir šią pergalę apraizgė spekuliacijos.

Ilgametis Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) prezidentas 94 metų brazilas Joao Havelange'as, pasaulio futbolui vadovavęs 1974-1998 metais, duodamas interviu San Paulo laikraščiui "Folha Sao Paulo", pateikė sensacingą versiją. Pasak jo, 1966-aisiais Anglijoje, o 1974 metais Vakarų Vokietijoje vykusiuose čempionatuose šeimininkų triumfas buvo iš anksto suplanuotas.

"1966-ųjų pirmenybių ketvirtfinalyje anglų rungtynėms su Argentina teisėjavo vokietis, o vokiečių mačui su Urugvajumi - anglas. O Brazilijos rinktinės rungtynėms teisėjavo tik vokiečiai arba anglai, - pastebėjo J.Havelange'as. - Konkurentai buvo eliminuoti, o finale susitiko Anglija ir Vakarų Vokietija. Taip pageidavo tuometis FIFA prezidentas anglas Stanley Rousas."

Finale triumfavo anglai - 4:2. Buvęs FIFA vadovas priminė, kad trečią šeimininkų įvartį teisėjas įskaitė, nors kamuolys nekirto vartų linijos. Kalbėdamas apie 1974-ųjų turnyrą Miunchene, J.Havelange'as toliau pynė sąmokslo teorijas: "Tada istorija vėl pasikartojo šeimininkų naudai. Visi bijojo Brazilijos, kuri pasaulio čempione buvo tapusi jau tris kartus. Būtent per Brazilijos ir Olandijos rungtynes sprendėsi, su kuo šeimininkai žais finale. Šiam susitikimui vėl teisėjavo vokietis. Jis įvykdė nurodymą į finalą "ištempti" olandus. Juk prieš juos laimėti lengviau, nei prieš brazilus."

J.Havelange'as savo įtarimų konkrečiais faktais ar įrodymais patvirtinti negalėjo. Futbolo visuomenei beliko svarstyti, kaip viskas buvo iš tikrųjų...

Šeimininkų privilegijos

1978 metų čempionate triumfavo namie žaidę Argentinos futbolininkai. Šios pergalės galėjo ir nebūti, jei ne keli įtartini sutapimai.

FIFA suteikė Argentinos rinktinei didžiulę privilegiją - rungtynes žaisti vėlai vakare, kai visi kiti rezultatai jau bus žinomi. Tad argentiniečiai tapo savo laimės kalviais. Tai buvo pagrindinis jų privalumas per lemiamas antrojo etapo rungtynes dėl patekimo į finalą. Pasibaigus kitiems susitikimams buvo aišku, kad duris į finalą Argentinai atvers pergalė prieš Peru 4 įvarčių skirtumu, antraip finale kovos Brazilija. Nepaisant brazilų pastangų pakelti Peru komandos kovinę dvasią, Argentina sutriuškino pasyviai žaidusius ir gynyboje šiurkščiai klydusius varžovus 6:0.

Tuoj pat pasklido versijos, jog argentiniečiai papirko Peru futbolininkus. Dar daugiau aistrų užvirė, kai Brazilijos žurnalistai paviešino sensacingą faktą - Peru komandos vartininkas Ramonas Quiroga gimęs Argentinoje.

Menamas susitarimas tarp komandų nebuvo patvirtintas, tačiau FIFA jau nuo kitų pirmenybių taisyklėse įvedė pataisą - visi lemiami grupės susitikimai visada bus žaidžiami tuo pačiu metu.

Švilpuką pakeitė narkotikai

2002 metų pasaulio čempionatas Pietų Korėjoje ir Japonijoje įėjo į istoriją kaip vienas skandalingiausių teisėjavimo prasme. Pietų Korėjos futbolininkai pasiekė neregėtas aukštumas - pateko į stipriausiųjų ketvertuką, tačiau pasaulio žiniasklaida pažymėjo, kad prie to smarkiai prisidėjo arbitrai.

Pergalingose aštuntfinalio bei ketvirtinalio rungtynėse su Italija ir Ispanija teisėjai akivaizdžiai traukė už ausų šeimininkų komandą, neįžvelgdami grubių korėjiečių pražangų, neįskaitydami sąžiningai pelnytų europiečių įvarčių ar varydami italus iš aikštės. Italijos komandą taip paskandino Byronas Moreno iš Ekvadoro, Ispaniją - egiptietis Gamalas Al-Ghandouras. FIFA vadovui Seppui Blatteriui teko atsiprašinėti ir teisintis, jog teisėjai taip pat klysta. Tačiau šių arbitrų biografija verčia suabejoti, ar 2002 metų klaidos nebuvo padarytos sąmoningai.

Tais pačiais metais B.Moreno per vienas rungtynes Ekvadore prie pagrindinio rungtynių laiko pridėjo 13 minučių - susitikimas tęsėsi tol, kol viena komanda persvėrė rezultatą. Tokį teisėjo akibrokštą Ekvadoro futbolo federacija įvertino 20 rungtynių diskvalifikacija. Bausmės terminui pasibaigus, B.Moreno vėl buvo suspenduotas, kai iš aikštės nepagrįstai pašalino tris vienos komandos žaidėjus. Tuomet arbitras nusprendė baigti skandalingą karjerą.

Liepto galą B.Moreno priėjo pernai rugsėjį, kai Niujorko oro uoste buvo sulaikytas su 6 kilogramais heroino ir atsidūrė už grotų.

G.Al-Ghandouro biografija ne tokia spalvinga. Iš karto po rungtynių su Ispanija pasirodė pranešimų, kad jis iš čempionato organizatorių dovanų gavo automobilį. Neatlaikęs kritikos, egiptietis baigė karjerą tais pačiais metais.

Nevykęs sąmokslas

Kai esi silpnesnis už varžovą ir nepavyksta papirkti teisėjų, belieka griebtis kraštutinių priemonių. Kai ir tai nepadeda, tenka brangiai sumokėti. Čilietis Cendoras Rojasas Saavedra įėjo į futbolo istoriją kaip vienas negarbingiausių žaidėjų.

1989 metais legendiniame Rio de Žaneiro stadione "Maracana" lemiamas pasaulio pirmenybių atrankos rungtynes žaidė Brazilijos ir Čilės rinktinės. Kad patektų į planetos pirmenybes Italijoje, brazilams būtų pakakę lygiųjų. Čilės komandai žūtbūt reikėjo pergalės.

70-ąją rungtynių minutę šeimininkai pirmavo 1:0, čiliečių šansai vis labiau mažėjo. Staiga iš aistruolių tribūnos į aikštę atskriejęs fejerverkas nukrito šalia Čilės rinktinės vartus gynusio C.R.Saavedros. Jis griuvo ir susigriebė už veido. Prie vartininko suskubo medikai, komandos draugai. Televizijos kameros užfiksavo iš pirmo žvilgsnio kraupų vaizdą - C.R.Saavedros veidas buvo kruvinas, žaidėją iš aikštės išnešė komandos draugai. Čilės komanda atsisakė tęsti rungtynes. Atrodė, brazilų laukia griežtos sankcijos. Tačiau yla iš maišo ėmė lįsti, kai iniciatyvos ėmėsi televizija. Epizodo pakartojimuose buvo matyti, kad fejerverkas į vartininką nepataikė.

Klasta paaiškėjo, kai tyrimo ėmėsi FIFA. Čilietį apžiūrėję medikai nustatė, kad sužalojimai - ne nuo fejerverko. Prie sienos priremtas C.R.Saavedra buvo priverstas prisipažinti. Pasirodo, pirštinėse vartininkas buvo įtaisęs skustuvus, kurių ašmenimis ir susižalojo veidą. Šį sąmokslą prieš rungtynes jis sukūrė su treneriu Orlando Aravena ir komandos gydytoju Danieliu Rodriguezu.

Išradingąjį trejetuką FIFA diskvalifikavo visam gyvenimui, o Čilei uždraudė dalyvauti kito - 1994-ųjų pasaulio čempionato atrankos varžybose. Vėliau Čilės rinktinė sugrįžo į stipriausiųjų gretas, bet vėl išsikovoti sirgalių pasitikėjimą ir pagarbą buvo nepaprastai sunku. 2001 metais C.R.Saavedrai diskvalifikacija buvo panaikinta, tačiau į futbolą jis nebegrįžo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"