TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Kaip gimė Čempionų lyga

2016 02 17 6:00
Vienas įspūdingiausių Čempionų lygos finalų buvo 1999-aisiais Barselonoje, kai "Manchester United" futbolininkai po dviejų įvarčių per teisėjo pridėtą laiką 2:1 palaužė Miuncheno "Bayern" komandą. Triumfuojančio "United" puolėjo Ole Gunnaro Solskjaero nuotrauka iki šiol kabo ant "United" stadiono sienos. AFP/Scanpix nuotrauka

Dvejomis rungtynėmis vakar vėlai vakare startavo UEFA Čempionų lygos aštuntfinalio varžybų etapas. Po žiemos pertraukos kovas atnaujinusiame elitiniame turnyre į titulą vis dar pretenduoja 16 Europos futbolo klubų.

61-ąjį sezoną skaičiuojanti Čempionų lyga per pusę amžiaus tapo didžiule verslo mašina ir sulaukė milžiniško populiarumo visame pasaulyje. Futbolo aistruoliai neįsivaizduoja savo gyvenimo be Čempionų lygos vakarų.

Žurnalisto idėja

Dabar Čempionų lyga yra tobulai veikiantis mechanizmas, tačiau pirmieji jos žingsniai buvo labai atsargūs ir nedrąsūs. Didžiojoje Britanijoje leidžiamas žurnalas „Four Four Two“ tvirtina, kad prie šio turnyro įkūrimo daug prisidėjo anglai. Tiksliau – jų arogancija. Anuomet anglai save laikė stipriausia futbolo tauta, o tai erzino kitus europiečius.

1954 metų gruodį draugiškose rungtynėse Anglijos čempionai „Wolverhampton“ futbolininkai namie 3:2 įveikė Budapešto „Honved“ komandą iš Vengrijos. Tuo metu Vengrija buvo pasaulio vicečempionė, o „Honved“ žaidė šios šalies futbolo žvaigždės – Ferencas Puškašas, Sandoras Kocsisas, Zoltanas Cziboras, Jozsefas Bozsikas ir kiti.

„Vilkų“ („Wolverhampton“ atitikmuo – red.) treneris Stanas Cullisas po šios pergalės pareiškė, kad treniruoja stipriausią pasaulio komandą. Nesikuklino ir anglų spauda.

„Šlovinkite „Vilkus“, naujuosius pasaulio čempionus“, – kitą rytą skelbė „Daily Mail“ antraštė.

Paryžiuje ši žinia nepadarė įspūdžio.

„Prieš skelbdami apie jų nenugalimumą palaukime „Vilkų“ vizito į Budapeštą ar Maskvą“, – rašė „L'Equipe“ apžvalgininku dirbęs buvęs Prancūzijos rinktinės žaidėjas Gabrielis Hanot.

Tuo metu G. Hanot prisiminė seną savo svajonę surengti tarptautinį Europos klubų turnyrą. Jo bičiulis Paryžiaus „Racing“ klubo prezidentas Jeanas– Bernard'as Levy taip pat klausė: „Kodėl mes neįkuriame visos Europos lygos?“ Tačiau abu prancūzai suvokė, kad privilioti anglus bus sunku.

G. Hanot idėjos skeptikai kėlė klausimą – kada žaisti Europos taurių rungtynes? Jei savaitgaliais vyksta nacionalinių pirmenybių dvikovos, tarptautinėms rungtynėms lieka šiokiadieniai. Tais laikais tai atrodė neįmanoma.

Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) taip pat buvo nusiteikusi skeptiškai. Bet iniciatyvos ėmėsi Madrido „Real“ prezidentas Santiago Bernabeu. Žmogus, kurio garbei dabar pavadintas „Real“ stadionas. Jis sudarė galimų dalyvių sąrašą, varžybų sistemą ir pasiūlė vadinti turnyrą Europos taure. Ispanui galiausiai pavyko įtikinti FIFA.

Persigalvojo po metų

Sunkiausia buvo įtikinti anglus. Varžybų organizatoriai nusiuntė kvietimą Anglijos čempionate pirmavusiam Londono klubui „Chelsea“. Šio klubo vadovas Joe Mearsas sutiko dalyvauti naujame turnyre, bet jo entuziazmą greitai nuslopino Anglijos futbolo lygos vadovai. Jie buvo įsitikinę, kad Europos taurės varžybos kelia rimtą grėsmę Anglijos čempionato prestižui. Futbolo lygos vadovas, būsimasis FIFA prezidentas Arthuras Drewry klubui „Chelsea“ priminė, kad turi teisę drausti jam žaisti rungtynes su užsieniečiais.

J. Mearsui neliko nieko kito, kaip atšaukti savo ketinimus. „Chelsea“ vietą turnyre užėmė Varšuvos klubas „Gwardia“. Anglijos spauda apie tai nieko neparašė – priėmė kaip savaime suprantamą ir logišką A. Drewry sprendimą.

Vis dėlto 1955 metų rugsėjį 16 klubų pradėjo kovą dėl pirmosios Europos taurės. Pirmąsias turnyro rungtynes Lisabonoje tarp vietos „Sporting“ ir Belgrado „Partizan“ komandų (3:3) stebėjo 30 tūkst. žiūrovų.

„Matau, kad sukūrėme kai ką ypatingo“, – tuomet rankas trynė G. Habot bendražygis ir vienas turnyro steigėjų Jacques'as Ferranas, kuriam dabar 95-eri.

Pirmame turnyro finale Paryžiuje prieš 60 metų „Real“ 4:3 nugalėjo prancūzų „Stade Reims“ klubą.

Supratę, kad klydo, anglai gana greitai pakeitė nuomonę. Jau kitą sezoną Europos taurės turnyre debiutavo „Manchester United“ klubas.

„Tu gali tapti Anglijos čempionu, bet būsi geriausias tik Anglijoje. Europos taurė yra kur kas sudėtingesnis ir rimtesnis turnyras“, – sakė „United“ legenda Bobby Charltonas.

Pasiekti Europos taurės viršūnę su Mančesterio klubu jam pavyko 1968-aisiais Lisabonoje.

Vis dėlto anglai netapo dominuojančia jėga Europoje. Per šešis dešimtmečius futbolo tėvynės klubai stipriausi žemyne tapo 12 kartų. Pastarąjį kartą trofėjų 2012 metais iškovojo „Chelsea“.

Pinigų lietus

Kasmet vis didesnio populiarumo sulaukusios Europos taurės varžybos virto Čempionų taure, o 1992-aisiais buvo pavadinta Čempionų lyga. 1997 metais turnyro dalyvių skaičius padidėjo iki 24, o dar po dvejų metų – jau iki 32.

Žaidimas Čempionų lygoje klubams ne tik prestižas, garbė, bet ir didžiulis pelnas. G. Habot su J. Ferranu nė neįsivaizdavo, kokias sumas uždirbs jų įkurto turnyro dalyviai.

Anksčiau klubai už patekimą į grupės varžybų etapą gaudavo 8,6 mln. eurų, o šį sezoną už tai jie praturtės 12 milijonų. Be to, kiekviena pergalė įvertinta 1,5 milijono. Už patekimą į aštuntfinalį klubams skiriama dar 5,5 milijono. Žaidimo ketvirtfinalyje vertė – 6 mln., pusfinalyje – 7 mln., finale – 10,5 mln., o triumfas įvertintas 15 milijonų.

Šį sezoną Čempionų lygos prizų fondą sudaro 1,257 mlrd. eurų. Turnyro laimėtojai gali uždirbti nuo 50 iki 54,5 milijono.

Nugalėtojų pajamos neabejotinai bus didesnės, nes į šią sumą neįtraukos įplaukos, kurias klubai gaus už reklamą ir televizijos transliacijų teisių pardavimą. Šis pelnas gali būti labai įvairus. Pavyzdžiui, praėjusio sezono nugalėtoja „Barcelona“ iš reklamos ir televizijos transliacijų teisių uždirbo 24,6 mln. eurų, finalininkas Turino „Juventus“ – 58,2 mln., mat buvo vienintelis atkrintamosiose varžybose žaidęs Italijos klubas. Todėl „Juventus“ savo šalyje užkariavo visą reklamos rinką.

Tuo metu iki grupės varžybų etapo nenukeliaujantiems klubams tenka tik trupiniai. Atrankos varžybose kovojęs, bet švedų „Malmo“ pralaimėjęs Lietuvos čempionas Vilniaus „Žalgiris“ savo sąskaitą iš UEFA papildys 550 tūkst. eurų

Čempionų lygos aštuntfinalis

PSG (Prancūzija) – „Chelsea“ (Anglija)

„Benfica“ (Portugalija) – „Zenit“ (Rusija)

„Gent“ (Belgija) – „Wolfsburg“ (Vokietija)

„Roma“ (Italija) – „Real“ (Ispanija)

„Arsenal“ (Anglija) – „Barcelona“ (Ispanija)

„Juventus“ (Italija) – „Bayern“ (Vokietija)

„Eindhoven“ (Olandija) – „Atletico“ (Ispanija)

„Dinamo“ (Ukraina) – „Manchester City“ (Anglija)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"