TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Krepšinio žemėje - futbolo talentų paieškos

2010 11 11 0:00
Lietuvos jaunių rinktinę (geltoni marškinėliai) nuo ispanų skiria meistriškumo praraja.
Valdo Knyzelio (LFF) nuotrauka

Lietuvos futbolą senokai apėmusi stagnacija. Nacionalinė rinktinė niekada nėra patekusi į pasaulio ar Europos čempionatą. Tiesa, retkarčiais ji nustebina pergalėmis prieš austrus, rumunus ar čekus. O štai jaunimo rinktinės - tikras galvos skausmas. Tai kelia nerimą, žiūrint į šalies futbolo ateitį.

Pastaraisiais metais įvairių amžiaus grupių rinktinės per varžybas dažniausiai atlieka nemalonų statistų vaidmenį. Šiemet Lietuvoje vykę Europos čempionato atrankos turnyrai dar paryškino skaudžią tiesą. Lietuvos jaunimo iki 17 metų rinktinė 1:0 sugebėjo nugalėti Velsą, bet 2:5 pralaimėjo Belgijai ir net 0:7 - Danijai.

Devyniolikmečiams sekėsi dar prasčiau. Net namų sienos jiems nepadėjo - pralaimėtos visos trejos rungtynės, neįmušta nė vieno įvarčio. Lietuvius 6:0 sumindė ispanai, 1:0 pranoko Izraelio ir Armėnijos jaunimas.

Ką daryti, kad ateityje pavyktų išvengti tokių skaudžių nesėkmių? Kokia yra šalies futbolo būklė? Ar Nacionalinė futbolo akademija atlieka savo funkcijas? Ar teisingą kelią Lietuvoje pasirinko vaikų ir jaunimo futbolas?

Apie tai Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai surengė viešą diskusiją. Pokalbyje dalyvavo LFF prezidentas Liutauras VARANAVIČIUS, techninis direktorius Stasys STANKUS, nacionalinės rinktinės treneris Raimondas ŽUTAUTAS, buvęs futbolininkas Marijus RIMAS, apie futbolą rašantys žurnalistai Evaldas GELUMBAUSKAS, Modestas KRUKAUSKAS, Vilmantas REMEIKA, Tautvydas VENCEVIČIUS ir kiti.

Netinkama sistema

L.Varanavičius. LFF vadovybė susiduria su dešimt kartų daugiau problemų, nei jų paskelbiama visuomenėje. Patys nesame patenkinti rezultatais. Tačiau nesėkmių priežastys lieka tik vidiniame mūsų rate. Dėl to ir norime viešai diskutuoti, kad visi suprastų esmę. Dabartinė futbolo situacija - visos Lietuvos sistemos dalis. Viena federacija situacijos pakeisti negali, nors savo darbą mes atliekame. Futbolo akademija dirba trečius metus, tačiau efektyvaus jos veikimo modelio dar neatradome. Net prancūzai jo ieškojo 8 metus.

Iš sporto mokyklų į akademiją patekę vaikai būna netinkamai parengti. Deja, negalime paveikti sporto mokyklų darbo. Ten nusistovėjusi tarybinė sistema, kuri per 20 metų nepasikeitė. Sporto mokyklų darbo niekas netikrina, jos nėra atskaitingos. Sporto mokyklas steigia Sporto departamentas arba Švietimo ministerija, o pinigus duoda savivaldybės. Tačiau niekas neprižiūri, kaip jie panaudojami. Šiuo metu sporto mokyklose futbolą žaidžia apie 6 tūkst. vaikų ir apie 2 tūkst. - įvairiuose klubuose. Vienam vaikui per metus skiriama maždaug 4 tūkst. litų.

Turime vilčių pakeisti sporto mokyklų sistemą, kadangi po truputį juda reikalai dėl Seimui mūsų pasiūlyto popamokinės veiklos krepšelio įstatymo.

S.Stankus. Jei ieškotume kaltų, iškart paaiškėtų, kad problemų kyla dėl netinkamos sistemos. Sporto mokyklos gauna konkretų skaičių darbo valandų, kurios riboja masiškumą. Treneris iš ryto ateina į darbą, "užmėto" vaikus įvairiausiais pratimais, atidirba savo valandas ir išeina. Jam nerūpi meistriškumas. Bet juk taip negalima. Trenerio darbas privalo būti kūrybinis.

LFF bando gerinti situaciją, stengiasi apmokyti trenerius ir fizinio lavinimo mokytojus, rengia jiems kursus. Oficialiai futbolą žaidžiančių vaikų turime 8 tūkst., tačiau realiai šis skaičius gerokai mažesnis. Vokietijoje tiek vaikų futbolą žaidžia 100 tūkst. gyventojų dydžio miestelyje. Mes turime 400 šešiolikmečių, belgai - 34 tūkstančius. Toks yra mūsų ūkis. Reikia džiaugtis, kad sugebame nugalėti Velso jaunimą.

Futbolo klubai privalo auginti pamainą, jie galėtų vieno žaidėjo atlygį skirti vaikų trenerio etatui sukurti. Deja, paprasčiau sudaryti sutartį su sporto mokykla ir taip įgyvendinti licencijavimo reikalavimą turėti vaikų komandas. Tik vienas kitas klubas domisi savo jaunimu.

T.Vencevičius. Kodėl klubai taip elgiasi?

L.Varanavičius. Ne paslaptis, kad A lygoje yra du klubai - Panevėžio "Ekranas" ir "Šiauliai", - kurie visais įmanomais būdais stengiasi išvengti reikalavimo turėti vaikų komandas ir sudaro sutartis su futbolo mokyklomis. Kitais metais jiems tokių išimčių nebetaikysime. LFF strategijoje parašyta - kiekvienas futbolo klubas privalo turėti 15 komandų - 10 berniukų, 2 mergaičių bei dublerių, pagrindinę ir veteranų.

Moka už kiekybę

R.Žutautas. Vaikų ir jaunių pirmenybėse kiekvienos akademijos ar mokyklos tikslas yra nugalėti varžovus. Bet kokia kaina. Tarp jų vyksta tikras karas. Bendras interesas - auginti pamainą - nerūpi niekam. Vaikų futbole atrenkami stipriausi berniukai, kurie privalo laimėti. Kiti lieka nuošalyje ir negauna žaisti. Vaikų futbolo varžybose apskritai nereikėtų paisyti rezultato, vertėtų leisti pažaisti visiems berniukams, kad jie pajustų futbolo skonį ir lavintų įgūdžius. Pamirškime rezultatą.

S.Stankus. Užsienyje vaikai po kelis žaidžia mažesniuose plotuose ir mažesniu kamuoliu. Tokią praktiką bandėme pritaikyti Lietuvoje. Pavyzdžiui, komanda žaidžia tris kėlinius, per kiekvieną išleisdama po 7 berniukus. Visi gauna pakankamai laiko pažaisti ir taip tobulėja. Sporto mokyklos niekaip nesutinka su tokiu pasiūlymu.

R.Žutautas. Kai kurie tėvai per rungtynes šaukia ant trenerių: kodėl jo vaiko neleidžia į aikštelę. Juk jis moka pinigus ir nori matyti savo vaiką žaidžiantį. O treneriui svarbiau rezultatas, nes iš vadovybės jis gavo nurodymą laimėti...

V.Remeika. Kodėl sporto mokyklos nesutinka su reforma? Ar treneriui mokamas atlyginimas pagal vaikų kiekį?

L.Varanavičius. Taip. Jie oficialiai prirašo vaikų daugiau, nei turi. Į protokolą surašo 22 vaikus. Argi būtų problema žaisti rungtynes dviem skirtingomis komandomis? Nebūtų, bet treneriai tiek vaikų neturi, o pinigus gauna už visus 22. Niekas nesugeba to kontroliuoti.

S.Stankus. Buvo atvejų, kai paraiškoje figūravo 16 pavardžių, o komandoje buvo tik 11 berniukų.

L.Varanavičius. Tą kontroliuoti gali tik savivaldybės. Kai Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius pabandė įgyvendinti sporto mokyklų reformą - visas centralizuoti, kilo didžiausias šurmulys. G.Babravičius buvo paskelbtas tautos priešu.

M.Krukauskas. Bet negalima visų sporto mokyklų suvaryti į vieną vietą. Įsivaizduojate, kokia netvarka bus?

L.Varanavičius. Kalbame ne apie asignavimą, o apie sistemos pakeitimą. Valstybei nereikia turėti savo sporto mokyklų. Tą funkciją už pinigus atliks bet kuris klubas.

R.Žutautas. Vilniaus "Žalgiris" puikiai galėtų kontroliuoti sostinės futbolo mokyklas, prisiimti įsipareigojimus, kad garantuoja išlaikyti tam tikrą sportuojančių vaikų kiekį.

T.Vencevičius. O kur saugikliai? Kur garantijos, kad tas pats "Žalgiris" sąžiningai elgsis su tam reikalui skirtais pinigais arba po dvejų metų neatsisakys tokio įsipareigojimo?

L.Varanavičius. Tada finansavimą skirtume kitam klubui. Pagal mūsų siūlomą popamokinės veiklos įstatymą vieno vaiko užimtumui per metus būtų skirta 1800 litų, meistriškumui - 2500. Futbolo klubas gali pretenduoti į 2500.

R.Žutautas. Įsivaizduokime, kiek privačios mokyklos surinks vaikų, kad tik gautų po 2500 litų už kiekvieną vaiką.

Diegs talentų programą

E.Gelumbauskas. Susidaro įspūdis, kad dėl visko kaltos sporto mokyklos. LFF savo kaltės neįžvelgia, niekas nieko pakeisti negali. Bet rinktinių žaidėjus rengia LFF futbolo akademija, o ne sporto mokyklos...

S.Stankus. Akademija išsirenka talentingiausius 13-14 metų vaikus iš sporto mokyklų. Bet jie būna prastai parengti. LFF netrukus pradės vykdyti talentų programą. Stengiamės apmokyti trenerius ir mokytojus, juos reitinguoti, suteikti licencijas.

R.Žutautas. Dauguma tų trenerių atvyksta į seminarus tik tam, kad pasiimtų gražias aprangas, inventorių ir suvenyrus. Teorinė dalis jiems nerūpi.

V.Remeika. Kokia talentų programa numatyta?

L.Varanavičius. 90 proc. į akademiją atėjusių keturiolikmečių iš naujo mokosi žaisti futbolą. Norime įvesti savo sistemą. Parengėme talentų programą, ją patvirtino Tarptautinė federacija (FIFA), iš jos gavome 100 tūkst. JAV dolerių ketveriems metams. Pradėsime trenerių licencijavimą trimis kategorijomis. C licenciją gauna visi fizinio lavinimo mokytojai. Tokių kasmet parengiame apie 40. Įgyvendinus programą, turėsime 6 instruktorius regionuose, kurie mokys po 20 mokytojų. Taigi per penkerius metus turėsime jau tūkstantį C licenciją įgijusių trenerių. Iš tokios masės tikrai bus tokių, kurie "užsikabins" ir norės tobulėti, siekti B licencijos, vėliau - A ir t. t.

Sovietmečio pliusai ir minusai

E.Gelumbauskas. Kaip treneriai dirbo anksčiau? Kas išugdė dabartinius ir buvusius nacionalinės rinktinės lyderius?

R.Žutautas. Sistema. Sovietmečiu buvo du futbolo internatai - Panevėžyje ir Vilniuje. Buvo griežta atranka ir aukšti normatyvai, kurių neįvykdę į rinktines nepatekdavo net geriausi žaidėjai. Kas tris mėnesius tekdavo laikyti testus: spiriant iš 40 metrų pataikyti į 10 kvadratinių metrų plotą, po to varinėjant kamuolį apeiti keturis muliažus ir dar visu greičiu nubėgti 30 m. Visa tai reikėjo atlikti per 6 sekundes... Neišlaikei šio testo - laisvas.

V.Remeika. Gal reikėtų grįžti prie sovietinės sistemos?

L.Varanavičius. Sena sistema atgyvenusi ir ydinga. Akademijų tinklą būtina plėsti. Jei būtume turėję pinigų, nacionalinę akademiją Kaune būtume pastatę seniausiai. Ji veikia tik trečius metus.

V.Remeika. Trečius metus? O kas buvo iki tol?

L.Varanavičius. Buvo tik maniežas. Akademija yra sistema - pastatai, mokymo bei testavimo procesai. Jūs galite su tuo nesutikti, bet sakome tai, ką matome patys.

M.Rimas. Dauguma trenerių futbolo mokyklose likę kaip tik nuo tos pačios sovietinės sistemos. Gal Lietuvoje nėra gerų naujos kartos futbolo specialistų?

R.Žutautas. Yra daug neblogų trenerių. Bet kai jiems siūlomas 1 tūkst. litų atlygis, natūralu, kad jie to darbo atsisako. Joks jaunas vyras neis dirbti už tokį atlygį, nes neišlaikys šeimos.

Valstybė pati griauna futbolą. Kiek milijonų jau išplauta per nacionalinį stadioną, kuris taip ir nepastatytas? Kiek objektų užgrobta? Kiek futbolo stadionų pastatyta per nepriklausomybės laikotarpį? Vienas Marijampolėje, ir tas su Europos fondų pagalba.

Ateities perspektyvos

M.Krukauskas. Šiemet pamatėme, kokio lygio yra mūsų devyniolikmečių rinktinė...

R.Žutautas. Neteiskime šios komandos, ne kasmet jos varžovė būna Ispanija ar Izraelis. Manęs komanda ir rezultatai nedomina. Mane domina konkretūs žaidėjai. Pavardžių neminėsiu, bet šioje devyniolikmečių komandoje yra bent penki vaikinai, kurie po dvejų trejų metų žais nacionalinėje rinktinėje. Žinoma, jei nenustos tobulėti.

M.Rimas. Kai žaidžiau jaunimo rinktinėse, kaskart estams įmušdavome po 5 įvarčius. Dabar jauniai prieš estus laimi tik po atkaklios kovos. Kalbate apie trenerių tobulėjimą, giriate akademijos veiklą. Bet kodėl jauniai pralaimi net armėnams?

R.Žutautas. Nelyginkime mūsų vaikinų ir pietiečių brendimo. Jie subręsta ir sutvirtėja daug greičiau, jau dabar yra pasirengę vyrų futbolui. Mūsiškiai šalia jų yra tikri vaikai.

V.Remeika. Nacionalinės rinktinės treneriui jaunimo rinktinių rezultatai neįdomūs. Man, kaip futbolo gerbėjui, įdomūs. 1998 metais jaunių rinktinė sugebėjo patekti į finalinį Europos čempionato etapą. 2002-aisiais atrankos varžybose sugebėjo įveikti rusus, lygiosiomis sužaidė su anglais. Ar kada sulauksime panašių rezultatų?

R.Žutautas. O kas liko iš tos 1998 metų rinktinės? Vienintelis Robertas Poškus dar patenka į nacionalinę rinktinę.

S.Stankus. 1998-aisiais buvo kita situacija. Laimėję atrankos turnyrą, patekome į atkrintamąsias varžybas, kur burtai mus suvedė su Turkijos komanda. Kadangi tas Europos čempionatas vyko graikiškoje Kipro dalyje, turkai dėl politinių priežasčių mums tiesiog pasidavė.

V.Remeika. Vadinasi, 1998 metais jaunių laimėjimas buvo klaida?

S.Stankus. Ne klaida, bet ta komanda buvo silpna. Europos čempionate pralaimėjo visas rungtynes, vokiečiai tada mus įveikė 7:1.

E.Gelumbauskas. Kokią regite ateities perspektyvą, kai bus įgyvendinta talentų programa?

R.Žutautas. Po penkerių metų turėsime pirmuosius rezultatus. 2011-aisiais aš, kaip nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris, reikalausiu, kad kiekvienoje A lygos komandoje per rungtynes žaistų bent du žaidėjai, jaunesni nei 18 metų.

M.Krukauskas. O kaip tai įgyvendinsite? Įsivaizduokite, jei dabar Vilniaus "Lietuvos ryto" ar Kauno "Žalgirio" klubams kas nors imtų nurodinėti, kiek ir kokių krepšininkų jų komandose privalo žaisti...

R.Žutautas. Pakeisime nuostatus.

L.Varanavičius. Be klubų sutikimo nuostatų pakeisti negalime, tačiau su klubais diskutuosime ir sieksime jų pritarimo.

E.Gelumbauskas. 2013-aisiais Lietuva organizuos devyniolikmečių Europos futbolo čempionatą. Ką daryti, kad po trejų metų mūsų jauniai nepadarytų gėdos ir tame čempionate iškovotų bent taškelį?

S.Stankus. Aš vis regiu jūsų priešišką nusistatymą. 1994, 1995 metais gimusi karta yra pilkos pelytės, bet 1993-iųjų karta perspektyvi. Jau dabar Aurimas Vilkaitis, Edvinas Girdvainis treniruojasi Italijos profesionalų klubuose, vartininkas Lukas Lidakevičius žaidžia Anglijos jaunių pirmenybėse. Jei iš 1993-iaisiais gimusių vaikinų rinktinės 5-6 žaidėjais domisi užsienio klubai, tai žada perspektyvią ateitį. Ir, beje, juos pastebi ne kokie nors Estijos klubai.

L.Varanavičius. Deja, kartais jaunam žaidėjui tobulėti trukdo tėvų ambicijos.

R.Žutautas. Blogiausia, kad kai kurie tėvai imasi agento darbo ir bando kuo greičiau parduoti savo vaiką kokiam nors užsienio klubui ir iš to uždirbti.

Parengė Vilmantas REMEIKA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"