TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Lietuvos futbolininkai turės užnugarį

2016 09 29 6:00
Arūnas Klimavičius: „Abi bylas Kazachstane ir Rusijoje laimėjau, bet be šių šalių žaidėjų sąjungų pagalbos kažin ar būtų pasiektas toks rezultatas.“ AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) rinktinių direktoriumi dirbęs Robertas Tautkus ėmėsi naujos veiklos. Jo iniciatyva įkurta Lietuvos futbolo žaidėjų sąjunga (LFŽS), kuri rūpinasi profesionalių futbolininkų draudimu, medicina, švietimu, yra tarpininkė tarp klubų ir žaidėjų.

„Kai esi futbolininkas, už tave viskas pagalvota. Bet vieną dieną tu netenki darbo, patiri traumą, klubas nutraukia sutartį. Tam mes ir esame, kad padėtume“, – trečiadienį pristatydamas LFŽS pažymėjo jos pirmininkas R. Tautkus.

Sąjungai talkina puikiai su Vokietijos futbolo žaidėjų sąjunga susipažinęs Valdas Ivanauskas ir teisininku dirbantis buvęs profesionalus žaidėjas Aivaras Laurišas.

Kol kas – tik rinktinės atstovams

LFŽS įkurta praėjusių metų lapkričio mėnesį, bet veiklą ši organizacija pradėjo tik šių metų liepos pirmąją, mat R. Tautkus iki birželio 30 dienos turėjo įsipareigojimų šalies futbolo federacijai.

Šiuo metu sąjunga vienija 16 futbolininkų. Apie 50 kvietimų tapti LFŽS nariais dar išsiųsta kitiems žaidėjams.

Pirmasis prašymą tapti nariu pateikė šalies nacionalinės rinktinės žaidėjas Fiodoras Černychas, o kitas rinktinės atstovas Saulius Mikoliūnas greičiau susimokėjo nario mokestį ir pirmasis gavo LFŽS pažymėjimą.

Tiesa, kol kas sąjungos nariais gali tapti tik nacionalinių vyrų ir moterų bei jaunimo rinktinių esami ir buvę nariai. R. Tautkaus teigimu, teks keisti įstatus, kad nariais galėtų tapti visi šalyje esantys profesionalūs žaidėjai, taip pat jais galės tapti Lietuvoje rungtyniaujantys užsieniečiai.

„Esame nepriklausoma organizacija, sykiu esame LFF ir šalies futbolo A lygos partneriai. Norime bendradarbiauti su šalies klubais, – pasakojo LFŽS pirmininkas. – Sieksime turėti savo narį LFF vykdomajame komitete bei A lygos valdyboje, tuomet visi klausimai dėl mūsų futbolininkų būtų sprendžiami dalyvaujant mūsų atstovui.“

R. Tautkus neslėpė, kad sutvirtėjus organizacijai bandys patekti tarp Pasaulio žaidėjų sąjungos (FIFPro) šeimos narių. Dabar joje yra 29 Europos asociacijos.

R. Tautkui keista, jog latviai ir estai dar neturi analogiškos organizacijos.

„Lietuvos žinioms“ pasiteiravus, ar LFŽS pirmininkas domėjosi, kaip sekasi prieš šešerius metus įkurtai Lietuvos krepšinio profesinei sąjungai, R. Tautkus atsakė: „Kalbėjausi su Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Špoku. Jis sakė, jog federacija neturi jokios informacijos apie tai.“

Turi uždirbti tai, kas numatyta

Sąjungai talkinantis A. Laurišas pabrėžė sieksiantis, kad nariai uždirbtų, kas yra numatyta pasirašytose sutartyse su klubais.

Šiam teisininkui futbolas nesvetimas – teko ragauti profesionalaus futbolininko duonos, teko patirti ir traumų, ir susidurti su sutarčių nevykdymu.

„Būdamas sąjungos nariu žaidėjas gaus tinkamą konsultaciją dėl sutarties pasirašymo. Sieksime, kad klubai laikytųsi savo įsipareigojimų futbolininkams“, – kalbėjo A. Laurišas.

Jo teigimu, sportinės veiklos sutartyse klubai turėtų aiškiai nurodyti visus futbolininko uždirbtus pinigus, kad kilus ginčui žaidėjas iš komandos negautų tik minimalių išmokų.

Lietuvos futbolo žaidėjų sąjungos pirmininkas Robertas Tautkus (dešinėje) tikino, kad jos nariams pravers dabar teisininku dirbančio buvusio futbolininko Aivaro Laurišo (kairėje) konsultacijos.Sauliaus Ramoškos nuotrauka

„Neretai futbolo klubai sutartis pasirašo sau palankiomis sąlygomis. Nuo to kenčia traumas patyrę žaidėjai, o baigus karjerą jiems sunku integruotis į socialinį gyvenimą. Todėl galbūt ateityje bus įkurtas fondas, kuris padės karjerą baigusiems futbolininkams“, – kalbėjo A. Laurišas.

Be to, sąjunga sieks apsaugoti jaunus žaidėjus, kad šie iš jaunatviško maksimalizmo nepasirašytų ilgalaikių sutarčių, dėl kurių paskui patys kentės.

„Juk sutartyse ne visuomet atsispindi visas žaidėjo atlyginimas. Taip pat jose būna sąlygų, kad žaidėjui patyrus traumą klubas su juo gali nutraukti sutartį. Todėl sutartyse reikia saugiklių“, – sakė A. Laurišas.

Jis prisipažino, kad dėl neišmokėto atlyginimo turėjo problemų žaisdamas Tauragės „Tauro“, „FBK Kaunas“ ir Klaipėdos „Atlanto“ komandose. A. Laurišo žiniomis, ir šiuo metu šalies futbolo A lygoje keliuose klubuose esama problemų dėl neišmokamų atlyginimų.

Bylos Kazachstane ir Rusijoje

Karčios patirties bylinėjantis su klubais turi Lietuvos futbolo rinktinės narys Arūnas Klimavičius. Spaudos konferencijoje žaidėjas teigė, kad per savo karjerą rungtyniavo dviejose užsienio šalyse – Kazachstane ir Rusijoje. Ir abiejose valstybėse jam teko susidurti su žaidėjų profsąjungų veikla, nes vienas kažin ar būtų išsprendęs savo problemas.

„Kazachstane ir Rusijoje turėjau dvi bylas, – pasakojo A. Klimavičius. – Rusijoje byla buvo labai rimta, nueita net iki aukščiausios sporto instancijos – Sporto arbitražo teismo Šveicarijoje. Abi bylas laimėjau, bet be rusų ir kazachų žaidėjų sąjungų pagalbos kažin ar būtų pasiektas toks rezultatas.“

Jo manymu, konfliktai tarp klubų ir žaidėjų kyla dėl to, kad ne viskas sutvarkyta iš pradžių.

„Gal ne visi Lietuvos futbolininkai turi agentus, kurie padėtų pasirašyti juridiškai sutvarkytas sutartis. Nes visa ko pradžia – sutarties pasirašymas“, – teigė A. Klimavičius.

Šalies ambasadoriumi Vokietijoje tituluojamas buvęs rinktinės žaidėjas ir jos treneris V. Ivanauskas pasakojo, jog Vokietijos futbolo žaidėjų sąjunga gimė 1987 metais. Ją įkūręs futbolininkas turėjo problemų su savo buvusiu klubu.

V. Ivanausko žodžiais, Vokietijoje daugiau problemų turi žaidėjai, rungtyniaujantys žemesnių lygų ekipose arba tose, kurios bankrutuoja.

„Yra futbolininkų, kurie per tris vasaros mėnesius neranda klubų. Tokiems sportininkams vokiečių žaidėjų sąjunga suteikia galimybę keturis kartus per savaitę treniruotis su PRO A licenciją turinčiais treneriais ir taip išlaikyti sportinę formą.

Pasak R. Tautkaus, ateityje bus galimybė į panašią situaciją patekusiems lietuviams nuvykti į Vokietiją ir dalyvauti tokiose treniruotėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"