TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Lietuvos rankinis bandys lipti iš duobės

2009 10 15 0:00
Naujasis LRF prezidentas E.Urbanavičius teigia turįs Lietuvos rankinio prikėlimo receptą.
LŽ archyvo nuotrauka

Naujasis Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Edis Urbanavičius pasiryžęs atgaivinti šį sportą mūsų šalyje.

Lietuvos rankinis metus neturėjo vadovo. Kai praėjusį rudenį į Seimą buvo išrinktas tuometis LRF prezidentas Vytenis Andriukaitis, niekas nepanoro vadovauti merdinčiai sporto šakai.

Gelbėtoju pasiryžo tapti E.Urbanavičius, buvęs LRF vykdomojo komiteto narys, vyrų rinktinės ir Lietuvos rankinio lygos vadovas. Už E.Urbanavičiaus kandidatūrą praėjusią savaitę balsavo visi 26 balso teisę turintys LRF konferencijos nariai.

Naujasis LRF prezidentas iš karto suformavo naują 10 narių vykdomąjį komitetą ir ėmė kurti veiklos strategiją. Rankinio federacijoje kol kas laisva viceprezidento vieta.

"Lietuvos žinių" pokalbis su Edžiu URBANAVIČIUMI - apie sudėtingą Lietuvos rankinio būklę, federacijos skolas ir planus, kaip išlipti iš duobės.

- Kodėl ryžotės tokiam žingsniui?

- Ne vienus metus dirbau šioje srityje - buvau vyrų rinktinės ir rankinio lygos vadovas, mačiau visas problemas, todėl žinojau, kur einu ir ką reikia daryti. Kitas klausimas - kaip pavyks įgyvendinti savo tikslus. Jei nepavyks - pažadu atsistatydinti.

Federacijos finansinė būklė sudėtinga, niekam nekelianti teigiamų emocijų. Manau vien dėl to per rinkimus nesulaukiau konkurencijos.

Bet problema kita. Ankstesni LRF vadovai sugebėdavo gauti lėšų, tačiau nemokėdavo jų valdyti. Todėl dabartinio LRF vykdomojo komiteto pirmoji užduotis - sudaryti aiškų biudžetą ir jo panaudojimo galimybes, nustatyti veiklos sritis. Turime ne tik rasti lėšų, bet ir sutvarkyti valdymą. Pirmą žingsnį jau žengėme. Taupymo sumetimais nusprendėme per artimiausius metus nefinansuoti įvairaus amžiaus jaunimo rinktinių.

- Kokį palikimą radote atėjęs į LRF vadovo postą?

- Bendra rankinio federacijos skola šiuo metu siekia 560 tūkst. litų. 192 tūkst. šios sumos sudaro ankstesnio LRF prezidento V.Andriukaičio paimta banko paskola, 60 tūkst. - neišmokėti atlyginimai darbuotojams, treneriams.

- Nefinansuosite jaunimo rinktinių. Ar tai ne per skaudus taupymo būdas?

- Tikrai neišformuosime jaunimo rinktinių. Tai būtų pražūtinga, nes po kelerių metų žlugtų ir nacionalinės rinktinės. Tiesiog kol kas nedalyvausime Europos ar pasaulio čempionatų atrankos varžybose. Bet jauniesiems rankininkams vis tiek rengsime stovyklas, ieškosime varžovų draugiškoms rungtynėms. Nors jaunimo komandos kol kas potencialo siekti aukštumų neturėjo, viską išanalizuosime ir po metų gal jau grįšime į tarptautinę areną.

- Iš valstybės skiriamų lėšų neišgyvensite. Kaip tikitės privilioti rėmėjų?

- Tuo rūpinsis visas vykdomasis komitetas. Potencialių rėmėjų turime jau dabar. Viena pagrindinių mūsų strateginės veiklos krypčių - įtikinti savivaldybes, kad investuotų į sporto mokyklas ir vaikų komandas.

2010-ųjų pabaigoje galėsime kalbėti apie konkrečius nuveiktus darbus. Vienų metų terminas būtinas. Esu tikras, kad bent jau į didesnes skolas neįklimpsime.

- Daugiau kaip 10 metų nacionalinės rinktinės nebepatenka nei į Europos, nei į pasaulio čempionatus. Kada mūsų vyrų ar moterų komandą išvysime didžiuosiuose turnyruose?

- Jau praėjusiame Europos čempionato atrankos cikle tikėjomės, kad vyrai įveiks atranką. Deja. Ne paslaptis, kad vyrų rinktinę teko gaivinti - užsienyje žaidžiantys rankininkai kurį laiką nenorėjo padėti rinktinei. Padedami trenerio Migliaus Astrausko daug bendravome su žaidėjais ir įtikinome juos, kad turi atstovauti savo šaliai. Norisi pasidžiaugti, kad gerėja ir moterų rinktinės padėtis - stipriausios rankininkės neatsuka nugaros rinktinei. Manau, mūsų nacionalinės rinktinės Europos mastu yra stiprios vidutiniokės ir, nusišypsojus Fortūnai, gali pagaliau sugrįžti į čempionatus.

- Kaip pavyko išspręsti vyrų rinktinės trenerio problemą, kai į Ispaniją išvyko M.Astrauskas?

- Mes labai norėjome, kad M.Astrauskas liktų Lietuvos rinktinėje, tačiau Toledo "Labaro" klubas reikalavo, kad jis dirbtų tik Ispanijoje. Be to, Migliui likome skolingi, todėl visiškai palaikome jo sprendimą dirbti užsienyje, kur gali tikėtis gero ir stabilaus atlygio.

Į M.Astrausko vietą paskyrėme buvusį jo asistentą Gintarą Savukyną. Jis yra rungtyniavęs su kai kuriais rinktinės nariais, o kitiems yra autoritetas.

- Šį sezoną nė vienas Lietuvos klubas nerungtyniauja Europos taurių varžybose.

- Taip, tai pirmas kartas, kai klubai nepanoro išmėginti jėgų Europoje. Niekas tikriausiai nežais ir Baltijos lygoje. Klubų biudžetai kiauri, tad kuklias išlaidas jie skiria šalies čempionatui.

Kauno "Granitas-Karys" praėjusiais metais prasibrovė į Čempionų lygos pagrindines varžybas, tačiau prieš šį sezoną atsisveikino net su šešiais pagrindiniais žaidėjais. Kauniečiai nusprendė, kad atjaunėjusios sudėties nebus pajėgūs siekti užsibrėžtų tikslų Europoje.

- Kaip federacija ketina populiarinti rankinį šalyje?

- Vieną populiarinimo būdų jau vykdome - moterų ir vyrų rinktinių rungtynes rengiame skirtinguose miestuose, kad daugiau žmonių jas pamatytų. Nuo šiol rankinio taurės finalus rengsime mažesniuose miestuose.

Su savivaldybių parama norime atidaryti vaikų ir jaunimo rankinio centrus rajonuose, pavyzdžiui, Utenoje, kur šiuo metu yra bene geriausia rankinio bazė. Svarbu, kad miestų visuomenė nebūtų pasyvi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"