TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Marijampolės futbolo ambasadorius

2014 08 14 6:00
Į gimtąjį miestą sugrįžusiam Tomui Radzinevičiui (priekyje) "Sūduvos" komanda patikėjo kapitono pareigas. FKsuduva.lt nuotrauka

Futbolininkas Almantas Kalinauskas, karatistė Margarita Čiuplytė, krepšininkas Darius Songaila garsino ar tebegarsina Marijampolės kraštą sporto pasaulyje. Prie šios kompanijos puikiai dera ir futbolininkas Tomas Radzinevičius.

33-ejų T. Radzinevičių gyvenimo ratas sugrąžino ten, kur prasidėjo jo karjera. Po 8 metų, praleistų Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje, futbolininkas pernai sugrįžo rungtyniauti į gimtosios Marijampolės komandą "Sūduva". Grįžo ne vienas - su Čekijoje sukurta šeima.

"Nesigailiu sprendimo grįžti. Pastarieji karjeros metai Čekijoje buvo sunkūs, žaisdavau vis rečiau. Pasitarę su žmona nutarėme, kad man geriausia vėl bus Lietuvoje. Prisidėjo ir tėvynės ilgesys. Namai yra namai", - LŽ sakė "Sūduvos" puolėjas.

Žvaigždžių ligos išvengė

Tikrieji Marijampolės sporto gerbėjai iki šiol prisimena "Sūduvos" debiutą UEFA taurės (dabar - Europos lyga) varžybose 2002 metais. Tuomet mažai kam žinoma kukli Suvalkijos regiono komanda nustebino Europą, kai pirmajame atrankos etape eliminavo pajėgų Norvegijos klubą Bergeno "Brann". Įžūlūs suvalkiečiai tada norvegus nugalėjo abu kartus vienodu rezultatu - 3:2. Prie istorinės pergalės svariausiai prisidėjo T. Radzinevičius - per abejas rungtynes pelnė net 4 įvarčius. Nors kitame atrankos etape "Sūduva" ir neatsilaikė prieš škotų grandą Glazgo klubą "Celtic" (1:8 ir 0:2), tai mažai kam rūpėjo - visi akcentavo Marijampolės komandos triumfą prieš "Brann".

"Labai dažnai prisimenu dvikovas su "Brann", netgi interneto svetainėje "YouTube" peržiūriu archyvinę vaizdo medžiagą. Kad ir su kuo Marijampolėje kalbėtume apie futbolą, vis grįžtame prie tų rungtynių. Smagu, kad yra ką prisiminti", - teigė istorinių rungtynių herojus.

T. Radzinevičiui tuomet buvo 21 metai, tačiau ankstyva šlovė nenutiesė tiltų į pajėgius Europos klubus. Teko dar trejus metus prakaituoti vilkint "Sūduvos" marškinėlius, kol atsirado rimtas pasiūlymas - lietuvį pakvietė Čekijos klubas Libereco "Slovan".

"Nuo jaunystės svajojau išvykti žaisti į užsienį, bet tai pavyko padaryti tik sulaukus 25-erių. Todėl man negrėsė susirgti jokia žvaigždžių liga", - prisipažino marijampolietis.

T. Radzinevičiaus šeima./Asmeninio archyvo nuotrauka

Legionieriaus dalia

Užsienyje T. Radzinevičiui iš pradžių gerai sekėsi. 2005-ųjų pabaigoje A lygoje įmušęs "bronzinį" įvartį į Vilniaus "Žalgirio" vartus, po pusmečio su "Slovan" komanda jis jau mėgavosi aukso medaliais Čekijos pirmenybėse. Tačiau tuomet prasidėjo problemos. Žaidimo minutės "Slovan" klube negailestingai tirpo, vėliau užsisuko permainų karuselė - per 6 metus lietuviui teko rungtyniauti net 7 skirtingose komandose Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje.

"Užsienyje kiekvienam legionieriui labai sunku, nes esi akylai stebimas ne tik dėl žaidimo. Žiūrima, kaip sugebi komunikuoti su vietiniais. Privalai būti puikus žaidėjas, kad treneris tavimi pasitikėtų. Pirmieji 2-3 metai Čekijoje man buvo sunkūs, kol pramokau kalbos. Nors mokėjau angliškai, jie nenorėjo su manimi šia kalba bendrauti. Kartais jausdavausi lyg izoliuotas - treneriai su žaidėjais bendraudavo čekiškai, o aš beveik nieko nesuprasdavau, - prisiminė T. Radzinevičius. - Dar kiti treneriai kategoriškai nusistato prieš legionierius. Būdamas 28-erių jau kalbėjau čekiškai, bet vis tiek buvau laikomas svetimu. Net žaisdamas pirmosios lygos klube "Trinec" Čekijoje sulaukdavau nedaug progų pasireikšti."

Kad gautų žaisti, lietuviui teko keisti pozicijas akštėje. Iš mėgstamos įprastos puolėjo pozicijos tekdavo persiorientuoti ir rungtyniauti kaip saugui ar net gynėjui.

"Kai "Slovan" klubas pardavė dešiniojo krašto gynėją, jiems teko kamšyti šią spragą. Treneris pasiūlė man pabandyti. Sutikau, bet pasakiau: neprižadu, kad pavyks. Vis dėlto strategas liko patenkintas, - šypsojosi futbolininkas. - Persiorientuoti nebuvo lengva. Bet kai nenori trinti atsarginių suolo, privalai prisitaikyti prie permainų."

T. Radzinevičius krimsdamas legionieriaus duoną išbandė trijų Vidurio Europos valstybių futbolą.

"Čekai ir lenkai vienodai mėgsta šį žaidimą. Ten žiūrovai gausiai renkasi į rungtynes, apie vietinio čempionato kovas rengiamos specialios televizijos laidos, joms daug dėmesio skiria sporto dienraščiai. Slovakija panaši į Lietuvą - futbolo finansavimas ir dėmesys šiai sporto šakai yra mažesnis", - lygino lietuvis.

2013-ųjų vasarą jis nutarė nebesiblaškyti ir nusprendė grįžti į "Sūduvos" komandą. "Kai parvykau, buvau labai šiltai sutiktas. Marijampolėje žmonės mane pažįsta, užkalbina banke ar kavinėje. Klausdavo, ar atvykau atostogų. Kai paaiškindavau, kad sugrįžau padėti "Sūduvai", visi tik sveikindavo, kad teisingai apsisprendžiau, ir linkėdavo sėkmės", - sakė T. Radzinevičius.

Sūnelis - tėvo pėdomis

Rungtyniaudamas Libereco "Slovan" komandoje Tomas ne tik tapo Čekijos čempionu, ten jis laimėjo dar svarbesnį trofėjų - susipažino su būsima žmona Jana. Prieš 6 metus jiedu susituokė. Šiuo metu pora augina beveik trejų metukų sūnelį Donatą. Taip pavadino futbolininko tėčio garbei.

Lietuvio ir čekės pažinties istorija intriguojanti.

"Kai atvykau į Liberecą, klubas mane apgyvendino motelyje, kurio šeimininkas mokėjo rusų kalbą. Taip norėta man padėti kuo greičiau adaptuotis. Šio motelio šeimininko anūkė ir tapo mano žmona. Kai vieną vasarą pas jį atvyko sūnus su vaikais, tarp jų buvo ir Jana. Susipažinome, nuėjome išgerti kavos. O dabar Jana - mano žmona", - juokėsi T. Radzinevičius.

Tomas puikiai perpratęs čekų kalbos subtilybes, tačiau Jana lietuviškai beveik nekalba. "Supranta esmę, jei kalbi lėtai ir aiškiai. Tačiau perprasti lietuvių kalbą jai yra pernelyg sudėtinga", - paaškino šeimos galva.

Nepaisydama svetimos kalbos barjero, žmona pritarė vyro sprendimui grįžti rungtyniauti į gimtąją šalį.

"Ji iš pradžių labai norėjo išvysti Lietuvą. Sako, kad vasarą čia labai gražu, nes daug žalumos, miškų, yra jūra. Juk Čekijoje galima mėgautis tik kalnais. O žiemą Janai čia niūru ir pilka. Marijampolėje šaltuoju metų laiku sunku rasti pramogų. Todėl žiemą vos gavę atostogų iš karto vykstame į Čekiją", - teigė T. Radzinevičius.

Mažasis Donatas šeimoje čiauška čekiškai, tačiau lanko lietuvišką vaikų darželį. Todėl dažnai painioja žodžius ir formuluotes. Užtat su sportu berniukas nesipyksta. Meilę futbolui jam skiepija bendravardis senelis, vesdamasis anūką į kiekvienas "Sūduvos" namų rungtynes.

"Sūnus net pareikalavo tokios pačios aprangos, kokia žaidžia tėčio komanda. Specialiai siuvome jam ir mamai. O kai tik parduotuvėje pamato kamuolių skyrių, neleidžia praeiti pro šalį. Vis prašo nupirkti. Galbūt paaugęs taps futbolininku. Būtų smagu", - vylėsi T. Radzinevičius.

Marijampolėje - geriausia

Kai 2013-ųjų vasarą T. Radzinevičius sugrįžo į "Sūduvą", jis neslėpė, jog kito Lietuvos klubo pasiūlymo nebūtų svarstęs.

"Pirmenybę visuomet teikiau ir teiksiu "Sūduvai". Šis klubas mane išugdė, todėl jam visuomet jaučiu sentimentų", - paaiškino žaidėjas.

Iš visų Lietuvos klubų "Sūduvos" bazė turi kone geriausią infrastruktūrą. 2009 metais Marijampolėje atidarytas naujas stadionas su papildoma treniruočių aikšte, yra ir dengtas maniežas. Ne veltui Marijampolėje dažnai stovyklauja ir Lietuvos futbolo rinktinė, taip pat Lenkijos, Latvijos klubai.

"Grįžęs į "Sūduvą" buvau sužavėtas sukurtos infrastruktūros. Pavyzdžiui, Čekijoje tokiomis sąlygomis pasigirti gali nebent Prahos klubas "Sparta", kurio biudžetas kelis kartus didesnis. Tiesa, ir "Sparta", ir dauguma kitų Čekijos klubų neturi dengtų maniežų, nes ten šiltesnė klimato zona", - sakė T. Radzinevičius.

Nepaisant to, "Sūduvai" jau daugelį metų nepavyksta įsiterpti į kovą dėl A lygos aukso medalių.

"Šiai komandai trūksta brandumo. Reikia, kad tos pačios sudėties komanda parungtyniautų bent 2-3 metus, tuomet galima siekti aukštumų. "Sūduva" daugiausia dėmesio skiria jaunimo ugdymui. Žinoma, jei turėtume tokį biudžetą, kokį turi Vilniaus "Žalgiris", galėtume įsigyti daugiau lygiaverčių futbolininkų, ir viskas būtų kitaip", - aiškino puolėjas.

Dabartinėje "Sūduvoje" T. Radzinevičius yra vyriausias žaidėjas, todėl perteikia turtingą savo patirtį ekipos jaunimui.

"Nelaikau savęs trenerio Dariaus Gvildžio padėjėju, tačiau jauniems žaidėjams stengiuosi išaiškinti, kad anksčiau mes neturėjome tokių sąlygų treniruotis, kokias turi jie. Todėl ne visi supranta, kaip greitai gali prarasti viską, ko yra pasiekę. Jei sportuodamas nors akimirką atsipalaiduosi, gali patirti traumą, kuri sužlugdys karjerą. Todėl nusprendęs iš futbolo valgyti duoną privalai būti tikras profesionalas“, - patirtimi dalijosi "Sūduvos" veteranas.

A lygoje T. Radzinevičius toli gražu nėra statistas. Įpusėjus sezonui jis jau pelnė 9 įvarčius ir yra vienas rezultatyviausių čempionato žaidėjų.

"Neblogai, bet galima dar geriau", - savo pasirodymą įvertino puolėjas, dar nesvarstantis galimybės kabinti sportinių batelių ant vinies.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"