TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Neišsipildžiusi oranžinė svajonė

2014 04 12 6:00
Už triumfą 1978-ųjų pasaulio čempionate argentiniečiai dėkingi M.Kempesui (priekyje). fifa.com nuotraukos

Jei iš pasaulio futbolo čempionato niekada nelaimėjusių rinktinių būtų renkama geriausia, tikriausiai be konkurencijos nugalėtų Olandija.

Aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje Olandijos futbolininkai žaidė nuostabų atakuojantį futbolą. Po nesėkmingo 1974-ųjų planetos pirmenybių finalo Vakarų Vokietijoje "Oranje" (oranžiniai - red.) tikėjosi reabilituotis 1978-aisiais Argentinoje. Deja, totalinio futbolo pradininkų viltys neišsipildė. Jiems ir vėl pritrūko paskutinio lemiamo žingsnio, o koją dar kartą pakišo pasaulio čempionato šeimininkai. 1978 metais Argentina tapo penktąja pasaulyje valstybe, rengusia pasaulio čempionatą ir jame nugalėjusia (prieš tai namie triumfavo Urugvajus, Italija, Anglija ir Vakarų Vokietija).

Kartus politinis prieskonis

Teisės organizuoti pasaulio čempionatą Argentina siekė ilgai. Po trijų pralaimėtų konkursų ir poros boikotuotų turnyrų pagaliau sulaukė - FIFA patikėjo argentiniečiams vieną svarbiausių sporto renginių. Kadangi 1978 metais atėjo Pietų Amerikos žemyno eilė organizuoti čempionatą, o, be Argentinos, daugiau norinčiųjų neatsirado, balsavimo net neprireikė.

Į antrą iš eilės čempionatą nepateko Anglija, atrankos grupėje neprilygusi Italijai. Atrankos turnyre kapituliavo tuometė Europos čempionė Čekoslovakija ir stipri Jugoslavijos rinktinė. Turnyre debiutavo Iranas ir Tunisas. Pastaroji rinktinė iškovojo pirmąją afrikiečių pergalę čempionatų istorijoje, kai 3:1 įveikė Meksiką. Tai tapo tvirtu placdarmu sparčiam Afrikos futbolo progresui.

1978 metais įvesta taisyklė - rungtynių nugalėtojui nepaaiškėjus ir per pratęsimą, mušami 11 m baudiniai. Tačiau Argentinoje baudinių dar neprireikė.

Argentinos pasirengimą čempionatui aptemdė 1976 metais šalyje įvykęs karinis perversmas, peraugęs į pilietinį karą. Despotiškas generolas Jorge Videla pasitelkė kariuomenę ir iš posto išvertė tuometę šalies prezidentę Isabelą Martinez de Peron. Šalyje prasidėjo neramumai. J.Videlos įsakymu kariuomenė be gailesčio susidorodavo su opozicija - kitokių pažiūrių politikais, studentais ir šviesuomene. Skelbiama, kad tuomet žuvo ar dingo be žinios 22 tūkst. argentiniečių. Buenos Airėse perversmininkų valdoma kalinių koncentracijos stovykla buvo vos 1,5 km nuo stadiono "Monumental", kuriame turėjo vykti pasaulio čempionato finalo rungtynės.

Kai kurios valstybės ėmė dvejoti, ar verta siųsti savo futbolininkus į verdantį katilą. Dvejonės išsisklaidė, kai argentiniečiai suteikė visas saugumo garantijas. Olandijos rinktinė į pirmenybes atvyko be triskart geriausiu pasaulio futbolininku rinkto Johano Cruyffo. Ilgai manyta, kad taip Olandijos futbolo žvaigždė protestavo prieš režimą Argentinoje. Tik prieš penkerius metus, J.Cruyffas atskleidė, kad 1978-aisiais į Argentiną nevyko dėl nusikaltėlių bandymo pagrobti jo šeimą. "Gyvenime būna akimirkų, svarbesnių net už pasaulio čempionatą", - sakė futbolo legenda.

Pasaulio čempionų kapitonas D.Passarella mėgaujasi šlovės akimirka.

Įtarė sąmokslą

Olandai čempionatą pradėjo pergale 3:0 prieš Iraną. Vėliau 0:0 sužaidė su Peru ir 2:3 pralaimėjo Škotijai, bet į kitą etapą pateko. Argentiniečiai savo grupėje į priekį praleido italus. Čempionų titulą gynę vokiečiai rungtynes su lenkais baigė 0:0, su meksikiečiais - 6:0, su tunisiečiais - 0:0. Futbolo aistruolius pykdė brazilų žaidimas - jie turnyrą pradėjo lygiosiomis su Švedija (1:1) ir su Ispanija (0:0), o bilietą į kitą etapą suteikė tik kukli pergalė 1:0 prieš Austriją.

Antrojo etapo A grupėje likimas suvedė olandus ir vokiečius. "Oranje" tikėjosi revanšo už praėjusį finalą, bet dvikova baigėsi 2:2. Vokiečiai grupėje liko tik treti, nes neįveikė ir italų (0:0), o austrams sensacingai pralaimėjo 2:3. Austrijos futbolo rinktinė didžiąją kaimynę įveikė po 47 metų pertraukos. Lemiamose rungtynėse dėl teisės žaisti finale Olandija 2:1 nugalėjo Italiją.

B grupėje karaliavo Argentina ir Brazilija, o Lenkija ir Peru atliko statisčių vaidmenį. Argentiniečių ir brazilų akistata baigėsi lygiosiomis 0:0, bet šeimininkai grupėje užėmė pirmąją vietą dėl geresnio įvarčių santykio. Ši istorija apipinta legendomis.

Būdami turnyro šeimininkai argentiniečiai turėjo privilegiją žaisti paskutines dienos rungtynes. Prieš paskutines rungtynes su Peru jų įvarčių santykis buvo +2, o brazilų +5. Aritmetika paprasta - nugalėk Peru ekipą 4 įvarčiais, ir durys į finalą atsivers. Peru rinktinė iki tol per 5 rungtynes buvo praleidusi 6 įvarčius, bet šiame mače neatlaikė argentiniečių spaudimo ir pralaimėjo 0:6. Argentinos rinktinė planą įvykdė su kaupu.

Tuoj pat paskleista įvairių sąmokslo teorijų: neva Peru futbolininkams buvo grasinama susidorojimu, juos bandyta papirkti ir pan. Argentiniečiai neigė tokias kalbas ir aiškino, kad tobulai atliko savo darbą aikštėje. Tačiau vienas faktas gana įdomus - Peru rinktinės vartininkas Ramonas Quiroga yra gimęs Argentinoje.

Britų dienraštis "Independent" atkapstė dar vieną įdomią detalę - tais pačiais metais Argentina dovanojo sunkmetį išgyvenusiai Peru 35 tūkst. tonų grūdų, o centrinis Argentinos bankas Peru suteikė ilgalaikę 50 mln. dolerių paskolą. Aistras pakurstė ir argentiniečių futbolininko Leopoldo Luque pareiškimas: "Dėl to, ką žinau, negaliu didžiuotis šia pergale. Tačiau tuomet daugelis mūsų nieko nesupratome, tiesiog žaidėme futbolą."

Prieš dvejus metus kitas britų dienraštis "Daily Mail" publikavo pokalbį su buvusiu Peru senatoriumi Genaro Ledesma. Anot jo, abiejų valstybių autoritarinė valdžia tuomet susitarė dėl rezultato. "Generolui J.Videlai buvo būtina laimėti čempionatą ir išvalyti suteptą šalies įvaizdį. Po rungtynių su Peru labiausiai džiūgavo karinės chuntos lyderiai, įmušę svarbų propagandos įvartį", - pasakojo G.Ledesma.

Brazilijos futbolininkai jautėsi apgauti. Bet rungtynėse dėl 3 vietos jie susikaupė ir 2:1 įveikė italus. Šiame čempionate brazilai nepralaimėjo nė vienų rungtynių, ir treneris Claudio Coutinho auklėtinius pavadino moraliniais čempionais.

C.L.Menotti: "Be disciplinos nieko nelaimėsi. To nesuprantantys savo tikslų niekada nepasiekia."

Jei ne virpstas...

Geriausias savo rungtynes Argentinos rinktinė sužaidė finale. Prieš finalą jie naudojo įvairias gudrybes, kad paveiktų olandus. Argentiniečiai aikštėje pasirodė šiek tiek vėliau, nei buvo numatyta. Po to jie ėmė apeliuoti, kad olandui Rene van de Kerkhofui gipsas ant riešo uždėtas neteisingai. Kol teisėjai tikrino žaidėjo ranką, 70 tūkst. žiūrovų ūžė ir švilpė, darydami psichologinį spaudimą Olandijos komandai.

37 minutę Argentinos rinktinę pirmyn nuvedė Mario Kempesas. "Oranje" atakavo daug, bet vis negalėjo įveikti puikiai žaidžiančio vartininko Ubaldo Fillolo. Vis dėlto 82 minutę tikslus Dicko Nanningos smūgis galva užčiaupė švęsti pasirengusią publiką - 1:1.

Žiūrovai neteko amo, kai paskutinę dvikovos minutę olandas Robas Rensenbrinkas iš arti pataikė į virpstą. Tai galėjo būti šeštasis jo įvartis čempionate, kuris tikriausiai būtų atnešęs Olandijai auksą.

"Penki centimetrai į šoną - ir būtume tapę čempionais. Aš būčiau tituluotas rezultatyviausiu ir galbūt geriausiu turnyro žaidėju", - krimtosi R.Rensenbrinkas.

Bet po 30 sekundžių teisėjas paskelbė antro kėlinio pabaigą, ir komandoms teko žaisti pratęsimą. Jame dominavo Argentina. Varžovų gynybą raižęs atakuojantis saugas M.Kempesas 104 minutę pergudravo du gynėjus bei vartininką ir įstūmė kamuolį į vartus. 115 minutę po analogiško M.Kempeso prasiveržimo kamuolys atšoko šalia Danielio Bertoni, ir šis progos pasižymėti nepraleido - 3:1.

Nusivylę Olandijos futbolininkai po rungtynių neatėjo į apdovanojimų ceremoniją. Jų komandoje nebuvo J.Cruyffo, o trenerį Rinusą Michelsą pakeitė austras Ernstas Happelis, bet oranžiniai išsaugojo savo braižą. E.Happelis garsėjo kaip treneris, vengiantis ilgų motyvacinių kalbų. Jis manė, kad ilgi pasisakymai vargina komandą. "Ponai, dar du taškus", - prieš nesėkmingą finalą ištarė E.Happelis. Anuomet už pergalę buvo skiriami du, o ne trys taškai.

Geriausias jausmas

Po finalo Buenos Airių stadione žiūrovai skandavo M.Kempeso pavardę. "Niekada nebuvau toks laimingas. Olandai žaidėpuikiai, bet jie ne stebukladariai. Mūsų variklis buvo pašėlę žiūrovai. Tai buvo geriausia mano karjeros akimirka. Apskritai dėvėti nacionalinės rinktinės marškinėlius yra didžiulis įvykis futbolininkui", - sakė M.Kempesas, tais metais išrinktas geriausiu Pietų Amerikos futbolininku.

Toje Argentinos rinktinėje jis buvo vienintelis, žaidęs užsienio klube ("Valencia"). Įtraukdamas M.Kempesą į rinktinę, jos treneris Cesaras Luisas Menotti savo sprendimą aiškino taip: "Jis stiprus, turi puikius įgūdžius ir pasižymi galingu smūgiu. Mario gali nulemti rungtynių baigtį."

C.L.Menotti mėgo atakuojantį futbolą, bet iš komandos reikalavo didžiulės drausmės. "Taktikos veiksmingumą lemia žaidėjų gebėjimas atlikti nurodymus. Be disciplinos nieko nelaimėsi. To nesuprantantys savo tikslų niekada nepasiekia", - savo tiesas dėstė laisvą aprangos stilių mėgstantis kairiųjų pažiūrų ilgaplaukis treneris.

Prieš 1978-ųjų čempionatą C.L.Menotti susidūrė su didžiuliu spaudimu laimėti turnyrą. Padėtį kaitino ir pašlijęs politinis klimatas šalyje.

Ruoštis pasaulio čempionatui C.L.Menotti pakvietė 25 futbolininkus, bet į galutinę paraišką galėjo įrašyti tik 22. Prieš pirmenybes strategas atsisakė Humberto Bravo, Victoro Bottanizo ir nedaug kam žinomo 17-mečio vaikio Diego Maradonos. Jo laikas atėjo vėliau.

1978-ŲJŲ FINALAS

Argentina - Olandija 3:1 (1:0) po pratęsimo.

Buenos Airių "Monumental" stadionas, 71 483 žiūrovai. Teisėjas - S.Gonella (Italija). Įvarčiai - M.Kempesas (37 ir 105), D.Bertoni (115); D.Nanninga (82).

Argentina: U.Fillolas, J.Olguinas, L.Galvanas, D.Passarella, A.Tarantini, A.Gallego, O.Ardilesas (66' O.Larrosa), M.Kempesas, D.Bertoni, O.A.Ortizas (75' R.Housemanas), L.Luque.

Olandija: J.Jongbloedas, R.Krolis, W.Jansenas (75' W.Suurbieris), E.Brandtsas, J.Poortvlietas, J.Neeskensas, A.Haanas, W.van de Kerkhofas, R.van den Kerkhofas, J.Repas (58' D.Nanninga), R.Rensenbrinkas.

Tęsinys kitą šeštadienį. Pradžia - vasario 1 d. numeryje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"