TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Nematoma Latvijos futbolo pusė

2013 10 11 6:00
Latvių rinktinės kapitonas K.Gorkšas (dešinėje) pasipiktinęs, kad komandos draugai negerbia tautos istorijos. Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvos futbolo rinktinė priešpaskutines pasaulio čempionato atrankos rungtynes žais šį vakarą Vilniuje su Latvijos nacionaline komanda. Rungtynės vyks LFF stadione, pradžia - 18.30.

Didžiausias Latvijos futbolininkų iškovojimas - patekimas į 2004 metų Europos čempionatą Portugalijoje - prisimenamas iki šiol. Tuomet ir lietuviai karštai palaikė "braliukus", kai šie kovėsi su elitinėmis rinktinėmis. Tačiau yra ir niūresnė Latvijos futbolo pusė - rusiška įtaka. Tai liūdina ir aistruolius, ir žurnalistus.

Kai rugsėjį Rygoje latviai 2:1 palaužė lietuvius, spaudos konferencijoje varžovų treneris 37 metų Marianas Paharas kalbėjo rusiškai. Taip jis kalba ir savo šalyje. Ukrainoje gimęs, bet Latvijoje augęs ir 11 metų šios šalies rinktinei atstovavęs futbolininkas taip ir neišmoko latviškai. Rygoje gyvenantis Ispanijos futbolo apžvalgininkas Rubenas Martinezas neslėpė nuostabos, kai Latvijos rinktinės treniruotėje išgirdo futbolininkus ir trenerius bendraujant rusiškai. "Nelengva latvių realybė", - savo pastebėjimus raštu dėstė R.Martinezas.

Nostalgija rytams

Skaudžiu akibrokštu latvių tautai tapo jų rinktinės puolėjo Artiomo Rudnevo prieš metus rėžtas pareiškimas interviu dienraščiui "Diena". Latviškai nekalbantis Vokietijos "Hamburg" klubo puolėjas tuomet pareiškė: "Man nebūtina mokėti latvių kalbą, nes puikiai susikalbu rusiškai, lenkiškai ir angliškai."

A.Rudnevo kalboje latviai pasigedo pagarbos. Tai sujaudino rinktinės kapitoną Kasparą Gorkšą. Kapitonas išplatino viešą laišką, kuriame įspėjo A.Rudnevą nesisvaidyti tokiais pareiškimais, ir teigė, kad jam trūksta intelekto.

Daugeliui patiko K.Gorkšo gestas. Bet tai buvo nebe pirmas A.Rudnevo išsišokimas. Žaidėjas, kurio pavardė latviškai rašoma Rudnevs, anksčiau, atstovaudamas Poznanės "Lech", išsireikalavo, kad ten jo pavardė būtų rašoma "Rudnev" (kaip ruso). Tačiau gavęs porciją kritikos sugrįžo prie latviškos pavardės.

Antra vertus, panašūs dalykai neturėtų stebinti žinant, kokia didelė rusų bendruomenė gyvena Latvijoje. Pastarojo surašymo duomenimis, 27 proc. didžiausios rusų bendruomenės susitelkę Daugpilyje, Rygoje ir Jūrmaloje. 2012 metais prorusiškų partijų iniciatyva Latvijoje netgi surengtas referendumas, per kurį spręsta, ar rusų kalbą įteisinti kaip antrą valstybinę. 74,8 proc. gyventojų pasisakė prieš. Tačiau akivaizdu, kad latviškai nekalbantys rinktinės nariai neprisideda prie daugumos. Dienraštis "Latvijas Avize" prieš metus aprašė, kaip nacionalinės rinktinės saugas Olegas Laizanis po Rygą vaikščiojo pasipuošęs marškinėliais su užrašu CCCP (SSRS). Rusišką atributiką mėgo ir 167 rungtynes per karjerą rinktinėje sužaidęs Vitalijus Astafjevas.

Nepavykęs eksperimentas

Latvijos futbolo federacija, kad ir tyliai, reaguoja į viską. Iki šiol aptarinėjamas atvejis, ironiškai vadinamas eksperimentu. 1991-1997 metais rinktinę treniravęs Janis Gilis komandoje reikalavo kalbėti tik latviškai. Tačiau netrukus jis atšaukė nurodymą, nes treniruočių procesas sulėtėjo - dauguma žaidėjų tiesiog nesuprasdavo nurodymų. Nuo tada Latvijos rinktinėje įsigalėjo rusų kalba. Tik 1999-2001 metais Latvijoje dirbęs anglas Gary Johnsonas šnekėjo gimtąja kalba.

"Latvijas Avize" žurnalistas Ilmaras Stūriška prisimena, kaip 2007 metais prie rinktinės vairo grįžęs žinomas specialistas Aleksandras Starkovas pirmoje spaudos konferencijoje iš lapo latviškai perskaitė kalbą. Nuo tol niekas negirdėjo viešumoje A.Starkovo kalbančio latviškai.

Tiesa, panaši situacija yra ir Estijoje. Ten nemažai rusų kilmės futbolininkų atstovauja rinktinei. Tačiau estai išsireikalavo, kad jie ne tik kalbėtų estiškai, bet ir nacionalinį himną giedotų. "Mūsų rinktinėje norintys žaisti kitataučiai privalo turėti estišką pasą ir kalbėti estiškai. Tik taip jie tampa puikaus mūsų komandos mikroklimato dalimi", - anksčiau LŽ yra sakęs Estijos futbolo federacijos prezidentas Aivaras Pohlakas.

"Sutinku, kad himnas vienija komandą. Tačiau žmonės ateina į rungtynes norėdami išvysti pergalę, o ne išgirsti gražias kalbas. Jei treneris kalbės latviškai, geriau nežaisime", - pareiškė buvęs Latvijos rinktinės žaidėjas Mihailas Zemlinskis.

Tokiems pareiškėjams praeityje garsus Latvijos futbolo teisėjas Mikelis Rubenis atšovė: "Normalūs futbolininkai moka 3-4 kalbas. Bet ne rusai. Jie nepripažįsta kitų kalbų."

Latvijoje užaugusiam treneriui M.Paharui artimesnė rusų kalba. / lff.lv nuotrauka

Futbolas - tautinėms mažumoms

Latvijoje futbolas nepatenka į populiariausių sporto šakų viršūnę. Latviai savo simpatijas atiduoda ledo rituliui ir krepšiniui, o rusų kilmės asmenys dažniausiai renkasi futbolą. Tą įrodo ir stadionų lankomumo statistika. Aukščiausiosios lygos futbolo čempionato rungtynes stebi vos keli šimtai žiūrovų, o nacionalinę rinktinę paprastai palaiko 2 tūkst. žiūrovų. 10 tūkst. vietų Rygos "Skonto" stadionas, kuriame žaidžia rinktinė, per pastarąjį dešimtmetį pilnas buvo vos du kartus - per rungtynes su Turkija ir Rusija. Pirmuoju atveju amžiaus dvikovoje latviai kovėsi dėl bilieto į 2004 metų Europos čempionatą, antruoju - areną užėmė rusų kilmės latviai. Mažą susidomėjimą futbolu lėmė ir istorinės aplinkybės - sovietų laikais Ryga buvo vienas iš nedaugelio didmiesčių, neturinčių komandos SSRS aukščiausiojoje lygoje - "Daugava" žaisdavo žemesniuose divizionuose.

LŽ kalbintas populiaraus latvių sporto tinklalapio sportacentrs.com futbolo apžvalgininkas Nauris Mackevičas pripažino esamas problemas, vildamasis, kad Latvijos futbolas netrukus taps tautiškesnis.

"Mūsų rinktinėje pagrindinė kalba yra rusų. Taip buvo visada. Tačiau situacija kasmet gerėja, nes klubai jau įveda taisyklę: vietiniai žaidėjai privalo išmokti latvių kalbą. Anksčiau to nebuvo. Treneris M.Paharas - taip pat rusakalbis, bet jo asistentas Andris Rihertas puikiai šneka latviškai.

Tokia situacija aistruoliams nepatinka. Bet didžiajai daliai rinktinės fanų, kurie yra rusai, kalba nerūpi - jiems svarbiausia geras žaidimas. Žmonėms taip pat nepatinka, kad didžiausia mūsų futbolo žvaigždė A.Rudnevas nemoka latviškai. Jis gimė Daugpilyje, kur gyvena du trečdaliai rusų. Duodamas interviu A.Rudnevas kalba tik rusiškai. Manau, daugelis rinktinės futbolininkų supranta latviškai, tik jie pernelyg drovūs, todėl į žurnalistų latviškai užduodamus klausimus atsako rusiškai", - pasakojo N.Mackevičas.

LATVIJOS RINKTINĖ

* Vasarą Latvijos rinktinės treneriu tapęs 37-erių M.Paharas oficialiose rungtynėse rugsėjį debiutavo pergale 2:1 prieš lietuvius. Atrankos ciklą latviai baigs dvikovomis su Lietuva ir Slovakija. "Tikslas per šias rungtynes - iškovoti 6 taškus", - ambicingai kalbėjo M.Paharas.

* Varžovams šį vakarą nepadės du puolimo lyderiai: Aleksandras Cauna (Maskvos CSKA) - dėl kojos traumos, A.Rudnevas ("Hamburg") - dėl nosies operacijos. Latviams A.Cauna ir A.Rudnevas yra tas pats, kaip lietuviams Mindaugo Kalono ir Deivydo Matulevičiaus duetas.

* Latvijos rinktinėje nebus ir Ritvaro Ruginio. Rygos "Skonto" saugas rungtynėse su Graikija uždirbo raudonąją kortelę. Susiginčijęs su varžovu Kostu Katsouraniu, R.Ruginis griebė jį už pečių. Graikas krito it pašautas, teisėjas iš Islandijos Kristinas Jakobssonas "užkibo" ir pašalino latvį iš aikštės.

* Į rungtynes Vilniuje akreditavosi 30 Latvijos žurnalistų. Varžovus ketina palaikyti 70-80 ištikimiausių gerbėjų. Prieš mėnesį Rygoje Lietuvos rinktinę palaikė apie 750 mūsų aistruolių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"