TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Nenustygstantis "Žalgirio" Rikis

2013 11 14 6:00
174 cm ūgio R.Leliūga (kairėje) aikštėje išsiskiria veržlumu. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

26 metų futbolininkui Ryčiui Leliūgai ką tik pasibaigęs sezonas - pirmasis, kai nuo pirmojo iki paskutinio teisėjo švilpuko žaidė Lietuvoje.

Iki tol iš Mažeikių kilęs sportininkas rungtyniavo Anglijoje ("Exeter City"), Norvegijoje ("Bryne", "Gjovik"), Danijoje ("Herfolge", "Koge"), Latvijoje (Liepojos "Metalurgs"), daug laiko gydėsi traumas, o praėjusią žiemą susigundė Vilniaus "Žalgirio" pasiūlymu.

Šį sezoną R.Leliūga buvo vienas svarbiausių "Žalgirio" žaidėjų, dešiniajame krašte nuolat draskęs varžovų gynybą ne tik Lietuvos čempionate, bet ir UEFA Europos lygoje. "Turiu galiojantį kontraktą dar vienam sezonui. Jei klubo vadovai norės, liksiu Vilniuje", - "Žalgirio" gerbėjams gerą žinią pasiuntė saugas.

Pagal galimybes

Šiemet R.Leliūga su "Žalgiriu" Lietuvoje susižėrė visus titulus, sėkmingai pasirodė Europos lygoje. Tačiau visos pergalės pasiektos sunkiai - čempionatas laimėtas suklupus pagrindiniam konkurentui Klaipėdos "Atlantui", taurė iškovota po dramatiškos 11 m baudinių serijos, supertaurė - po pratęsimo.

"Dauguma mūsų žaidėjų tokio sunkaus sezono dar neturėjo. Čia reikėjo ne tik jaunatviškos jėgos, bet ir patirties. Sezono pabaigoje pritrūkome jėgų, ir tai atsiliepė rezultatams - nesugebėjome laimėti penkerių paskutinių rungtynių. Rudenį nebebuvome tokie galingi kaip vasarą. Gerai, kas gerai baigiasi", - svarstė R.Leliūga.

Lietuvos čempionate šis žaidėjas per 29 rungtynes pelnė 8 įvarčius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus. Tiesa, aikštėje R.Leliūga praleisdavo ne tiek daug laiko, kiek norėjo. Nors žaidėjas buvo pastebimas, jis prisipažino vylęsis, kad treneris Marekas Zubas labiau juo pasitikės.

"Šia tema galėčiau kalbėti dvi valandas. Aikštėje nematyti, kas vyksta komandos drabužinėje, - šyptelėjo R.Leliūga. - Kiekvienas treneris turi mėgstamesnius žaidėjus. Tačiau visi žaidžiame vienoje komandoje ir stengiamės vykdyti M.Zubo nurodymus. Vieniems futbolininkams jis leidžia daugiau, kitiems mažiau. Tačiau svarbiausia rezultatai. Treneris su "Žalgiriu" šiemet atliko didelį darbą."

Dar du įvarčius R.Leliūga pelnė UEFA Europos lygoje. Vieną įmušė antrajame atrankos etape į Jerevano "Pyunik" vartus, kitą - trečiajame Poznanėje per dvikovą su "Lech". Pastarasis įvartis buvo įspūdingas - lietuvis "išmaudė" keturis varžovų gynėjus ir nuo baudos aikštelės linijos nuginklavo vartininką. Šis įvartis atvėrė "Žalgiriui" duris į istorinį, ketvirtąjį, atrankos etapą.

"Tai jau istorija. Kai man prasčiau sekasi, prisimenu rungtynes Poznanėje, ir nuotaika praskaidrėja. Bet stengiuosi gyventi šia diena ir galvoti apie ateities kovas", - sakė saugas.

"Šių metų Žalgirio" žygį Europoje nutraukė klubas "Salzburg". Austrai "Žalgirį" įveikė 5:0 ir 2:0. "Kovodami su austrais neturėjome jokių galimybių. Tos rungtynės puikiai atspindėjo dabartinį mūsų futbolo lygį. Tai tas pats, kas sėdint ant dviračio lenktyniauti su prabangiu automobiliu. Lygio skirtumas buvo akivaizdus. Nenuostabu, kad ir šių klubų biudžetai skyrėsi keliasdešimt kartų", - teigė žalgirietis.

Širdis - laisva

Atvykdamas į "Žalgirį" praėjusią žiemą R.Leliūga atmetė kelis užsieniečių pasiūlymus.

"Manimi domėjosi keli užsienio klubai. Bet tie pasiūlymai neprivertė manęs aikčioti, - teigė futbolininkas. - Be to, "Žalgiris" manęs norėjo labiausiai. Supratau, kad tai - ne vienkartinis susidomėjimas. Klubo vadovai nuolat skambindavo ir įtikinėjo atvykti. Po parodyto dėmesio ir pagarbos nusprendžiau nebesiblaškyti po užsienį."

Vos pasirašęs sutartį su "Žalgiriu" R.Leliūga prisipažino: "Sostinėje man gali prireikti navigacijos, nes visiškai nepažįstu miesto, retai čia lankausi."

Kaip situacija pasikeitė per metus? "Nors stadioną randu lengvai, ir dabar klaidžioju po Vilnių, - prisipažino mažeikiškis. - Senamiestis čia toks didelis - pilna man nežinomų gatvelių."

Po dažnų "Žalgirio" rungtynių galima pamatyti, kaip futbolininkai puola į žmonų ar savo atžalų glėbį. Vilnietės turėtų suklusti - R.Leliūgos širdis dar laisva. "Man nebe aštuoniolika kad bėgiočiau dairydamasis merginų. Gyvenu ir laukiu savo žmogaus. Nestoviu gatvėje klykdamas - kas nori būti mano žmona?" - juokėsi jis.

Įveikė traumas

Dabar futbolas R.Leliūgai teikia didžiulį malonumą. Tačiau prieš kelerius metus to nebuvo. Tuomet abejota, ar jis apskritai sugebės tęsti karjerą - Rytis kentėjo dėl nuolatinių kelio ir čiurnos traumų, jam prireikė net chirurgo pagalbos.

"Iki šiol mano karjeroje buvo kupina kraštutinumų - arba gerai, arba labai blogai", - sveikatos problemas prisiminė R.Leliūga.

Nesibaigiant skausmams gydytojų prognozės buvo šokiruojančios - jie davė vos 10 proc. tikimybę, kad žaidėjui pavyks tęsti karjerą. Po 2011 metų pavasarį patirtos traumos be futbolo jis praleido metus. Ir tada pademonstravo tvirtą žemaitišką charakterį.

"Buvo labai sunku. Kartais apimdavo neviltis, atrodė, kad viskas baigta. Tuomet padėdavo artimieji - tėvai, giminės, draugai. Kartais jie tikėjo labiau už mane patį. Jie padėjo įveikti liūdesį ir atsitiesti, - sakė R.Leliūga tvirtindamas, kad sugrįžus į didįjį futbolą baimės vėl susižeisti nebuvo. - Aikštėje esu labai karšto būdo, todėl rungtynių sūkuryje greitai pamirštu galimus pavojus."

"Esu patenkintas, kad šiemet su "Žalgiriu" gerai pasirodėme. Ir dar man labai svarbu, kad išvengiau traumų. Visuomet žaisdavau visa jėga. Džiaugiuosi, kad komandos gydytojams netapau "šašu", - pažymėjo R.Leliūga.

Lietuvos futbolo čempionate komandoms bent trečdalį sezono tenka žaisti neįprastomis sąlygomis - ankstyvą pavasarį ir vėlų rudenį rungtyniaujama maniežuose ar dirbtinės dangos aikštėse, futbolininkams tenka paklampoti ir purve. Tai tampa dideliu išbandymu jautrioms futbolininkų kojoms.

"Taip, Lietuvoje kontrastai dideli. Ypač rudenį. "Žalgiris" namų rungtynes žaidžia ant dirbtinės dangos, o rudenėjant natūrali danga primena košę. Todėl ant dirbtinės ir ant natūralios dangos dirba visai kitos raumenų grupės. Kartais tai primena skirtingas sporto šakas. Arba, pavyzdžiui, jei krepšininkams tektų žaisti ant asfalto, - lygino R.Leliūga. - Pirmenybę teikiu natūraliai dangai. Tačiau "Žalgiris" namų rungtynes žaidžia puikiame dirbtinės dangos stadione. Tik vasarą čia, kai būna 25 laipsniai karščio, ant sintetinės vejos bėgioti menkas malonumas. Vilniui būtinai reikia naujo stadiono. Girdėjome ne vieną pažadą. Gal "Žalgirio" pergalės pagaliau įkvėps politikus imtis darbų?"

Zuikis ir Rikis

R.Leliūga yra Mažeikių futbolo auklėtinis. Iš čia kilo ir kiti žinomi futbolininkai - Rolandas Vaineikis, Evaldas Razulis, Nerijus Barasa.

"Man buvo šešeri, kai tėtis atvedė į pirmąją treniruotę. Iš karto supratau, kad futbolas yra mano pašaukimas ir joks kitas sportas nedomina", - prisiminė R.Leliūga. Be abejo, žaisti futbolą paskatino ir garsi to meto Mažeikių futbolo komanda "Romar", 1994 metais tapusi Lietuvos čempione.

"Romar" subyrėjo taip pat greitai, kaip ir iškilo. Žlugus galingam klubui, jaunieji talentai prarado galimybę tobulėti savo mieste, todėl būmas vos 17-os R.Leliūga patraukė į Angliją ir tapo žemesnės lygos "Exeter City" komandos nariu.

"Dėl to nukentėjo mokslai, bet juk sportininko karjeroje visuomet esi priverstas kažką aukoti. Išvykęs iš Mažeikių išmokau angliškai. Tai man labai padėjo vėliau", - sakė žaidėjas.

Tik prisiminimais apie "Romar" šlovę gyvenantys Mažeikiai 2010 metais buvo sugrįžę į aukščiausiąją Lietuvos lygą, bet čia neužsibuvo. Dabar naftininkų miestas turi mėgėjišką komandą trečiajame šalies futbolo divizione.

"Mažeikiai - ne Vilnius. Provincijoje sunku iš nieko subrandinti aukšto lygio komandą. Tam reikia entuziastų. Prisiminkime, kad "Romar" suklestėjo vieno žmogaus iniciatyva. Dabar ne tie laikai, kad vienas verslininkas išlaikytų klubą", - svarstė R.Leliūga.

Gimtuosiuose Mažeikiuose jis išmoko ne tik futbolo paslapčių, bet ir gavo pirmąją pravardę. "Bendraamžiai vadino zuikiu, nes mano priekiniai dantys vaikystėje buvo neproporcingai dideli. "Žalgiryje" mažeikiškių nėra, todėl niekas šios pravardės nežino. Užtat treneris M.Zubas, veikiausiai dėl to, kad yra užsienietis, mane šaukia ne Ryčiu, o Riki", - juokėsi futbolininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"