TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Nori sekti amerikiečių pavyzdžiu

2015 08 08 6:00
Moterų futbolas gali būti toks pat veržlus kaip ir vyrų. AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis direktorius Edvinas Eimontas neseniai lankėsi Kanadoje vykusiame pasaulio moterų futbolo čempionate.

Už Atlanto E. Eimontas pasisėmė naujos patirties ir idėjų, kaip moterų futbolą Lietuvoje padaryti populiaresnį ir labiau matomą. Apie tai jis papasakojo „Lietuvos žinioms“.

„Visi regi tik vyrų futbolą, tačiau pamirštame, kad yra ir moterų futbolas. Toks pat greitas, energingas ir žavus“, – sakė E. Eimontas.

Žiūrovų antplūdis

Per pasaulio pirmenybes į akis krito sirgalių gausa – kiekvienas rungtynes Kanados stadionuose stebėjo vidutiniškai 26 tūkst. žiūrovų. „Šiaurės Amerikoje, ypač JAV, moterų futbolas itin populiarus. Į rungtynes atvykdavo daugybė amerikiečių, kuriems labai patinka dalyvauti didžiuliuose sporto renginiuose“, – pasakojo E. Eimontas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Amerikoje, Australijoje ir Vakarų Europoje arenų lankomumo rodikliai glaudžiai susiję su sportuojančių žmonių skaičiumi ir visuomenės požiūriu į tai. Ten moterų futbolas, kaip ir kitos sporto šakos, laikomas normaliu sveikos gyvensenos būdu. O tai ir lemia žmonių susidomėjimą.

Pasaulio čempionato finalo rungtynes su japonėmis JAV futbolininkės laimėjo 5:2. Šią kovą Vankuverio stadione stebėjo net 53 tūkst. žiūrovų. „Tik nereikia manyti, kad bilietų į finalinį mačą kaina buvo simbolinė ir stadione galėjo atsidurti visi, kurie norėjo. Finalo rungtynių bilietai kainavo 140 dolerių, ir arena buvo pilna, – stebėjosi E. Eimontas. – Moterų futbolas nėra kokia nors šio žaidimo imitacija, kaip bandoma įteigti įvairiais stereotipais pritaikant mažojo brolio sindromą. Čia taip pat vyrauja nuoširdi ir atkakli kova.“

Tiesa, moterų pirmenybių prizų fondą sudarė 15 mln. dolerių. Tai 38 kartus mažiau, nei buvo prieš metus Brazilijoje vykusio vyrų čempionato fondas (576 mln.). „Moterų pirmenybes remia pagrindiniai FIFA rėmėjai ir partneriai. Tačiau neabejoju, kad ateis diena, kai moterų čempionatas galės pats išsilaikyti ir nestokos dėmesio, – tvirtino vienas LFF vadovų. – Kaip taikliai pasakė JAV futbolo asociacijos vadovas, investavę 1 mln. dolerių į vyrų futbolą, galėtume pasiekti šiokią tokią naudą, o investavę tokią pat sumą į moterų futbolą, pasiektume dešimteriopai daugiau. Taigi šis sportas turi didelį potencialą.“

Edvinas Eimontas: „Laimėjimai ir medaliai valstybei yra geresnė reklama nei į turizmo sektorių investuotos lėšos. Užuot rūpinęsi vaikų fiziniu aktyvumu, milijonus išleidžiame sveikatos apsaugai.“/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lygybės įstatymas

Prieš finalo rungtynes FIFA surengė šeštąją moterų futbolo konferenciją. Lietuvai joje atstovavo E. Eimontas.

„Konferencijoje mums buvo papasakota, kaip JAV išpopuliarino moterų futbolą. Televizijos kanalo „Fox“ komercijos vadovas džiaugėsi, kad per ketverius metus moterų futbolo transliacijų reitingai išaugo 100 procentų. Akcentuota, jog moterų futbolas – sparčiausiai kylanti moterų sporto šaka. Manau, ir Lietuvoje einame tinkamu keliu“, – kalbėjo LFF generalinis direktorius.

JAV rinktinė pasaulio čempione tapo jau tris kartus – 1991, 1999 ir 2015 metais.

„Analizavome, kaip Amerikoje moterų futbolas įgijo tokias tvirtas pozicijas. Pasirodo, 49 proc. (apie 2 mln.) registruotų futbolo žaidėjų JAV yra moterys ir merginos. Dar aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį JAV buvo priimtas įstatymas, reglamentuojantis, kad valstybinį finansavimą gaunantys klubai ir universitetai privalo turėti ir vienodai remti tiek vyrų, tiek moterų komandas. To reikalauja lygių galimybių principas. Ten pasiteisinimai „nėra žaidžiančių merginų“ negalioja. Štai taip amerikiečiai pakėlė moterų futbolą į dabartinį lygį“, – kalbėjo E. Eimontas.

Didelį postūmį JAV populiarinti futbolą suteikė 1994 metais čia vykęs vyrų pasaulio čempionatas, tačiau dabartinės piramidės tvirtu pamatu tapo anksčiau priimtas minėtas įstatymas.

Be to, FIFA rekomenduoja nacionalinėms futbolo federacijoms į savo valdymo struktūras priimti ir dailiosios lyties atstovių bei suteikti joms galimybę kelti kvalifikaciją. „Daugelis mano, kad moteris gali būti atsakinga tik už moterų futbolą. Nesutinku. Ji gali puikiai išmanyti ir futbolo vadybos subtilybes. Pavyzdys – Vilniaus „Žalgirio“ klubui puikiai vadovaujanti Vilma Venslovaitienė“, – pažymėjo E. Eimontas.

Prarasti ibrahimovičiai

Kad moterų futbolas Lietuvoje turi potencialo, įrodo šalies čempionės Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komandos pavyzdys. Pernai šiaulietės pirmą kartą istorijoje pateko į moterų Čempionų lygos aštuntfinalį.

„Šiaulių ekipa sėkmingai pritaiko amerikietiškų universitetų ir koledžų modelį. Labai daug sportuojančių vaikų baigę mokyklas nustoja tai daryti – uždaro vidurinės mokyklos duris ir siekia aukštojo mokslo diplomo arba paprasčiausiai eina dirbti. Jų dienotvarkėje nebelieka vietos sportui. „Gintra Universitetas“ suteikia galimybę siekti sporto aukštumų ir studijuojant“, – aiškino LFF vadovas.

Neabejojama, kad Lietuva praranda nemažai talentų, nes vidurines mokyklas baigęs ir studijas pradėjęs jaunimas nebeturi galimybės tęsti pradėtos karjeros. E. Eimontas pateikė gerai žinomą pavyzdį: „Teko bendrauti su kolega bosniu. Zlatanas Ibrahimovičius jaunystėje norėjo atstovauti Bosnijos ir Hercegovinos jaunių rinktinei. Treneriai pasakė, kad jis netinkamas. Tada Z. Ibrahimovičius pasirinko švedus ir tapo futbolo žvaigžde. Galbūt tuo metu Z. Ibrahimovičius iš tiesų neatitiko tam tikro lygio, tačiau bosniai neturėjo sistemos, kuri leistų ugdyti jaunus žaidėjus. Tokia pat situacija ir Lietuvoje.“

Reikia keisti požiūrį

2018 metais Lietuvoje vyks Europos merginų iki 17 metų (U-17) čempionatas. Pagal LFF moterų futbolo 2011–2020 metų veiklos strategiją, 2018-ieji turėtų tapti projekto piko laikotarpiu. Tuomet bus siekiama maksimaliai pasinaudoti populiarumu, įgytu per čempionatą.

„Kodėl ėmėmės U-17 čempionato? – perklausė E. Eimontas. – Nes norime laužyti stereotipus ir įrodyti, kad moterų futbolas gali būti populiarus. Kolegos iš kitų šalių teigė, jog tokie turnyrai padeda atkreipti žmonių dėmesį ir padidinti sportuojančiųjų susidomėjimą. Juk vaikystėje pažiūrėję Robino Hudo nuotykius paskui irgi lakstydavome po lauką pasiėmę lankus. Taip ir čia – skatinsime vaikus įsitraukti į futbolą. Panašius čempionatus rengusios Baltarusijos ir Azerbaidžano futbolo federacijos tvirtino, kad komplikuota moterų futbolo padėtis po jų kardinaliai pasikeitė.“

Neseniai LFF inicijavo viešą apklausą. Ji parodė, jog tėvai kur kas palankiau vertina berniukų, o ne mergaičių futbolą. „Norime pakeisti tėvų požiūrį, įtikinti, kad ir mergaitės turi sportuoti. Šiuo metu vykdome programą „Įgyvendink savo svajonę“. Į ją įsitraukusios mūsų futbolininkės skatina mergaites sportuoti. Tai naudinga visai visuomenei“, – dėstė E. Eimontas.

Pasak jo, menką susidomėjimą sportu gali skatinti ir mokyklose kylantys keblumai – trumpos pertraukos tarp fizinio lavinimo ir kitų pamokų, drabužinėse neveikiantys dušai ir t. t.

„Apskritai turi keistis valstybės požiūris į sportą, ir pradėti reikia nuo bendrojo lavinimo mokyklų. Mūsų sporto strategija stringa, kūno kultūros pamokoms skiriama per mažai dėmesio. Tarkim, Armėnijoje šachmatai yra privalomas užsiėmimas mokyklose, nes padeda lavinti protą. Kodėl mūsų požiūris į fizinę kultūrą toks pasyvus? – klausė E. Eimontas. – Juk laimėjimai ir medaliai valstybei yra geresnė reklama nei į turizmo sektorių investuotos lėšos. Užuot rūpinęsi vaikų fiziniu aktyvumu, milijonus išleidžiame sveikatos apsaugai.“

Dabartinėje sporto sistemoje LFF vadovas įžvelgia ir daugiau ydingų dalykų. „Norint tapti vaikų treneriu, privalu turėti aukštojo mokslo diplomą. Nemanau, jog tai racionalu. Dabartiniu gyvenimo ritmu informacija ir technologijos keičiasi taip sparčiai, kad prisirišti vien prie aukštojo mokslo diplomo, įgyjamo per 4 metus, nėra logiška. Daugiau dėmesio reikėtų skirti kursams ir praktikai, suteikti treneriams daugiau atsakomybės“, – svarstė E. Eimontas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"