TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Pažaboti sukčius padėtų politikai

2016 03 31 6:00
Šiemet lietuviai dar negavo signalų iš UEFA apie nešvarias rungtynes. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) iniciatyva Vilniuje antrus metus iš eilės vyko tarptautinė konferencija, skirta kovai su nesąžiningu žaidimu ir nelegaliomis sporto lažybomis.

„Norėtume, kad ateityje tokių renginių poreikis apskritai dingtų. Tačiau kol kas jis išlieka“, – sakė LFF prezidentas Edvinas Eimontas. Ir pridūrė, kad šios problemos suvokimas visuomenėje gerėja, bet pagal kovos su sukčiais būdus ir teisinį reguliavimą mūsų šalis vis dar atsilieka nuo kaimynių.

Aferistų interesas neišblėso

Pernai lažybų skandalai ir toliau purtė Lietuvos futbolo A lygą. Dėl manipuliavimo savo rungtynių rezultatais iš čempionato buvo pašalintas „Klaipėdos granitas“, pradėjus tyrimą prieš Pakruojo „Kruoją“, šis klubas pats pasitraukė iš pirmenybių. Šiemet aukščiausioje lygoje neliko ir „Šiaulių“ klubo, kuris anksčiau ne kartą buvo įtariamas sukčiavimu.

Lažybų stebėsena užsiimančios bendrovės „Sportradar“ duomenimis, 2011–2015 metais Lietuvoje 77 futbolo rungtynių eiga ir baigtis galėjo būti surežisuota siekiant nelegaliai pasipelnyti iš lažybų verslo. E. Eimontas pasidžiaugė, kad šiemet tokių signalų dar negauta. Tiesa, ir rungtynių kol kas sužaista mažai: A lygoje – įvyko 16, I lygoje – 8.

Edvinas EimontasRitos Stankevičiūtės nuotrauka

LFF prezidentas prasitarė, jog vis dar sulaukiama abejotinos reputacijos veikėjų, norinčių remti Lietuvos klubus, dėmesio. „Kad tebesame sporto sukčių taikinyje, galima spręsti iš jų susidomėjimo mūsų komandomis. Prieš kiekvieną sezoną gauname užklausimų apie parduodamus Lietuvos futbolo klubus ir galimybę juos įsigyti. Pastaruoju metu jų sumažėjo, bet ne tiek, kiek tikimės. Šiemet pats sulaukiau trijų tokių skambučių“, – kalbėjo E. Eimontas.

Nustatyti, iš kokių šalių tie mistiniai investuotojai, nėra lengva. „Skambino iš prancūziško, rusiško ir britiško telefono numerio. Tačiau numeris dar nieko nesako. Galima skambinti iš bet kur, – tvirtino LFF vadovas. – Būtent dėl to sugriežtinome reikalavimus naujiems klubų investuotojams. Jie turi atitikti daug kriterijų.“

Įstatymo būtinybė

Vilniuje ne pirmą kartą viešintis UEFA atstovas Ursas Kluseris, atsakingas už futbolo lažybų prevenciją, teigiamai vertino LFF daromą pažangą. Anot jo, federacija jau yra taikiusi sankcijas susitepusiems klubams, atidžiau tikrina komandų investuotojus. Todėl UEFA suinteresuota patarti ir teikti visapusišką pagalbą.

Futbolo federacija tvirtai pasiryžusi kovoti su sporto sukčiais, tačiau neturi jokių oficialiai įtvirtintų teisinių priemonių, kaip bausti nusikaltusiuosius. Vien dėl to iki šiol įkliuvę nešvarių žaidimų organizatoriai atsipirkdavo tik trumpalaikėmis diskvalifikacijomis ir simbolinėmis kelių tūkstančių eurų baudomis.

LFF viltingai žvalgosi į Seimą ir tikisi, kad politikai pagaliau priims Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisą. Ji leistų kur kas griežčiau bausti manipuliatorius – net įkalinimu. Tokias įstatymo pataisas jau priėmė Estijos ir Latvijos parlamentai.

Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas per konferenciją pabrėžė tokio įstatymo naudą: „Dabartinis teisinis reguliavimas veda mus į aklavietę, nes be kriminalinės žvalgybos ir prokuratūros įsikišimo neįmanoma užkirsti kelio sukčių veiklai, nustatyti tikrųjų sutartų rungtynių užsakovų ir jų nubausti.“

Tai jau antras bandymas Seime patvirtinti šią Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisą. Ankstesnis buvo nesėkmingas, nes atsakingos teisinės institucijos pateikė neigiamas išvadas. Jų manymu, pakaktų tik pakoreguoti straipsnį, susijusį su sukčiavimu. Tačiau J. Sabatauskas įvardijo paradoksalų faktą – nė vienas iš pradėtų tyrimų nevirto teisiniu procesu. Vadinasi, įstatymo pataisa būtina.

Paklaustas, ar tikisi palankaus kolegų balsavimo Seime, J. Sabatauskas atsakė teigiamai: „Kiekvienai teisinei naujovei reikia laiko, ji turi subręsti. Galime prisiminti, kad Smurto artimoje aplinkoje įstatymas savo kelią skynėsi taip pat labai ilgai. Regiu besikeičiantį Seimo narių, prokuratūros požiūrį, ir tai mane džiugina. Nauja įstatymo pataisa leistų ne tik griežtai bausti sporto sukčius, ji taptų ir puikia atgrasymo priemone. Tam tikri veikėjai prieš nusikalsdami gerai pagalvotų, ar verta rizikuoti.“

Krepšinio federacijos tyla

Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo ne tik UEFA, LFF, bendrovės „Sportradar“ atstovai, bet ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Europolo pareigūnai, Sporto departamento vadovai. Tačiau pasigesta kitų sporto organizacijų, tarp jų – ir populiariausios šalyje sporto šakos Krepšinio federacijos, aktyvumo.

„Gaila, kad kitos sporto federacijos neatsiliepė į kvietimą. Futbolo federacija nebijo pripažinti egzistuojančios problemos ir apie ją kalba viešai. Kitos pasirinko kitokią poziciją. Tačiau ignoravimas nepadės kovoti su šiuo reiškiniu“, – pažymėjo E. Eimontas.

Priekaištų Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) pažėrė ir J. Sabatauskas: „Krepšinio federacijos tyla tarsi leidžia manyti, kad ji problemų neturi. Bet sutartos lažybos palietė ir krepšinį. Tai įrodo neseni skandalai, susiję su Palangos ir Kėdainių krepšinio klubais. Galbūt LKF pati atlieka savo tyrimą, tačiau apie tai turėtų žinoti ir suinteresuotos institucijos.“

Svečias iš Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Benjaminas Cohenas nesiryžo vertinti LKF pozicijos, tik užsiminė, kad šiuo metu jai ir taip nestinga veiklos – vyksta diskusijos su FIBA ir ULEB dėl naujų klubų turnyrų. „Galbūt kitos federacijos neturi galimybių ir išteklių šiuo klausimu būti tokios pat aktyvios kaip LFF“, – svarstė B. Cohenas.

Globali problema

Lažybų specialistai atkreipė dėmesį, kad purviname versle dalyvauja nebūtinai visi vienos komandos nariai. Suinteresuotiems asmenims pakanka užverbuoti kelis žaidėjus, ir jie gali nulemti kovos baigtį.

Visuomenė taip pat dažniausiai kalba tik apie rungtynių baigtį ir rezultatą. Bet yra daugybė ir kitų būdų pasipelnyti. Pavyzdžiui, galima lažintis dėl įvarčių kiekio per futbolo rungtynes, jų intervalų minutėmis, net pražangų, geltonųjų kortelių ir smūgių į vartus skaičiaus bei kamuolio kontrolės laiko. Su krepšiniu susiję sukčiai mėgsta pasipelnyti manipuliuodami surinktų taškų skaičiumi per kėlinį arba vienos komandos pranašumu taškais.

Visuomet buvo manoma, kad nelegalių lošimų lopšys yra Azija, jos lažybų rinka – didžiausia pasaulyje. Bet pamažu manipuliatoriai pamėgo ir Afriką, o pastaraisiais metais ši problema atsirito ir iki Europos. Lažybų skandalai jau drebino Italijos, Rumunijos, Graikijos, Turkijos, Serbijos futbolą, prieš dvejus metus nustatytos vienos sutartos rungtynės Prancūzijos antrajame divizione.

2013-ųjų pabaigoje Estijos pareigūnai dėl sutartų rungtynių organizavimo sulaikė 11 asmenų, pernai iš Latvijos pirmenybių buvo pašalintas „Gulbene“ klubas.

Buvęs UEFA prezidentas Michelis Platini yra sakęs, kad „nekovojant su sukčiais futbolą ištiks mirtis.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"