TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Sunkiai pakilę italai palietė dangų

2014 04 19 6:00
1982-aisiais italai triumfavo po 44 metų pertraukos. www.fifa.com nuotrauka

Tarpukariu Italijos futbolo rinktinė savo galią įrodė du kartus tapdama pasaulio čempione. Kito triumfo italams teko laukti beveik pusę amžiaus.

1982-ųjų vasarą Ispanijoje surengtas XII pasaulio čempionatas Italijos futbolininkams trečią kartą tapo auksinis.

Ispanai dar 1966 metais žinojo, kad jie bus 1982-ųjų pirmenybių šeimininkai. Tuomet konkurencinėje kovoje dėl teisės rengti 1974-ųjų pirmenybes Ispanija užleido pozicijas Vakarų Vokietijai mainais už paramą siekiant teisės organizuoti 1982-ųjų turnyrą.

Šiame čempionate nutarta padidinti dalyvių skaičių nuo 16 iki 24. Pagal naują varžybų sistemą į kitą etapą pateko 12 komandų. Šios buvo suskirstytos į 4 grupes po 3, o jų nugalėtojai pateko į pusfinalį.

Čempionatas Ispanijoje sulaukė didelio populiarumo, o rungtynės buvo žaidžiamos net 17 stadionų. Iki visos laimės ispanams tik trūko sėkmingesnio šeimininkų rinktinės pasirodymo.

Chichono taika

Padidėjusi dalyvių kvota čempionate leido debiutuoti tokioms komandoms kaip Alžyras, Kamerūnas, Hondūras, Naujoji Zelandija ir Kuveitas. Atrankos varžybas po dviejų iš eilės nesėkmingų pasirodymų pagaliau įveikė Anglija. Tačiau didžiausia sensacija tapo Olandijos rinktinės fiasko.

Čempionato šeimininkė Ispanija sunkiai įveikė pirmąjį etapą: lygiosios 1:1 sužaidė su Hondūru, 2:1 nugalėjo Jugoslaviją ir 0:1 pralaimėjo Šiaurės Airijai.

Kuveito rinktinė namo išvyko po pirmojo varžybų etapo, bet prieš tai sukėlė skandalą. Per rungtynes su Prancūzija nutiko keistas incidentas. Prancūzams pirmaujant 3:1 ir atakuojant, tribūnose pasigirdo švilpukas. Kuveito gynėjai nutarė, kad teisėjas stabdo rungtynes ir nustojo žaisti. Tuo metu Alainas Giresse'as įmušė įvartį. Kuveito futbolininkai ėmė audringai protestuoti, į aikštę iš tribūnų nusileido net šalies futbolo federacijos prezidentas šeichas Fahidas Al-Ahmadas Al-Sabah. Teisėjas iš Ukrainos Miroslavas Stuparas pasidavė spaudimui ir neįskaitė įvarčio (vėliau prancūzai įmušė dar kartą). Už tai FIFA iš M.Stuparo atėmė tarptautinę licenciją, o šeichą nubaudė 10 tūkst. dolerių bauda.

Nuotykių netrūko grupėje, kurioje rungtyniavo vokiečiai. Prieš pirmąsias rungtynes su Alžyru jų treneris Juppas Derwallis pareiškė, kad pralaimėjimo atveju įšoks i Viduržemio jūros gelmes. Vokiečiai pateko į istoriją kaip pirmoji Europos rinktinė, pralaimėjusi Afrikos atstovams (1:2), o J.Derwallis pažado, žinoma, netesėjo.

Prieš paskutines grupės etapo rungtynes tarp Vakarų Vokietijos ir Austrijos komandų susidarė tokia situacija: vokiečių pergalės vieno ar dviejų įvarčių skirtumu atveju abi rinktinės patenka į kitą etapą, o Alžyro futbolininkai iškrinta. 10 minutę vokietis Horstas Hrubeschas pelnė įvartį, ir kova baigėsi, likusį laiką abi komandos varinėjo kamuolį aikštės viduryje, net nesistengdamos atakuoti. Chichono stadione žiūrovai ūžė iš pykčio, bet futbolininkų tai nejaudino. Vokiečių televizijos ARD komentatorius Eberhardas Stanjekas antrame kėlinyje nutilo ir nebekomentavo rungtynių. Žurnalistai šias rungtynes pakrikštijo Chichono taika, o Prancūzijos rinktinės treneris Jeanas Vincent'as ironiškai pasiūlė abi komandas nominuoti Nobelio taikos premijai.

Alžyro futbolo asociacija pateikė protestą, bet FIFA savo nuostatuose nerado punkto, kuriuo remiantis galėtų imtis tyrimo ir bausti komandas. Tačiau FIFA nedelsdama įjungė saugiklį - jau kitame čempionate paskutinės grupės rungtynės turėjo būti žaidžiamos tuo pačiu laiku.

1982 metais prasidėjo Argentinos ir Didžiosios Britanijos karinis konfliktas dėl Folklando Salų. Čia Argentinos karinės pajėgos kapituliavo tą pačią dieną, kai Ispanijoje prasidėjo pasaulio čempionatas. Dar slogesnę atmosferą lėmė argentiniečių pralaimėjimas pirmosiose rungtynėse 0:1 belgams. Vėliau pavyko įveikti Vengriją ir Salvadorą, bet antrajame etape argentiniečiai buvo silpnesni už italus (1:2) ir brazilus (1:3). Diego Maradona rinktinėje dar nerado sau vietos, o Mario Kempesas "nebespindėjo" kaip anksčiau. Treneris Cesaras Luisas Menotti po šio čempionato paliko savo postą.

H.Schumacherio (nr. 1) pražanga prieš P.Battistoną - vienas šiurpiausių incidentų pasaulio čempionatų istorijoje. /www.smi.com nuotrauka

Nokautavo prancūzą

Antrojo etapo grupės varžybas laimėjo Lenkijos, Vakarų Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos rinktinės. Ispanai 0:0 sužaidė su anglais, 1:2 pralaimėjo vokiečiams ir liko toli nuo pusfinalio ribos.

Šiame etape pabudo snaudusi Italijos rinktinė. Po trejų nykių lygiųjų pirmajame etape su Lenkijos (0:0), Peru (1:1) ir Kamerūno (1:1) rinktinėmis italai nugalėjo ne tik argentiniečius, jie palaužė ir brazilus po Paolo Rossi trijų įvarčių - 3:2. Brazilijos rinktinė blizgėjo puolime, bet gynyboje turėjo pažeidžiamų vietų, ir mėlynoji komanda ("Squadra azzurra" - red.) sugebėjo tuo pasinaudoti. "Mes žaidėme gražų, menišką futbolą gausiai atakuodami. Italai buvo visai kitokie. Jie tiesiog stengėsi neleisti varžovams žaisti. Ir, deja, nugalėjo", - sakė baltuoju Pele vadintas brazilų saugas Zico.

Pusfinalio rungtynės tarp Vakarų Vokietijos ir Prancūzijos pagarsėjo dėl vokiečių vartininko Haraldo Schumacherio nesportiško išpuolio. Antrame kėlinyje prancūzas Patrickas Battistonas bandė prasiveržti pro H.Schumacherį. Vartininko elgesys šokiravo - įsibėgėjęs jis taranavo varžovą ir nokautavo P.Battistoną smūgiu alkūne į galvą. Prancūzas neteko sąmonės, jam buvo išmušti du dantys ir sulaužytas skruostikaulis. Rungtynėms teisėjavęs olandas Charlesas Corveris vokiečio ne tik nepašalino iš aikštės, jis net neparodė geltonosios kortelės. Žiūrovus papiktino ir H.Schumacherio elgesys. Užuot pasidomėjęs traumuotojo sveikata, jis darė raumenų tempimo pratimus prie savų vartų. Vartininko arogancija tryško ir jo autobiografinėje knygoje. Ten H.Schumacheris aiškino, kad negalėjo prieiti prie P.Battistono, nes jį iš visų pusių buvo apspitę komandos draugai.

Šių rungtynių pagrindinis laikas baigėsi lygiosiomis 1:1. Per pratęsimą prancūzai pirmavo 3:1, bet persvaros neišlaikė - 3:3. 11 m baudinių serija baigėsi vokiečių triumfu 5:4. "Mes nebūtume pralaimėję, jei tuo metu būtume suvokę, kokie geri esame", - po kurio laiko sakė prancūzas Michelis Platini.

Kitame pusfinalyje dar du P.Rossi įvarčiai lėmė Italijos pergalę 2:0 prieš Lenkijos rinktinę. Rungtynėse dėl trečiosios vietos lenkai 3:2 nugalėjo prancūzus ir pakartojo savo 1974-ųjų iškovojimą.

Čempionų treneris E.Bearzotas: "Juk negali pasakyti Maradonai: žaisi, kaip liepsiu aš. Privalai futbolininkams suteikti veiksmų laisvę." /www.biografieonline.it nuotrauka

Pribaigė kontratakomis

1982-ųjų liepos 11 dieną pasaulio čempionato finale Madride kovojo Vakarų Vokietijos ir Italijos rinktinės. Abi siekė trečio titulo - vokiečiai anksčiau triumfavo 1954 ir 1974-aisiais, italai - 1934 ir 1938 metais.

Pirmo kėlinio viduryje "Squadra azzurra" gavo šansą įsiveržti į priekį, kai į vokiečių vartus buvo skirtas 11 m baudinys. Bet gynėjas Antonio Cabrini neatlaikė įtampos ir nepataikė į vartus.

Savo pranašumą italai ėmė įrodinėti po pertraukos. 57 minutę po Claudio Gentile perdavimo P.Rossi galva nukreipė kamuolį į vartus. Įmušusi įvartį Italijos rinktinė pradėjo žaisti savo mėgstamą lėtą pozicinį futbolą, į jį klampindama varžovus ir ieškodama progų per kontratakas. 69 minutę per vieną tokį greitą išpuolį Marco Tardelli gražiu smūgiu iš toli padvigubino persvarą. Užuosdamas pergalės kvapą Italijos prezidentas 86 metų Alessandro Pertini pašoko iš vietos tribūnose ir nesivaržydamas reiškė emocijas. Šį finalą A.Pertini pavadino laimingiausia diena per visą savo kadenciją.

81 minutę italai vėl nurūko į greitą puolimą, ir ataką tiksliu smūgiu užbaigė Alessandro Altobelli - 3:0. Po poros minučių Paulis Breitneris sušvelnino rezultatą, bet per likusį laiką vokiečiams nebeliko jėgų ką nors pakeisti.

"Darbštūs ir techniški italai nusipelnė šio trofėjaus. Mano komanda nebuvo tokia kaip visuomet. Pusfinalyje žaisdami su prancūzais išeikvojome per daug jėgų", - po finalo kalbėjo J.Derwallis.

Ignoravo kritikus

Po sunkios čempionato pradžios Italijos rinktinė optimalią sportinę formą įgavo atėjus lemiamoms kovoms. Turnyro pradžioje italų treneris Enzo Bearzotas smarkiai kritikuotas dėl komandos žaidimo. Reaguodamas į kritiką strategas paskelbė žurnalistams boikotą. E.Bearzotas buvo kruopštus treneris, jis nepaisė kritikos. Čempionišką komandą treneris lipdė nuo 1975-ųjų. Klasikinę literatūrą mėgęs E.Bearzotas buvo lyginamas su Vittorio Pozzo, kurio treniruota rinktinė skynė pergales tarpukariu.

E.Bearzotas nedraudė futbolininkams improvizuoti aikštėje: "Aš pasirenku žaidėjus ir leidžiu jiems rungtyniauti neprimesdamas taktinio plano. Juk negali pasakyti Maradonai: žaisi, kaip liepsiu aš. Privalai futbolininkams suteikti veiksmų laisvę. Visa kita - tavo rūpestis."

"Mūsų tikėjimas pergale buvo didžiulis. Bet pagrindiniu pergalės architektu tapo E.Bearzotas, nepaprastai talentingas treneris. Vieniems jis buvo vyresnysis brolis, kitiems - tėvas. E.Bearzotas tikslo siekė vadovaudamasis tik savo tiesomis ir nekreipdavo dėmesio į kritiką", - tvirtino Italijos rinktinės vartininkas Dino Zoffas, pasaulio taurę iškovojęs būdamas 40 metų.

Čempionų triumfas būtų neįmanomas be P.Rossi indėlio. Per pastarąsias trejas rungtynes jis pelnė net 6 įvarčius ir buvo pripažintas geriausiu 1982-ųjų čempionato žaidėju. Tačiau dar 1980-aisiais P.Rossi įsipainiojo į nelegalias lažybas ir buvo diskvalifikuotas trejiems metams. Į sutartų rungtynių skandalą, vadinamą "Totonero", tuomet įsivėlė penki "Serie A" klubai, tarp jų - ir "Perugia" su puolėju P.Rossi. Žaidėjas nubaustas trejų metų diskvalifikacija, bet bausmė sutrumpinta prieš čempionatą Ispanijoje.

"Jaučiausi taip, lyg pirštais čiupinėčiau dangų. Laimėti pasaulio čempionatą yra kiekvieno svajonė. Neįmanoma paaiškinti, kaip jautiesi tokiomis akimirkomis", - apie po finalo užplūdusias emocijas kalbėjo P.Rossi.

Skirtingai nei dauguma kitų garsių futbolininkų, P.Rossi baigęs karjerą nesusiejo savo gyvenimo su futbolu. "Nusprendžiau, kad man to nereikia. Nebenorėjau gyventi treniruočių, stovyklų ir varžybų ritmu. Troškau, kad visi savaitgaliai priklausytų tik man. Futbolas liko didžiausia mano gyvenimo aistra. Bet dabar noriu būti aistringas žiūrovas. Ir niekas daugiau", - aiškino jis.

1982-ŲJŲ FINALAS

Italija - Vakarų Vokietija 3:1 (0:0).

Madrido "Santiago Bernabeu" stadionas, 90 000 žiūrovų. Teisėjas - A.C.Coelho (Brazilija). Įvarčiai - P.Rossi (57), M.Tardelli (69), A.Altobelli (81); P.Breitneris (83).

Italija: D.Zoffas, G.Scirea, C.Gentile, F.Collovati, G.Bergomi, A.Cabrini, G.Oriali, B.Conti, M.Tardelli, F.Graziani (7' A.Altobelli (89' F.Causio)), P.Rossi.

Vakarų Vokietija: H.Schumacheris, U.Stielike, M.Kaltzas, K.Forsteris, B.Forsteris, W.Dremmleris (62' H.Hrubeschas), P.Breitneris, H.P.Briegelis, K.H.Rummenigge (70' H.Mulleris), P.Littbarskis, K.Fischeris.

Tęsinys kitą šeštadienį. Pradžia - vasario 1 d. numeryje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"