TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

T.Kijanskas kremta žydų kultūrą

2013 10 09 6:00
Izraelyje T.Kijansko (kairėje) nebestebina nei kavinėse automatais ginkluoti kariai, nei dėl religinės šventės uždaromos gatvės. LFF nuotrauka 

Lietuvos futbolo rinktinės gynėjas Tadas Kijanskas nuo praėjusios vasaros rungtyniauja Artimuosiuose Rytuose - Izraelio klube Haifos "Hapoel".

28 metų futbolininkas iki tol legionieriaus duonos buvo ragavęs tik Lenkijoje, 2010-2013 metais atstovaudamas Balstogės "Jagiellonios" ir Kielcų "Koronos" komandoms. Dabar žaidžia Izraelio čempionate. "Pasibaigus kontraktui su "Korona" ketinau jį pratęsti, bet klubas delsė. Tuo metu pasiūlymą pateikė "Hapoel" - man tereikėjo padėti parašą. Nedvejodamas nusprendžiau vykti į Haifą", - sakė T.Kijanskas.

Per 5 turus Izraelio pirmenybėse "Hapoel" surinko 7 taškus ir užima 9 vietą. Gynėjas iš Lietuvos žaidė visose rungtynėse, pelnė 1 įvartį.

"Lietuvos žinių" pokalbis su Tadu KIJANSKU - apie neįprastą gyvenimo būdą Izraelyje ir šios šalies papročius.

Į kavinę - su automatu

- Kaip pavyko adaptuotis Izraelyje, prisitaikyti prie vietinių papročių?

- Sunkiausia buvo priprasti prie labai karšto klimato, ypač vidurvasarį, pasirengimo sezonui metu. Haifos miestas paliko gerą įspūdį, jis - Viduržemio jūros pakrantėje, žmonės čia paslaugūs. Vos prasidėjo čempionatas, buvau įsuktas į varžybų ir treniruočių maratoną. Dar nespėjau aplankyti Jeruzalės, nukeliauti prie Negyvosios jūros. Tiesa, susitikau su kitais Izraelyje žaidžiančiais lietuviais Kęstučiu Ivaškevičiumi (Tel Avivo "Bnei Yehuda") ir Mindaugu Panka (Kirjat Šmonos "Hapoel Ironi").

- Izraelis yra net kelių religijų židinys. Daugumą sudaro judaistai, krikščionys, islamo išpažintojai. Nesijaučia religinė nesantaika?

- Vietiniai nelabai mėgsta arabų kilmės žmonių ir jų religijos. Didelės nesantaikos nejaučiu, nes sukuosi sporte. Aišku, yra komandų, kurių aistruoliai nekenčia kito tikėjimo. Bene garsiausi yra Jeruzalės "Beitar" ultros. Jie - krikščionys. Jei į "Beitar" patenka arabų ar juodaodžių, jiems tenka sunkus išbandymas. Mat "Beitar" aistruoliai nekenčia kitataučių ir kito tikėjimo išpažintojų ir per rungtynes juos įžeidinėja, netgi apmėto įvairiais daiktais. Rugsėjį žaidėme išvykoje su "Beitar", pats pelniau įvartį. Mačiau, kokia galinga jėga yra "Beitar" sirgaliai. Jų tribūnoje susirenka 8-9 tūkst. Politinė situacija Izraelyje gana aštri. Jei šalia atsiranda arabų, gali visko tikėtis.

- Izraelyje vis dar nesaugu?

- Spauda saugumui skiria itin daug dėmesio. Tačiau per tris čia praleistus mėnesius nė karto neįžvelgiau panikos ženklų. Atrodo, gyvenimas teka sava vaga. Tiesa, būna, kad virš namų praskrenda kariniai lėktuvai. Jaučiama, kad žydai turi galingą kariuomenę ir daug dėmesio skiria šalies saugumui.

Atvykstant į Izraelį tenka ilgokai bendrauti su saugumo darbuotojais - aiškinti, kas tavo bagaže, kokiu tikslu atvykai į Izraelį. Net jei čia atvyksti dešimtą kartą, vis tiek privalai atsakyti į tuos pačius klausimus ir pereiti visas saugumo procedūras.

Įdomu, jog visi Izraelio piliečiai privalo atlikti karinę tarnybą. Buvo keista, kai kartą treniruotėje vienas mūsų futbolininkas pasirodė su karine uniforma. Jis ramiausiai paaiškino, kad atlieka karinę tarnybą.

- Išimčių nėra net sportininkams?

- Išimtys tokios - juos išleidžia į treniruotes ir rungtynes. Kartais galima pamatyti labai keistų dalykų. Nueini į kavinę papietauti, o šalia prisėda automatu ginkluotas kareivis su drauge. Tiesiog jis tuo metu yra kairinėje tarnyboje, bet yra išleistas susitikti su antrąja puse. Izraelyje tai niekam nekelia nuostabos.

Kitoks gyvenimo ritmas

- Šabas yra metas, kai draudžiama linksmintis ir dirbti. Kartą dėl to Izraelio futbolo rinktinė savo rungtynes atkėlė į vidurdienį. Jums taip pat tenka susidurti su šabo ypatumais?

- Taip, yra toks reiškinys. Izraelyje savaitė prasideda sekmadienį. O nuo penktadienio popietės iki šeštadienio vakaro nevyksta nei treniruotės, nei rungtynės - minimas Šabas. Šeštadienį po 18 val. jau galima treniruotis ir žaisti rungtynes. Iki tol gyvenimas stovi: kavinės, barai ir parduotuvės nedirba. Tuose rajonuose, kur gyvena itin religingos bendruomenės, keliai taip pat uždaromi, kad žmonių netrikdytų gatvės triukšmas. Nori parvažiuoti namo - suk ratus kitais keliais.

- Taigi Izraelyje susidūrėte su daugybe europiečiui neįprastų papročių.

- Gyvenimo ritmas čia labai skiriasi. Pas mus kai kurie bankai dirba ir savaitgaliais, o Izraelyje tik darbo dienomis. Ir tik iki 13 val. Tik vieną dieną per savaitę jie priima klientus iki 16 val. Paštas taip pat dirba iki 14 val.

- Spalio pabaigoje vyks Haifos futbolo komandų derbis - "Hapoel" prieš "Maccabi". Kuris klubas mieste populiaresnis?

- Vietiniai pasakoja, kad prieš porą dešimtmečių populiariausias buvo "Hapoel". Bet vėliau jėgų pusiausvyra keitėsi, ir solidžių rėmėjų radęs "Maccabi" tapo Haifos pasididžiavimu, žaidė Čempionų lygoje. Sirgaliams Haifos derbis itin svarbus, bet gyventojų simpatijos pasiskirsčiusios labai įvairiai. Pažįstu šeimą, kurioje tėvas serga už vieną komandą, vaikai - už kitą, ir rungtynių metu jie ima "kariauti".

- Haifoje įsikūrėte su žmona Diana?

- Ne, kol kas gyvenau vienas. Prieš porą mėnesių mūsų šeima pagausėjo - gimė dukrytė. Vaikelis per mažas, kad įveiktų tokį didelį atstumą. Dabar atvykau į Lietuvos rinktinės stovyklą ir į Haifą grįšime visi trys, nebejausiu vienatvės. Labai džiaugiamės tuo. O iki šiol tėtukas buvo Izraelyje, mamytė su dukra - Kaune...

- Tėtukas iššniukštinėjo Haifą ir dabar ten įkurdins šeimą...

- Taip. Teko gerokai paieškoti, kol radau kur apsigyventi. Lietuvoje esame įpratę nuomotis visiškai įrengtus būstus. O Izraelyje to nėra. Žmonės ten nuomoja butus visiškai "plikus", be baldų, nėra net šaldytuvo ar skalbyklės. Todėl išsinuomojęs patalpas privalai nusipirkti ir būtiniausius daiktus. Dabar jau gyvensime įrengtame bute.

"Hapoel", "Maccabi", "Hapoel"...

- Kaip "sutariate" su hebrajų kalba? Ar tai - tamsus miškas?

- Tamsus miškas yra jų rašyba. O kalba nėra tokia sudėtinga. Per tris mėnesius išmokau hebrajiškai skaičiuoti, elementarių frazių ir klausimų. Apskritai susikalbėti Izraelyje nesunku. Čia gyvena daug rusų, o didelė tautos dalis kalba angliškai. Banke viena šių kalbų visuomet susikalbėsi.

- Užduosiu kontrolinį klausimą - kiek Izraelio aukščiausiojoje lygoje žaidžia "Maccabi" ir kiek "Hapoel" komandų?

- Ooo... (Juokiasi.) Pats žydų klausiau, kodėl pas juos kone visos komandos vadinasi "Maccabi" arba "Hapoel". Tai prasidėjo labai seniai. Kai miestuose kurdavosi futbolo klubai, jie turėdavo pasirinkti, kuris judėjimas ar draugija juos rems. Taip Tel Avive, Haifoje atsirado "Maccabi", "Hapoel" klubai ir t.t. Kiekvieno klubo pavadinime privalėjo atsirasti vieno šių judėjimų vardas. Tokios tradicijos.

- Bet kai aukščiausiojoje lygoje iš 14 klubų 3 yra "Maccabi", o 6 - "Hapoel", tai jau didelė painiava.

- Mums tai netrukdo. Komandą, kuri vienintelė reprezentuoja savo miestą, vadiname tiesiog miesto vardu. Kitus "Maccabi" ir "Hapoel" atskiriame...

- Atrodo, nesigailite iš Lenkijos išvykęs į Izraelį.

- Nesigailiu. Tai naujas žingsnis karjeroje, nauja patirtis, naujas žmonių mentalitetas. Skiriasi ir disciplina, - tikri europiečiai yra drausmingesni aikštėje. Bet tai netrikdo. Esu patenkintas gyvenimu Haifoje. Čia puikus oras, su šeima žiemą nesušalsime. (Šypsosi.)

Kalbos nepadės laimėti

- Su Lietuvos rinktine pradėjote treniruočių stovyklą prieš rungtynes su latviais ir bosniais. Kokie tikslai keliami?

- Paskutinėse dvejose rungtynėse sieksime išspausti maksimumą. Juolab žaisime namie. Prieš latvius privalome pasiekti revanšą. Po pralaimėjimo prieš mėnesį Rygoje mus tenkins tik pergalė. Manau, komandos sudėtimi esame stipresni už kaimynus, tik reikia tai įrodyti aikštėje.

- Ar jus nustebino rinktinės trenerio Csabos Laszlo atleidimas? O gal nujautėte tai?

- Mes į rinktinę atvykstame atlikti savo pareigų ir stengiamės atiduoti visas jėgas, nepriklausomai nuo to, kas yra treneris. Federacijos valdžia sprendžia, kas vadovaus komandai, mes įtakos neturime. Nemanau, kad trenerių kaita atsilieps komandos mikroklimatui, tarpusavyje visada sutardavome gerai. Žinoma, mikroklimatas gerėja po sėkmingai sužaistų rungtynių, o mes pastaruoju metu patyrėme daug nesėkmių. Tai ir lėmė, kad treneriui teko išeiti.

- Teigiama, kad žaidėjai nerasdavo bendros kalbos su C.Laszlo. Kaip buvo iš tikrųjų?

- Nesinori analizuoti šio trenerio veiklos. Reikia padėkoti jam už pastangas, o koks buvo mūsų bendravimas - palikime praeityje. Dabar turėtume galvoti, kaip pasiekti sėkmingą rezultatą paskutinėse atrankos rungtynėse.

- Tačiau jums tikriausiai taip pat keista, kad į rinktinę nebekviečiami Žydrūnas Karčemarskas, Marius Stankevičius, Edgaras Česnauskis?

- Spaudoje daug apie tai rašyta. Ir futbolininkai komentavo šią situaciją. Tad neverta daugiau kalbėti apie tai. Jei išsakysiu savo nuomonę, geriau žaisti tai nepadės. Kiekvienas turi savo nuomonę. Suaugę protingi žmonės patys ras atsakymą į šį klausimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"