TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
FUTBOLAS

Turtuoliai irgi verkia

2011 06 02 0:00
Šiuolaikiniame futbole teisėjams vis sudėtingiau nustatyti, ar tarp žaidėjų buvo kontaktas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Sporto karaliumi tituluojamas futbolas neretai pavadinamas vyriškiausia sporto šaka, tačiau kai kurie šios sporto šakos epizodai verčia tuo abejoti.

Tvirti, atletiški, gražiai nuaugę vyrukai ant žaliosios vejos grumiasi dėl kamuolio kiekviename kvadratiniame metre, muša įvarčius ir taip užveda žiūrovus. Tačiau šie kovotojai kartais tampa skystablauzdžiais verksniais, bet kokia kaina siekiančiais imituoti varžovo pražangą. Itin kietą žaidimą propaguojantys rankininkai, regbininkai ar ledo ritulininkai dažnai kvatodami stebi, kaip solidžias sumas uždirbantys futbolininkai krinta ant žemės nuo menkiausio kontakto, siekdami suklaidinti teisėjus. Tikriausiai ne veltui sakoma, jog regbis yra chuliganų sportas, kurį žaidžia džentelmenai. O futbolas vadinamas džentelmenų sportu, kurį žaidžia chuliganai. Pastaruoju metu vis dažniau pastebima neigiama futbolo tendencija - noras suklaidinti arbitrus ir uždirbti nebūtas pražangas.

LŽ domėjosi, kas turi įtakos tokiems nesportiniams veiksmams ir kaip su tuo galima kovoti. Bendravome su dviejų kartų futbolininkais ir šios sporto šakos teisėjais.

Padidėjo greičiai

Pražangų imitavimas futbole šiais laikais nėra joks išradimas, ši problema buvo ir anksčiau.

"Vaidybos elementų pasitaikydavo ir prieš 30 metų, tačiau tai vykdavo ne tokiais mastais, kaip dabar. Jau laikas tam skirti daugiau dėmesio ir taikyti griežtesnes sankcijas, nes imitacijų nuolat daugėja", - įsitikinęs legendinio Vilniaus "Žalgirio" meistrų komandos vartininkas Vaclovas Jurkus.

Nūdienos futbolo realijas itin ryškiai atspindėjo šio sezono UEFA Čempionų lygos pusfinalio dvikovos tarp Ispanijos klubų Madrido "Real" ir "Barcelona". Rungtynės išsiskyrė daugybe provokacijų, pražangų imitacijų, o po kovos abi komandos UEFA pateikė šūsnį skundų, kuriuose piktinosi varžovų elgesiu. UEFA nenagrinėjo nė vieno iš jų. "Jei tie skundai būtų patenkinti, kitų rungtynių abiejose komandose nebebūtų kam žaisti", - juokavo FIFA kategorijos teisėjas Gediminas Mažeika.

Negarbingu žaidimu pasižymėjo ne tik "Barcelona" ar "Real". Vaidybos elementų vis dažniau pastebima ir kitose šalyse.

"Viena priežasčių - šiais laikais gerokai padidėjusi žaidimo sparta. Teisėjas neturi galimybės peržiūrėti epizodo kartojimo, sprendimą reikia priimti žaibiškai. Iš pirmo karto atrodo, kad akivaizdi pražanga, tačiau stebint kartojimą pasirodo, jog kontakto nebuvo. Arbitrams sunku tai įžvelgti, jie irgi gali klysti", - svarstė Seulo olimpinis čempionas Arminas Narbekovas.

Kompensuoja trūkumus

Žiūrovams neretai būna sunku suvokti, kodėl futbolininkai griebiasi vaidybos elementų. Technologijų amžiuje rungtynes dažnai filmuoja daugybė kamerų ir neteisėtus futbolininkų ketinimus transliacijų režisieriai parodo visam pasauliui.

"Tai lemia psichologiniai dalykai. Žaidėjas suvokia, kad yra stebimas, galbūt nenorėtų vaidinti, tačiau pasąmonėje vis tiek kažkas suveikia ir norom nenorom spontaniškai to griebiamasi. Analogiška situacija ir su pražangomis - pakiši koją, nors žinai, kad prasižengsi. Viskas išeina automatiškai", - aiškino A.Narbekovas.

Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos (LFTA) prezidentas Jonas Braga mano, kad neretai gudrybių griebiamasi tyčia: "Žaidėjai mąsto taip: kodėl gi nepabandžius suvaidinti pražangos varžovų baudos aikštelėje paskutinę rungtynių minutę, kai rezultatas 0:0. Na, nubaus teisėjas už vaidybą geltonąja kortele - didelio čia daikto. O jei pavyks apgauti? 11 metrų baudinys ir puiki galimybė išplėšti pergalę."

V.Jurkus tvirtino, kad negarbingu elgesiu futbolininkai siekia kompensuoti prastą fizinį pasirengimą: "Fiziškai ar techniškai prasčiau pasirengęs žaidėjas taip stengiasi kompensuoti meistriškumo skirtumą tarp savęs ir varžovo. Simuliacijos nėra profesionalus požiūris. Man keista, kai šiais laikais futbolininkus reikia kone greitąja išvežti, jei jam įspiria varžovas. Anksčiau to nebuvo. Mano laikais tokių kepštelėjimų niekas nejusdavo. Reikėdavo lyg su dalgiu kirsti, kad nebegalėtum tęsti žaidimo."

G.Mažeikos įsitikinimu, vaidybos elementų aktyvėjimą lemia finansiniai dalykai: "Futbole dabar tiek daug lemia pinigai, kad pamirštami bet kokie garbingo žaidimo principai, pergalės siekiama visais būdais."

Teisėjui pritaria ir ilgametis Lietuvos rinktinės saugas Tomas Ražanauskas: "Anksčiau nebuvo tokių piniginių prizų už pergales, nebuvo tiek vaidybos. Dabar dėl pergalės daroma viskas - rezultato norima kuo greičiau ir bet kokia kaina. Žinau, kad serbai ir italai net specialiai treniruojasi, kaip apgauti teisėjus."

Kentėjo škotai

Specialistai tvirtina, kad Lietuvoje nerimauti dėl padažnėjusių pražangų simuliacijos atvejų kol kas neverta.

"Skeptiškai vertinu mūsų futbolo lygį, kuris vis krinta. Vaidybos elementų taip pat nepasitaiko dažnai. Kol kas pakanka elementarių instrukcijų teisėjams - atidžiau stebėti tuos žaidėjus, kurie gali imituoti pražangą. Kai esi arčiau jo, jis nesimuliuoja", - sakė J.Braga.

"Yra futbolininkų, kuriuos mes, teisėjai, žinome labai gerai ir atidžiai stebime, - pažymėjo G.Mažeika. - Mūsiškiai vengia kontaktinio žaidimo ir kietesnių dvikovų, todėl galimybė simuliuoti sumažėja."

Vis dėlto Lietuvos futbolininkai porą kartų buvo nuskambėję tarptautinėje arenoje iš ne itin gražios pusės. Abu kartus nuo mūsiškių aktorinių gebėjimų kentėjo Škotijos futbolininkai. 2003-iųjų pavasarį per rungtynes Kaune kovodamas su varžovu Darius Maciulevičius krito, ir teisėjas nedvejodamas skyrė 11 m baudinį. "Pats bėgau iš už nugaros ir man pasirodė, kad buvo akivaizdi pražanga. Teisėjas taip pat vėlavo į įvykio epicentrą ir įžvelgė pražangą. Tačiau pažiūrėjus vaizdajuostę vėliau viskas atrodė kitaip", - prisiminė T.Ražanauskas, tuomet realizavęs 11 m baudinį ir padėjęs Lietuvos rinktinei išplėšti pergalę 1:0.

Kitas incidentas įvyko po ketverių metų per rungtynes Glazge. Saulius Mikoliūnas imitavo varžovo pražangą, krito baudos aikštelėje ir taip pat uždirbo 11 m baudinį. Jį realizavo Tomas Danilevičius. Nepaisant to, lietuviai pralaimėjo škotams 1:3.

Škotai pasiekė, kad S.Mikoliūnas būtų nubaustas - UEFA jam skyrė dvejų rungtynių diskvalifikaciją, nors už pražangų simuliacijas futbolininkai iki tol po rungtynių nebūdavo baudžiami. Prisimindamas nuotykį Glazge lietuvis sakė: "Viskas išėjo spontaniškai. Tikiesi išprovokuoti varžovo pražangą ir kartu išvengti šiurkščios jo atakos, įsitempi ir nepajunti, kaip viskas įvyksta. Ir staiga atsiduri ant žemės. Tikrai nenorėjau suvaidinti, bet taip išėjo..."

Pietiečiai - profesionalai

Visi pašnekovai pritaria vyraujančiai nuomonei, kad simuliacijomis dažniausiai užsiima futbolininkai iš pietinių valstybių.

"Jei vyksti teisėjauti rungtynėms, kuriose žais pietiečiai, iš karto nusiteiki provokacijoms ir simuliacijoms. Tuo metu šiauriečiai visą dėmesį skiria žaidimui, su jais paprasčiau", - teigė tarptautinėms varžyboms dažnai teisėjaujantis G.Mažeika. Tikriausiai dėl to kasmet UEFA skiriami garbingo žaidimo prizai dažniausiai atitenka britų salyno ar Skandinavijos futbolo komandoms.

"Man gaila teisėjų Ispanijoje, kur jie su vaidyba susiduria per kiekvienas rungtynes. Šiuo atveju Anglijos futbolas - visiška priešingybė. Ten galėtų teisėjauti ir mūsiškiai, kadangi žaidimas paremtas fizine kova", - tvirtino J.Braga.

"Pernai teko teisėjauti Andoros rinktinės rungtynėms. Kai kas manė, kad tai bus paprasta, nes žaidžia silpna komanda, - prisiminė G.Mažeika. - Tačiau buvo priešingai. Panašu, kad Andoroje futbolininkai nuo mažens mokomi, kaip gražiai nukristi ir simuliuoti pražangą, o ne įmušti įvartį."

T.Ražanauskas teigė, kad prieš Lietuvos rinktinės rungtynes su pietiečiais futbolininkai gaudavo specialių instrukcijų: "Treneriai kelis kartus perspėdavo ir prašydavo nepasiduoti provokacijoms. Pietiečiai krinta vos vėjui papūtus. Stumi į krūtinę, o jis griūna ant žemės už veido susiėmęs."

Ar pasitaiko atvejų, kad futbolininkas po rungtynių prisipažįsta teisėjui, kad mėgino jį pergudrauti?

"Per mano karjerą taip buvo tik kartą, prieš kelerius metus žemesnės Lietuvos lygos rungtynėse. Žaidėjas priėjo ir pasakė, kad kai užfiksavau pražangą, varžovas jo nelietė. Tačiau aukštesnio lygio varžybose nieko panašaus nėra nutikę", - sakė G.Mažeika.

Siūlo nesigailėti

"Norint kovoti su simuliantais, reikia imtis griežtų priemonių - iš karto parodyti geltonąją kortelę. Vieną kartą nubaustas, antrą sykį jis nebenorės rizikuoti", - įsitikinęs A.Narbekovas.

J.Braga atskleidė, kad FIFA ir UEFA reikalauja, kad teisėjai baustų futbolininką vos tik jam pradėjus simuliuoti pražangą. "Mes to nedarome. Todėl didelė tikimybė, kad pirmą kartą nenubaustas žaidėjas savo gudrybes kartos toliau", - mano LFTA prezidentas.

"Tarptautiniuose seminaruose teisėjai dabar mokomi, kad bausti žaidėjus už vaidybą reikia nepriklausomai nuo to, ar jis simuliuoja baudos aikštelėje tikėdamasis 11 metrų baudinio, ar aikštės viduryje. Kai kurie arbitrai į vaidybą ne baudos aikštelėje vis dar žiūri pro pirštus", - pasakojo G.Mažeika.

T.Ražanauskas mano, kad griežtų sankcijų privalo laikytis visi teisėjai: "Jei vienas teisėjas laikysis griežtų principų, o trys nesilaikys, bus palaida bala. Arbitrai turi kooperuotis."

Vis dėlto Marijampolės "Sūduvos" komandai atstovaujantis saugas pripažįsta, kad išvalyti futbolą nuo šios blogybės yra sudėtinga: "Tai kova su vėjo malūnais. Gal simuliacijų ir sumažės, bet jos buvo, yra ir bus. Nes jos yra žaidimo dalis."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
FUTBOLAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"